„Vienas dalykas yra turėti gražius skaičius atsinaujinančios energetikos šilumos sektoriuje, kitas dalykas - suvokti, kad Lietuva gali būti sėkminga šių technologijų eksportuotoja ne tik šiaurės šalių rinkose, bet ir Ukrainoje, Gruzijoje, kitose šalyse“, - sakė Ž. Vaičiūnas.
Pasak energetikos ministro, 2030 m. biomasės naudojimą šilumos gamybos sektoriuje reikėtų padidinti iki 90 proc.
Vis dėlto, kaip ELTA jau rašė, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius mano, kad šilumos tiekimo sektoriuje prieita kryžkelė, kai į biokuro plėtrą šilumos tiekime greitai nebebus verta investuoti. Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ direktorė Vilma Gaubytė su tuo sutinka ir priduria, kad ateityje laukia daug klausimų, susijusių su investicijomis į biokuro įrenginių atnaujinimą.
Pasak V. Lukoševičiaus, šiuo metu 70 proc. tiekiamos šilumos yra gaminama iš biokuro, todėl ši žaliava yra labai svarbi Lietuvai.
„Ši rūšis (biokuras. - ELTA) nepaprastai svarbi Lietuvos piliečiams, verslui, kurie už ją moka atitinkamus pinigus. 2004 m. pas mus (šilumos tiekime. - ELTA) dominavo gamtinės dujos ir buvo dar gana pigus sovietinių įrenginių parkas, 2018 m. biokuras pasiekė beveik 70 proc., bet tai yra brangūs, šiuolaikiniai biokuro įrenginiai. Jie kainavo nemažus pinigus, europinės lėšos labai padėjo jų skvarbai į šilumos ūkį, bet mes suformavome didelį šilumos gamyboje kapitalo turtą, kurį dabar reikia apmokėti (investuoti į išlaikymą. - ELTA)“, - Seime rengtoje diskusijoje apie šilumos ūkį sakė V. Lukoševičius.
Jo teigimu, norint visiškai atsisakyti iškastinio kuro ir pereiti prie atsinaujinančios energetikos, vien biokuru pasikliauti nebus galima.
„Akivaizdu, kad reikia naujo požiūrio, reikia apsispręsti, kas darys naujus projektus, pakeitimus, kurie neišvengiamai ateis į mūsų šilumos ūkį. Vien biokuru nelabai galėsime pasikliauti, nes, pabaigus Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių statybas, biokuro dalis artės 80 proc. link.
Tolesnės investicijos į biokurą vargu ar bus ekonomiškai tikslingos, nes investuoti į papildomus biokuro katilus dėl tų pikų, kuriuos padengiame dujiniais katilais, neapsimokės, nepaisant europinės paramos. Tad turime ieškoti kitų šaltinių, kad visą poreikį galėtume patenkinti atsinaujinančiais ištekliais“, - sakė V. Lukoševičius.
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos direktorė V. Gaubytė sutinka, kad artėja riba, kai neapsimokės diegti papildomų naujų biokuro įrenginių. Pasak jos, į naujus įrenginius investuoti efektyvu tada, kai šilumos tiekimą sudaro iki 80-85 proc. biokuro.
„Vilniuje biokuro naudojimas pakils, ir tai yra labai gerai, kadangi tai buvo paskutinis ne iki galo susitvarkęs miestas. Kaune atliekos kažkiek keis biokurą, todėl jo procentas šiek tiek mažės . Vis dėlto, kalbant apie investicinę aplinką, nereikėtų žiūrėti vien tik į šitą dalį, kadangi dar yra miestų, kur nedidelės apimties įrenginiai dar yra reikalingi ir jie mažins kaštus, todėl jie turėtų būti statomi“, - mano V. Gaubytė.
Pasak jos, biokuro katilai veikia efektyviai apie 15-20 metų, todėl ateis laikas, kai reikės investuoti į jų atnaujinimą.
