aA
Baltijos šalims, Lenkijai ir Europos Komisijai iki birželio ketinant pasiekti politinį sutarimą dėl elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa, projekto detalės paaiškės jau netrukus, atlikus technines studijas, sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Energy
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Estijai vis dar remiant dviejų jungčių per Lenkiją variantą, Ž. Vaičiūnas kol kas nekomentuoja, koks kelias bus pasirinktas.

„Turime palaukti galutinių techninių studijų rezultatų. Jos pasakys ne tik apie linijų skaičių, bet taip pat turi pasakyti ir techninio patikimumo lygį. Studijos ir daromos, kad įsitikinimas būtų visiems bendras (...) Šiuo metu dinaminė studija daroma, tarpinių rezultatų turime sulaukti kovo pabaigoje – balandžio pradžioje“, – telefonu iš Briuselio BNS sakė Ž. Vaičiūnas.

Jis penktadienį susitiko su Europos Komisijos (EK) viceprezidentu Marošu Šefčovičiumi, atsakingu už ES energetikos sąjungą – pokalbyje aptartas ir sinchronizavimo procesas.

„Mes kalbėjome apie visą procesą, tai yra, kaip darbas vyksta, kurie yra reikalingi žingsniai padaryti. Ir kadangi yra įgyvendinami iš esmės sutarti žingsniai, kurie buvo anksčiau (sutarti – BNS) su Europos Komisija Baltijos šalių ir Lenkijos, tai tiesiog buvo fiksuota, kad dabartinė situacija leidžia tikėtis, kad turėsime reikalingus sutarimus, kaip ir planuota“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Europos Komisijos (EK) ir 4 šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos – energetikos ministrai gruodį sutarė, kad galutinis politinis sutarimas dėl sinchronizavimo su Europos tinklais, dalyvaujant ES vadovams, turėtų būti pasirašytas šių metų birželį.

Estijos elektros perdavimo tinklų operatorės „Elering“ atstovas Ainas Kosteris BNS teigė, kad bendrovė teberemia dviejų linijų su Lenkija variantą.

„Studijos bus baigtos pavasarį, o politinis sprendimas turėtų būti pasiektas vasarą. Didžiausias klausimas, ar sinchronizavimas vyks per dvi atskiras kintamosios srovės (AC) linijas tarp Lietuvos ir Lenkijos, ar kitaip. „Elering“ tvirtai remia dviejų linijų sprendimą, nes tik tai užtikrintų tiekimo saugumą įvykus gedimams“, – BNS atsiųstame komentare sakė A. Kosteris.

Pasak jo, Baltijos šalys sinchronizavimo projektą turėtų įgyvendinti kuo greičiau, bet atsakingai.

„Turime veikti kaip galima greičiau, bet vis dėlto apgalvotai. Sprendimas (dėl sinchronizavimo – BNS) turi būti techniškai saugus ir ekonomiškai priimtinas“, – sakė A. Kosteris.

Latvijos elektros perdavimo sistemos operatorės AST valdybos narys Arnis Staltmanis BNS teigė, kad vasarą turėtų būti pasiektas politinis susitarimas dėl projekto, po to prasidės derybos su Rusija ir Baltarusija.

Kaliningrado srityje kovo pradžioje pradėjus veikti dviem termofikacijos elektrinėms ir kilus nuogąstavimų, kad Rusija gali atjungti Baltijos šalis nuo BRELL žiedo anksčiau, nei šios šalys sinchronizuosis su Europos tinklais, Latvijos specialistai mano, kad tokia galimybė yra maža.

„Tokia rizika yra, bet, mūsų nuomone, ji yra palyginti maža“, – BNS sakė A. Staltmanis.

Estijos „Elering“ BNS teigė negalintis įvertinti šios rizikos.

Elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas BNS yra sakęs, kad Rusija gerai supranta, jog infrastruktūrai pastatyti reikia laiko, „ne tik pinigų ir noro“, todėl ir stiprinama šio anklavo energetikos infrastruktūra, o be jau veikiančių, statoma ir daugiau elektrinių.

Energetikos ministro Ž. Vaičiūno teigimu, Rusijai Kaliningrado srityje didinant elektros gamybą, auga ir tokia rizika. Kita vertus, dabar tokiam Maskvos žingsniui nėra techninių galimybių.

Šiuo metu iš esmės baigiamos dvi naujos sinchronizavimo studijos – dinaminės analizės ir sistemos dažnio stabilumo. Pirmoji studija turėtų išspręsti ginčus dėl linijų per Lenkiją skaičiaus ir padėti gauti prisijungimo sąlygas iš ENTSO-E. Joje vertinami trys scenarijai – viena arba dvi „LitPol Link“ jungtys ir dabartinė jungtis kartu su nuolatinės srovės (DC) jūriniu kabeliu tarp Lenkijos iki Lietuvos.

