Kaip komentavo „Ignitis“ ryšių su visuomene projektų vadovas Lukas Zadarackas, situacija Europos gamtinių dujų rinkoje yra išties įtempta.
„Tai lemia įvairios priežastys: tebevykstantys remonto darbai Norvegijos kontinentiniame šelfe, silpnas suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importas į Vakarų Europos šalių terminalus, žemiau įprasto vidurkio užpildytos požeminių dujų saugyklos bei rekordiškai aukštos apyvartinių taršos leidimų (ATL) ir anglies kainos (kas didina dujų paklausą dar elektros gamyboje).
Na, o tokios žinutės kaip kad „Nord Stream 2“ atidedama veiklos pradžia į kitų metų pradžią, taip prie to prisideda“, – pastebėjo jis.
Anksčiau skelbta, kad „Nord Stream 2“ gali pradėti veikti nuo spalio 1 dienos, tačiau vėliau startas nukeltas bent į 2022 metų pradžią.
Tuo pat metu pastebimas Rusijos „Gazprom“ dujų tiekimo į Europą ribojimas. Pasak Lietuvos energetikos ministro Dainiaus Kreivio, tai gali būti savotiškas spaudimas dėl „Nord Stream 2“.
„Rusija, norėdama daryti įtaką ir paspausti Europos Sąjungos šalis nares, pirmiausia Vokietiją, kad greičiau paleistų „Nord Stream“, yra pristabdžiusi dujų tiekimo apimtis ir saugyklos yra tuščios nuo Italijos iki Vokietijos, ir tai taip pat atsiliepia dujų kainoms“, – rugsėjį žurnalistams sakė jis.
Galimą Rusijos manipuliavimą įžvelgia ir grupė Europos Parlamento narių, kurie paragino Europos Komisiją ištirti „Gazprom“ vaidmenį išaugusiose dujų kainose. Savo ruožtu Kremliaus atstovai aiškino, kad greitas „Nord Stream 2“ paleidimas galėtų išspręsti gamtinių dujų stokos problemas Europoje.
Įprasta praktika
Kad Rusija energetikos žaliavas naudoja kaip geopolitinio spaudimo priemonę neabejoja Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.
„Šiame kontekste, net ir matant sisteminius dalykus, tokius kaip pandemija, kylantis vartojimas, sunku paneigti, kad kalkuliacijoje galiausiai nėra tam tikro kryptingo Kremliaus veikimo, paspaudžiant Vakarų šalis.
Taip kartu siunčiant signalą, kad visai neseniai skelbtas Vokietijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimas dėl to, kad neva bus padedama Ukrainai išlikti dujų tranzito valstybe (o Vakarai spaus Rusiją, jei taip nebus elgiamasi) iš esmės neturi potencialo galioti, nes jau dabar Rusija aiškiai siunčia signalą, kad tiekimą ji kontroliuoja ir turi labai daug svertų, kurie Europos šalims yra labai jautrūs“, – „Delfi“ sakė jis.
L. Kojala sakė sutinkantis su prielaidomis, kad Rusija dujas riboja galvodama apie „Nord Stream 2“.
„Ypač remiantis praeities įvykiais, tuo kaip Rusija traktuoja energetikos žaliavas. Tai nėra vienintelis veiksnys, kas šiandien yra dujų rinkoje, bet tai yra svarbus veiksnys“, – sakė jis.
Politologas taip pat sakė, kad Rusijai kol kas sunku vertinti rinkimų Vokietijoje rezultatus. „Nes dar nėra Vyriausybės, dar nėra aišku, kas ją sudarys“, – pastebėjo jis.
Kaip žinia, sekmadienį vykusiuose rinkimuose socialdemokratai gavo 25,7 proc., Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir jos partnerė Bavarijoje Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) – 24,1 proc. balsų. Žalieji, gavę 14,8 proc. balsų, liko trečioje vietoje, o Laisvoji demokratų partija (FDP) su 11,5 proc. balsų – ketvirtoje.
„Manau, kad yra gana skirtingos potencialios laikysenos šių klausimų atžvilgiu – kaip būtų su socialdemokratų vadovaujama Vyriausybe, kuri visuomet yra linkusi į atviresnį dialogą su Rusija, ir su krikdemu vyriausybe, kuri, ypač jausdama žaliųjų spaudimą, galimai galėtų keisti savo laikysena, lyginant su tuo, kokia ji buvo pastaruosius 4 metus.
Šiuo metu tokios skirtys, bet vis tiek pagrindinė šiandien galiojanti tezė yra kad jokių esminių pokyčių Vokietijoje Rusijos atžvilgiu šie rinkimai ir jų rezultatai, kad ir kokia būtų koalicija, turbūt nežada“, – svarstė L. Kojala.
Kaip apsirūpina dujomis
Lietuvių „Amber Grid“ valdomos biržos „Get Baltic“ duomenimis, 2020 metų rugsėjo pabaigoje vidutinė dujų megavatvalandės kaina siekė apie 10 eurų, o šiemet rugsėjo 27 dieną sandorių vidurkis siekė apie 50 eurų.
