aA
Baltijos šalims kartu su Lenkija ruošiantis sinchronizuoti elektros tinklus su kontinentine Europa, penktadienį tikimasi uždegti „žalią šviesą“ įgyvendinti daugiau nei 1 mlrd. eurų vertės projektą. Lietuvos energetikos ministras tikisi, kad būsimi parlamentų rinkimai Latvijoje ir Estijoje nesutrukdys priimti vieną svarbiausių projektui sprendimų.
Žygimantas Vaičiūnas
© DELFI / Karolina Pansevič


Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupė Briuselyje svarstys projekto galutines technines detales. Joms pritarus, Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriai kartu su Lenkijos operatoriumi PSE kitą savaitę pateiks paraišką Europos perdavimo sistemos operatorių tinklui (ENTSO-E) dėl kontinentinės Europos zonos išplėtimo.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad, siūlomas galutinis projekto scenarijus numato, be dviejų jungčių su Lenkija – esamos „LitPol link“ jungties ir naujo jūrinio kabelio statybos, įrengti sinchroninius kompensatorius, būtinus, jei nutrūktų jungtis „LitPol Link“ ir sistema veiktų „salos“ režimu.

„Kalbame apie tris techninius dalykus, kurie padeda mums sinchronizuotis, tai yra esama „LitPol Link“ jungtis, kuri perspektyvoje turėtų būti sinchroninė, taip pat asinchroninė jungtis – jūrinis kabelis tarp Lietuvos ir Lenkijos, ir trečias dalykas yra papildomi techniniai sprendimai – vadinamieji sinchroniniai kompensatoriai, apie kuriuos buvo užsiminta ir politiniame susitarime kaip tam tikra opcija, tik nebuvo aiškus jų skaičius, jų techninės galimybės pritaikyti mūsų sistemai“, – BNS sakė Ž. Vaičiūnas.

Jis neatskleidė, kiek ir kur tokių kompensatorių būtų įrengta. Anot jo, jų pritaikymo Baltijos šalyse galimybė buvo patikrinta, remiantis kai kurių Italijos salų praktika.

Neoficialiomis BNS žiniomis, kompensatoriai būtų įrengti Latvijos ar Estijos hidroelektrinėse bei kituose hidroįrenginiuose, pavyzdžiui, Kruonio HAE. Numatomi du scenarijai: įrengus mažiau tokių kompensatorių (vienas kainuotų apie 25 mln. eurų), reikėtų mažiau investicijų, bet didesnių operacinių kaštų, o jų įrengus daugiau, pastarieji, skaičiuojama, būtų mažesni maždaug 100 kartų.

Energetikos ministro teigimu, Baltijos šalys suinteresuotos, kad jų operaciniai kaštai, tai yra sistemos išlaikymo kaina, būtų kuo mažesnė, o didžiąją investicijų dalį – 75 proc. – turėtų padengti ES.

Pasak Ž. Vaičiūno, Baltijos šalims, Lenkijai ir Europos Komisijai birželį pasirašius politinį susitarimą dėl sinchronizavimo, buvo sutarta atlikti papildomą vadinamosios dinaminės studijos tyrimą, kuris įvertintų konkrečių techninių sinchronizavimo sprendinių kaštus.

„Esminis dalykas yra sistemos saugumo, stabilumo, patikimumo užtikrinimas už priimtiną kainą. Tai to papildomo vertinimo esmė ir buvo patikrinti patikimumą ir kainą, ir manau, kad artėjame prie sutarimo. (...) Manau, kad esame tame etape, kai buvo atrasti tie techniniai sprendimai, kurie leistų užtikrinti tiek patikimumą, tiek tinkamą kainą Baltijos šalims“, – BNS teigė Ž. Vaičiūnas.

Jis tikisi, kad penktadienį visos 4 šalys pritars techniniams projekto sprendiniams.

„Tikiuosi, kad visos Baltijos šalys ir Lenkija pritars šiam scenarijui, duos jam „žalią šviesą“ ir tuomet galėtume judėti link kito etapo, tai yra paraiškos ENTSO-E, oficialiai pradėti ENTSO-E procedūrą, kas yra esminis žingsnis sinchronizacijos procese“, – pridūrė energetikos ministras.

Ž. Vaičiūnas mano, kad artėjantys rinkimai visose trijose Baltijos šalyse nesutrukdys sklandžiam projekto įgyvendinimui.

„Kalbant apie Latviją ir Estiją, manau, taip, visuomet galime kalbėti apie politinius ciklus, rinkimus (...) Mūsų stiprybė būtų ta, kad mes sinchronizaciją atskirtume nuo politinių ciklų, nes manau, visos vyriausybės rėmė ir toliau turėtų remti sinchronizaciją ir būtent šio penktadienio BEMIP susitikimas, tikiuosi, tai turėtų parodyti – turėtume pademonstruoti, kad šis projektas įgyvendinamas, nepriklausomai nuo rinkimų vienoje ar kitoje šalyje“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

BEMIP grupei penktadienį uždegus „žalią šviesą“ projektui, Lenkija iki rugsėjo 21 dienos pateiks paraišką ENTSO-E, o Baltijos šalių elektros perdavimo operatoriai „Litgrid“, AST ir „Elering“ iki spalio 11 dienos pateiks bendrą paraišką CEF (angl. Connecting Europe Facility) dėl projekto pirmojo etapo finansavimo.