Lietuva siūlė naudoti dabar esančią elektros jungtį su Lenkija. Latvija ir Estija anksčiau laikėsi pozicijos, kad sinchronizacijai nepakanka dabartinės jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos, ir ragino pirmiau nutiesti antrąją. Antros jungties šalininkai sako, kad ji padidintų saugumą.

Anksčiau Estija buvo iškėlusi idėją sinchronizuoti tinklus per Skandinaviją. Bet Estijos premjeras Juri Ratas (Jūris Ratas) praėjusią savaitę pareiškė, jog jo šalis nori kuo greičiau įgyvendinti Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizavimo su kontinentine Europa per Lenkiją projektą.

Baltijos šalys nori savo tinklus atjungti nuo posovietinės energetinės sistemos, taip tikėdamosi sumažinti priklausomybę nuo Rusijos. Sinchronizuoti elektros tinklus su žemyninės Europos tinklais Lietuva planuoja iki 2025 metų.

Dabar Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros tinklai dar veikia vienoje sistemoje su Rusija ir Baltarusija (BRELL), tad sistemos išlieka priklausomos nuo centrinės dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Gazprom“ tarptautinėje rinkoje skolinasi 1 mlrd. eurų (14)

Rusijos dujų gigantas „Gazprom“ antradienį tarptautinėje rinkoje platina 1 mlrd. eurų...

Išskyrė, kas už šilumą moka daugiausiai: sąskaitos klaipėdiečių nenudžiugins (3)

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina lapkritį siekia 5,19 ct/kWh. Palyginti su spaliu,...

Vengrija galėtų importuoti dujas iš Lietuvos – prezidentas (33)

Vilniuje viešintis Vengrijos prezidentas Janošas Aderis antradienį pareiškė, kad jo šalis...

Ministerija vertins vietinės elektros gamybos galimybes (9)

Lietuvai norint ateityje užsitikrinti elektros sistemos patikimumą ir stabilumą, Energetikos...

Dalis Kauno gyventojų antradienį liks be šilumos (11)

Kaip pranešė šilumą kauniečiams centralizuotai tiekianti įmonė „Kauno energija“, rytoj kai...

Top naujienos

Ūkio ministras apie maisto kuponus: nežinau, iš kur atsiranda tokios idėjos (107)

Ar kainų mažinimą pagrindiniu tikslu išsikėlusi vyriausybė savęs neįvarė į kampą? „ Delfi...

Panevėžį drebina kūdikio netektis: po ligoninės išvadų – neįtikimos ir šokiruojančios detalės (30)

Kūdikio Respublikinėje Panevėžio ligoninėje spalį netekusios Ilonos iš mažo miestelio...

Į Maroką sugrįžti nenorėtų: vietiniai dedasi šventais, o išdarinėja velniai žino ką (45)

Manau, visi nors kažką girdėję apie Marakešą žino tą chrestomatinę situaciją, kai žioplam...

Moters gyvenimas priminė košmarą: kai tokie artimieji, tai ir priešų nereikia (4)

Vieni vaikystę prisimena su nostalgija, kiti – su baime. Šiurpia istorija pasidalinusią Aušrą...

Nuo likimo nepabėgęs Adomaitis: žinojome, kad bus problemų (11)

Vienas geresnių sezono rungtynių sužaidęs Vilniaus „Rytas“ atitinkamos satisfakcijos negavo...

Kinija demonstruoja savo paslaptingąjį „J-20“ (53)

Kinijos karinės oro pajėgos Žuhajuje vykusioje tarptautinėje aviacijos parodoje pademonstravo savo...

Kalėjimų sistemoje bręsta naujas skandalas (60)

Skandalas Kauno tardymo izoliatoriuje. Nukentėjusysis tvirtina, kad prieš pat teismo posėdį į...

Vilniaus naktinių klubų gražuolės turi savo taisykles: geria kavą, prašo vaikinų palydos ir maskuojasi juodai (21)

Ne paslaptis, kad naktiniai klubai – kaip atskiras pasaulis. Tai, kas juose vyksta po vidurnakčio,...

Iš emigracijos grįžusi lietuvė ir toliau renkasi mokėti mokesčius Britanijai (209)

Laisvas darbo jėgos judėjimas Europos Sąjungoje (ES) leidžia per savo karjeros metus lengvai...

Į pašto dėžutę gavo keistą lankstinuką: ar jo tikslas kiršinti visuomenę? (35)

Pirmadienį į pašto dėžutę gavau keistą lankstinuką nuo keisto instituto. Lankstinuko...