„Įtakos kainoms tikrai nebus. Šie metai yra rekordiniai Lietuvoje pagal elektros energijos gamybą, nors vasaros laikotarpiu vėjas buvo netradiciškai silpnas, bet gamyba vasaros laikotarpiu buvo 60 proc. didesnė nei pernai. Lietuvoje pasigamindavome apie 30 proc. elektros energijos, šiuo metu pasigaminame apie 50 proc.

Žymiai krito elektros energijos importas tiek iš Rusijos, tiek iš Baltarusijos. Elektra iš Baltarusijos visame importo portfelyje sudaro iki 5 proc. Kitaip tariant, net jei būtų kainos dempingavimas ir Baltarusija pardavinėtų elektrą už dyką, tai praktiškai neturėtų jokios įtakos mūsų rinkai“, – LRT radijui sakė Ž. Vaičiūnas.

Pasak ministro, Lietuvos pasitraukimas iš „Nord Pool Spot“ biržos būtų galimas, jei nepavyktų rasti susitarimo su Baltijos valstybėmis dėl baltarusiškos elektros energijos nepirkimo.

„Žinia dėl galimo pasitraukimo iš „Nord Pool Spot“ prekybos biržos, kurioje esame šiandien, ji buvo pateikta tuo metu, kai dar neturėjome politinio Latvijos apsisprendimo. Tai iš esmės buvo planas B, kas būtų, jei neturėtume sutarimo tarp Baltijos šalių. Kol kas tai ir išlieka planu B. Šiandien dirbame dėl plano A, dėl Latvijos politinio sprendimo techninio įgyvendinimo“, – teigė jis.

Ž. Vaičiūnas kiek anksčiau pripažino, kad su Baltijos šalimis dar nėra sutarta dėl kilmės garantijų sistemos, kuri leistų atskirti baltarusišką elektrą nuo viso elektros srauto, kai pradės veikti Astravo atominė elektrinė (AE).

Į Astravo AE pirmojo bloko reaktorių jau pradėtas krauti branduolinis kuras. Energetinis Astravo AE paleidimas ir prijungimas prie Baltarusijos elektros energijos sistemos planuojamas ketvirtą šių metų ketvirtį.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (27)