Paraiška antrajam etapui būtų teikiama kitų metų pavasarį.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos reguliuotojai praėjusią savaitę susitarė, kad bendra pirmojo etapo investicijų vertė sieks 432,55 mln. eurų, iš jų 167,045 mln. eurų teks Lietuvai, apie 77 mln. eurų – Latvijai ir apie 187 mln. eurų – Estijai. Investicijas padengs Lietuvos „Litgrid“, Latvijos AST ir Estijos „Elering“, gavusios ES paramą.

Šis susitarimas yra vienas iš reikalavimų, operatoriams kreipiantis dėl Europos Sąjungos lėšų, siekiant finansuoti dalį investicijų projekto kaštų.

Anksčiau skelbta, kad visas sinchronizavimo projektas kainuos apie 1 mlrd. eurų. Įvertinus papildomus techninius sprendinius – kompensatorių įrengimą bei kitus darbus – neoficialiomis žiniomis, jo vertė siektų apie 1,4 mlrd. eurų.

Sinchronizavimo projektą numatyta baigti 2025 metais.

Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Klaipėdos nafta“ ieško naujos 10 metų strategijos rengėjų (2)

Valstybės valdoma naftos ir suskystintų gamtinių dujų ( SGD ) krovos bendrovė „Klaipėdos...

Skelbiamas staigus atšalimas: perspėja, kad Vilnius absoliučiai nepasiruošęs papildyta 17:32 (149)

Vilniaus šilumos tinklai ( VŠT ) primena, kad pastatų valdytojai ir administratoriai kasmet iki...

„Kauno energija“ vartotojams grąžins 15 mln. eurų (51)

Centralizuotai šilumą Kaune tiekiančios bendrovės „ Kauno energija “ nepagrįstai gautas 14,6...

Seime – sprendimas dėl atliekų deginimo jėgainių ateities (7)

Seimas balsuos, ar leisti Vyriausybei pakeisti sprendimus dėl Vilniuje ir Kaune jau pradėtų statyti...

Kainų komisija spręs dėl nepagrįstai gautų „Gerų dujų“ pajamų (2)

Kainų komisija ketvirtadienį spręs dėl gamtines dujas verslui tiekiančios Vilniaus bendrovės...

Top naujienos

Aušros vartuose – popiežiaus atvykimas: Pranciškų lydi minia tikinčiųjų nuolat pildoma (679)

Popiežiaus Pranciškaus lankomoje Lietuvos sostinėje gyventojai užplūdo gatves - vieni rikiuojasi,...

Žmonių gelbėjimo drama Baltijos jūroje: sudužo jachta, kapitonas nuskendo ieškoma dar vieno vyro (56)

Šeštadienį Klaipėdoje gelbėtojai išskubėjo į pagalbą skęstantiems žmonėms. Pranešama apie...

Dalia Popiežių pirmą kartą išvydo prie oro uosto: prisiminimas išliks visam gyvenimui nuolat pildoma (186)

Nuo 15 val. įėjimas į Aušros vartų gatvę uždarytas. Susirinkusieji kartu su Popiežiumi...

11 metų Velse dirbantis gydytojas: mums įprasta pacientui prisistatyti ir paklausti, ar galima jį paliesti (64)

Intervencinis kardiologas Eduardas Šubkovas (48 m.) jau 11 metų dirba Šiaurės Velso Glan Clwyd...

Arūno Valinsko sūnus – apie vaikystę garsioje šeimoje ir kodėl dar neskuba vesti savo vaikelio mamos (116)

Šou verslo ryklių Ingos ir Arūno Valinskų sūnus Arūnas Valinskas jaunesnysis (28) rugsėjo...

Popiežiaus laukiantis Henrikas užvis labiausiai norėtų vieno: sveikatos (2)

75 metų Henrikas kartu su kitais Vilniaus pal. kun. Mykolo Sopočkos hospiso pacientais laukia...

Mokslininkai rado rimtą priežastį, kodėl šiukštu negalima atsisakyti angliavandenių

Vienas didelio masto tyrimas padarė išvadą, kad vartojant mažai angliavandenių, kyla pirmalaikės...

Į mokyklą tėvai vaikus išlydi su baime: iki mirtinos tragedijos – vos žingsnis (18)

Prasidėję naujieji mokslo metai ir besitęsiantis Panevėžio gatvių remontas atnešė iššūkių...

Išskirtinę dieną – retai kartu matomos Adamkų šeimos pasirodymas (38)

Popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje nepraleido ir pastaruosius mėnesius viešumoje retai...

Gerais norais ir pragaras grįstas: „sveikas“ maistas mokyklose virto „jokio“ maisto? (48)

Jau praėjo trys mokslo metų savaitės. Trys savaitės, kai mokiniai mokyklose turi būti maitinami...