aA
Baltijos šalims kartu su Lenkija ruošiantis sinchronizuoti elektros tinklus su kontinentine Europa, penktadienį tikimasi uždegti „žalią šviesą“ įgyvendinti daugiau nei 1 mlrd. eurų vertės projektą. Lietuvos energetikos ministras tikisi, kad būsimi parlamentų rinkimai Latvijoje ir Estijoje nesutrukdys priimti vieną svarbiausių projektui sprendimų.
Žygimantas Vaičiūnas
© DELFI / Karolina Pansevič


Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupė Briuselyje svarstys projekto galutines technines detales. Joms pritarus, Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriai kartu su Lenkijos operatoriumi PSE kitą savaitę pateiks paraišką Europos perdavimo sistemos operatorių tinklui (ENTSO-E) dėl kontinentinės Europos zonos išplėtimo.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad, siūlomas galutinis projekto scenarijus numato, be dviejų jungčių su Lenkija – esamos „LitPol link“ jungties ir naujo jūrinio kabelio statybos, įrengti sinchroninius kompensatorius, būtinus, jei nutrūktų jungtis „LitPol Link“ ir sistema veiktų „salos“ režimu.

„Kalbame apie tris techninius dalykus, kurie padeda mums sinchronizuotis, tai yra esama „LitPol Link“ jungtis, kuri perspektyvoje turėtų būti sinchroninė, taip pat asinchroninė jungtis – jūrinis kabelis tarp Lietuvos ir Lenkijos, ir trečias dalykas yra papildomi techniniai sprendimai – vadinamieji sinchroniniai kompensatoriai, apie kuriuos buvo užsiminta ir politiniame susitarime kaip tam tikra opcija, tik nebuvo aiškus jų skaičius, jų techninės galimybės pritaikyti mūsų sistemai“, – BNS sakė Ž. Vaičiūnas.

Jis neatskleidė, kiek ir kur tokių kompensatorių būtų įrengta. Anot jo, jų pritaikymo Baltijos šalyse galimybė buvo patikrinta, remiantis kai kurių Italijos salų praktika.

Neoficialiomis BNS žiniomis, kompensatoriai būtų įrengti Latvijos ar Estijos hidroelektrinėse bei kituose hidroįrenginiuose, pavyzdžiui, Kruonio HAE. Numatomi du scenarijai: įrengus mažiau tokių kompensatorių (vienas kainuotų apie 25 mln. eurų), reikėtų mažiau investicijų, bet didesnių operacinių kaštų, o jų įrengus daugiau, pastarieji, skaičiuojama, būtų mažesni maždaug 100 kartų.

Energetikos ministro teigimu, Baltijos šalys suinteresuotos, kad jų operaciniai kaštai, tai yra sistemos išlaikymo kaina, būtų kuo mažesnė, o didžiąją investicijų dalį – 75 proc. – turėtų padengti ES.

Pasak Ž. Vaičiūno, Baltijos šalims, Lenkijai ir Europos Komisijai birželį pasirašius politinį susitarimą dėl sinchronizavimo, buvo sutarta atlikti papildomą vadinamosios dinaminės studijos tyrimą, kuris įvertintų konkrečių techninių sinchronizavimo sprendinių kaštus.

„Esminis dalykas yra sistemos saugumo, stabilumo, patikimumo užtikrinimas už priimtiną kainą. Tai to papildomo vertinimo esmė ir buvo patikrinti patikimumą ir kainą, ir manau, kad artėjame prie sutarimo. (...) Manau, kad esame tame etape, kai buvo atrasti tie techniniai sprendimai, kurie leistų užtikrinti tiek patikimumą, tiek tinkamą kainą Baltijos šalims“, – BNS teigė Ž. Vaičiūnas.

Jis tikisi, kad penktadienį visos 4 šalys pritars techniniams projekto sprendiniams.

„Tikiuosi, kad visos Baltijos šalys ir Lenkija pritars šiam scenarijui, duos jam „žalią šviesą“ ir tuomet galėtume judėti link kito etapo, tai yra paraiškos ENTSO-E, oficialiai pradėti ENTSO-E procedūrą, kas yra esminis žingsnis sinchronizacijos procese“, – pridūrė energetikos ministras.

Ž. Vaičiūnas mano, kad artėjantys rinkimai visose trijose Baltijos šalyse nesutrukdys sklandžiam projekto įgyvendinimui.

