Kodėl jos pernai pakilo, visuomenei aiškinta ne vieną kartą. Juolab, kad energetikos kainos dėl karo Ukrainoje, sankcijų bei kitų reikšmingų priežasčių drastiškai išaugo ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos valstybių.
Mūsų atveju galima pasidžiaugti, kad Lietuvos Respublikos Seimas du šildymo sezonus atleido gyventojus nuo pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo. Tad tiek būstų šildymas, tiek karštas vanduo kainuoja 9 proc. pigiau. O dar valstybės skiriamos kompensacijos padeda žmonėms nebrįsti į dideles skolas, apmokant būtinąsias paslaugas (nors daugelio vartotojų įsiskolinimai paslaugų teikėjams – irgi paaugo). Dar gerai, kad palyginus šilti žiemos orai mažina šilumos suvartojimą, tuo pačiu – ir klientų sąskaitose nurodomas pinigų sumas. Jas mažina ir pastarosiomis savaitėmis sumažėję šilumai gaminti naudojamos energijos kaštai.
Kas mėnesį patvirtinti naujus paslaugų tarifus teisė suteikta „Kauno energijos“ valdybai, kuriai vadovauja Nerijus Mordas („Kas vyksta Kaune“ primena, jog viešai internete skelbiama, kad šis žmogus yra miesto savivaldybės mero šeimai priklausančios „Vičiūnų grupės“ finansų vadovas). Taigi, sausio gale valdyba priėmė sprendimą, kad šiluma tiek Kauno miesto, Kauno rajono, tiek Jurbarko gyventojams – „Kauno energijos“ klientams – nuo vasario 1-osios kainuoja 8,56 ct/kWh. Sausį ji buvo brangesnė, – 9,15 ct/kWh (tuoj gausim sąskaitas ir įsitikinsim).
Vartotojai, kuriems „Kauno energija“ tiekia karštą vandenį, už jį taip pat mokės pigiau nei pirmąjį 2023-ųjų mėnesį. Kauno miesto bei gretimo rajono savivaldybės Garliavos, Akademijos ir Domeikavos gyventojams karšto vandens centralizuotas tiekimas vasarį atsieis 6,93 Eur/m3, Kauno rajono Ežerėlio miesto bei Raudondvario, Neveronių ir Girionių kaimų vartotojams – 8,25 Eur/m3.
Tą patį mėnesį Jurbarko miesto gyventojai – „Kauno energijos“ klientai – šiai Kauno miesto savivaldybės įmonei už karšto vandens pateikimą turės sumokėti po – 7,62 Eur/m3.
Nors „Kauno energijos“ įmonė savo interneto puslapyje atkakliai skelbia ir kainas su pridėtinės vertės mokesčiu (gal neranda, kas pakoreguotų IT programą?), gyventojai į tai neturėtų kreipti dėmesio. Nes, kaip „Kas vyksta Kaune“ ne kartą minėjo, gyventojai neprivalės PVM mokėti du šildymo sezonus (iki 2024-ųjų balandžio 30 – osios).
Užtat kiti vartotojai už patalpų centralizuotą šildymą turi mokėti didesniu tarifu, į kurį įeina ir 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio, todėl vasarį ši „Kauno energijos“ paslauga jiems kainuos 11,07 ct/kWh. Analogiškai 21 proc. PVM ne gyventojams, bet kitiems vartotojams taikomas ir apskaičiuojant mokėjimus už patiektą karštą vandenį.
