Pasak VK Ekonomikos audito departamento vyriausiojo valstybinio auditoriaus Tado Čiblio, Lietuva pagal stojimo į Europos Sąjungą sutartį yra įsipareigojusi nutraukti Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimą – sustabdyti jos veiklą, išmontuoti įrenginius, sutvarkyti radioaktyviąsias atliekas ir nugriauti pastatus.
„Tai planuojama padaryti iki 2038 metų ir, numatoma, kainuos 3,3 mlrd. eurų, todėl svarbu laiku valdyti projektų eigoje kylančias rizikas ir atsakingai planuoti finansinius išteklius. Preliminariais skaičiavimais dar 2,5 mlrd. eurų reikės ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų galutiniam sutvarkymui įrengiant giluminį atliekyną“, – pranešime žiniasklaidai sakė T. Čiblys.
Kaip rodo audito rezultatai, elektrinės eksploatavimo nutraukimo projektų įgyvendinimas užtrunka dėl jiems įgyvendinti reikalingų dokumentų derinimo. Ignalinos AE atliekant metinėse darbo programose numatytus darbus, ne visi jiems nustatyti rodikliai yra pasiekiami laiku.
Ignalinos AE yra įdiegta korporatyvinė rizikų valdymo sistema, tačiau jos veiksmingumu VK audito metu neturėjo galimybės įsitikinti. Nepavyko nustatyti, ar visos numatytos riziką mažinančios priemonės buvo įvykdytos ir kokį poveikį jos turėjo suvaldant pasireiškusias rizikas, nes ne visų priemonių vykdymas yra dokumentuojamas.
Visos radioaktyviosios atliekos, įskaitant ir susidarančias įgyvendinant Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimą, yra sudedamos į atitinkamas saugyklas bei atliekynus ir ten saugomos. Pasibaigus saugyklų eksploatavimo laikui, ilgaamžės radioaktyviosios atliekos turėtų būti perkeltos į giluminį atliekyną, kurį planuojama įrengti iki 2067 metų.
Pasak VK, šį atliekyną svarbu įrengti laiku, nes, pasibaigus ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų saugojimui laikinose saugyklose, jų perkėlimas į naujus laikinuosius konteinerius gali papildomai kainuoti apie 1,1 mlrd. eurų. Būtina atsakingai planuoti ir užsitikrinti giluminio atliekyno įrengimui būtinus išteklius, kad numatyti darbai būtų įgyvendinami laiku efektyviai naudojant lėšas.