„Kalbant apie Latviją ir Estiją, manau, taip, visuomet galime kalbėti apie politinius ciklus, rinkimus (...) Mūsų stiprybė būtų ta, kad mes sinchronizaciją atskirtume nuo politinių ciklų, nes manau, visos vyriausybės rėmė ir toliau turėtų remti sinchronizaciją ir būtent šio penktadienio BEMIP susitikimas, tikiuosi, tai turėtų parodyti – turėtume pademonstruoti, kad šis projektas įgyvendinamas, nepriklausomai nuo rinkimų vienoje ar kitoje šalyje“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

BEMIP grupei penktadienį uždegus „žalią šviesą“ projektui, Lenkija iki rugsėjo 21 dienos pateiks paraišką ENTSO-E, o Baltijos šalių elektros perdavimo operatoriai „Litgrid“, AST ir „Elering“ iki spalio 11 dienos pateiks bendrą paraišką CEF (angl. Connecting Europe Facility) dėl projekto pirmojo etapo finansavimo.

Paraiška antrajam etapui būtų teikiama kitų metų pavasarį.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos reguliuotojai praėjusią savaitę susitarė, kad bendra pirmojo etapo investicijų vertė sieks 432,55 mln. eurų, iš jų 167,045 mln. eurų teks Lietuvai, apie 77 mln. eurų – Latvijai ir apie 187 mln. eurų – Estijai. Investicijas padengs Lietuvos „Litgrid“, Latvijos AST ir Estijos „Elering“, gavusios ES paramą.

Šis susitarimas yra vienas iš reikalavimų, operatoriams kreipiantis dėl Europos Sąjungos lėšų, siekiant finansuoti dalį investicijų projekto kaštų.

Anksčiau skelbta, kad visas sinchronizavimo projektas kainuos apie 1 mlrd. eurų. Įvertinus papildomus techninius sprendinius – kompensatorių įrengimą bei kitus darbus – neoficialiomis žiniomis, jo vertė siektų apie 1,4 mlrd. eurų.

Sinchronizavimo projektą numatyta baigti 2025 metais.

Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gyventojams elektra ir dujos brangs 15–20 proc. – rinkos dalyviai (133)

Elektra ir dujos buitiniams vartotojams nuo kitų metų sausio gali brangti apie 15–20 proc., teigia...

Už elektros stulpus jau išmokėta per 0,4 mln. eurų kompensacijų (17)

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ ( ESO ) penktadienį pervedė dar 200 tūkst. eurų...

Pranckietis: šilumos rinką reguliuojančios taisyklės – pasenusios (22)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad vietos valdžia turėtų būti skatinama, o ne...

Bandoma atgaivinti „Geotermos“ jėgainę (1)

Turto bankas dar kartą bando atnaujinti prieš metus sustabdytos „Geotermos“ jėgainės gamybos...

OPEC+ svarsto galimybę 2019 m. gavybą sumažinti 1–1,5 mln. barelių per dieną

Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos ( OPEC ) šalys ir jų partneriai – vadinamoji...

Top naujienos

Kremliaus Trojos arklys Europoje: pavojingas susitarimas su rusais – tik pradžia (477)

Dar 2017-ųjų lapkritį Ispanija kaltino Rusiją dėl kišimosi į referendumą Katalonijoje....

Gali užtekti vienintelio kriterijaus, kad vaikas būtų paimamas iš šeimos (411)

Alkoholis ir vaikų priežiūra - įstatymiškai neuždrausta, tačiau sunkiai suderinama....

Ketvertuko šeimoje po kaltinimų vyrui – skaudūs išbandymai: motina ryžosi prabilti atvirai (202)

Ašaros, pakilęs kraujo spaudimas ir dingstantis pienas – pirmojo Panevėžyje ir šešto Lietuvoje...

Sinoptikai perspėja: šaltukas primins, kad artėja žiema (6)

Pirmadienį Baltijos regiono link savo poveikio sferą plės Skandinaviškas anticiklonas, Lietuva...

Carolinos Herreros patarimai vyresnio amžiaus moterims: ko niekada neturėtumėte vilkėti (64)

Niekas taip nesendina moters, kaip apsimetinėjimas, kad ji vis dar jauna, įsitikinusi Carolina...

Monika Šedžiuvienė – atvirai apie išgalvotas „sužadėtuves“, būsimas vestuves bažnyčioje ir vaikus su naujuoju draugu (154)

Nepaisant keletą metų trukančių viešų skyrybų, šiandien Monika Šedžiuvienė sako esanti...

Turistų spąstai Barselonoje – kosminės eilės ir kišenvagiai nuo šios vietos neatbaido (13)

Jei Barselona būtų draugė, tai būtų draugelka , kuriai nesigėdyčiau 4 valandą ryto...

Po triuškinančios pergalės – Jasikevičiaus juokai apie „snaiperį“ Kavaliauską (30)

„Betsafe – LKL “ čempionate Kauno „Žalgiris“ (10/1) Šiaulių „Šiaulius“ (0/11)...

Karjeros pergalė: Zverevas emocingai triumfavo finaliniame ATP turnyre (27)

Londone (Didžioji Britanija) pasibaigusiame Teniso profesionalų asociacijos (ATP) sezono turnyre...