Kaip pasakojo L. Zadarackas, „Ignitis“ įsigyjamų gamtinių dujų portfelis yra diversifikuotas ir šią žaliavą bendrovė gauna pagal sudarytas trumpalaikes ir ilgalaikes sutartis tiek vamzdynais, tiek per Klaipėdos SGD terminalą. Dalis dujų saugoma ir Latvijos Inčukalnio dujų saugykloje.
„Bendrovės sudarytų kontraktų kainos yra tiesiogiai susietos su Europos dujų biržų kainų indeksais, tad jei kyla kainos ten – jos kyla ir Lietuvoje. Šiuo metu visoje Europoje fiksuojamas dujų kainų lygio kilimas tiesiogiai atsispindi ir Lietuvos dujų rinkoje.
Tą galima matyti ir stebint kainų dinamiką „Get Baltic“ regioninėje dujų biržoje, kurioje kainos stipriai koreliuoja su Europos TTF (angl. Title Transfer Facility) indeksu“, – pastebėjo jis.
Lietuvoje gamtines dujas buičiai teikia tik „Ignitis“. Tuo metu verslą dujomis aprūpina dar devyni tiekėjai, iš kurių septyni taip pat dalyvauja „Get Baltic“ biržoje.
Gamtines dujas šioje biržoje perka ir Vilniaus šilumos tinklai (VŠT). Kaip pasakojo įmonės finansų vadovė Rasa Gudė, „Get Baltic“ biržoje dalyvauja gamtinių dujų vartotojai (pirkėjai) bei gamtinių dujų pardavėjai ne tik iš Lietuvos, tačiau Latvijos, Estijos bei Suomijos.
„Tiek viena tiek kita pusė teikia gamtinių dujų pirkimo/pardavimo pavedimus už tam tikrą jiems priimtiną kainą. Kai gamtinių dujų pirkėjo ir pardavėjo lūkesčiai sutampa (t. y. pavedimo pirkti kaina yra didesnė arba lygi pardavimo parduoti kainai), įvyksta sandoris. Sandorio šalys yra anoniminės. „Get Baltic“ dujų biržos prekybos aktyvumas būna nuo 7–8 ryto iki 19–20 val. vakaro. Bendrovės darbuotojai stebi dujų kainas 12 val. per parą visą savaitę be išeiginių ir švenčių dienų ir stengiasi dujas nupirkti pačiu palankiausiu metu, kada kainos yra mažiausios“, – pasakojo ji.
R. Gudė sakė, kad pagal teisės aktus VŠT ne mažiau kaip 50 proc. suvartojamų dujų turi įsigyti per „Get Baltic“.
„Taip pat galimi ir dvišaliai sandoriai, kurie gali būti sudaromi už ne didesnę nei biržoje atitinkamu laikotarpiu susidaranti vidutinė kaina. VŠT inicijuoja viešuosius pirkimus pagal dvišalius sandorius stengiantis įsigyti dujas pigesne nei biržos kaina, tačiau ne visuomet sulaukia tiekėjų norinčių dalyvauti konkurse. 2021 metų rugpjūčio 23 dieną skelbtas gamtinių dujų pirkimas 2021 metų ketvirtam ketvirčiui neįvyko, nes nebuvo gauta pasiūlymų“, – pastebėjo ji.
VŠT atstovė dar papasakojo, kad gamtinių dujų biržoje sudaromos tiekimo sutartys su tiekėjais yra anonimiškos ir galioja iki įvykdymo dienos. Sudaromos dvišalės įsigijimo sutartys su kitais tiekėjais, kurie pasiūlo palankiausią dujų įsigijimo kainą.
„Dujos įsigyjamos esamos rinkos kaina. Vidutinė biržos kaina yra artima Europos „Gaspool“ ir TTF biržų kainai, tačiau pardavėjai dalyvaujantys „Get Baltic“ dujų biržoje dažnai šiai kainai taiko maržą, kurią sudaro dujų išdujinimo, saugojimo, transportavimo mokesčiai, tiekėjų pelno dalis ir pan. Šiuo metu gamtinių dujų kaina „Get Baltic“ biržoje svyruoja apie 48–49 Eur/MWh, tačiau per spalį, atsižvelgiant į visoje Europoje besiformuojančias kainas, augimas numatomas iki 70 ir daugiau Eur/MWh“, – nurodė R. Gudė.
Pašnekovė dar nurodė, kad gamtinių dujų saugojimo galimybės labai ribotos.
„Tam tikrą laiką jos gali būti saugomos Klaipėdos SGD terminale, jeigu pristatomos dujovėžiais, tačiau susiduriama su gamtinių dujų praradimais joms garuojant. Kita galimybė – gamtines dujas saugoti Latvijos „Inčukalns“ saugykloje, tačiau susiduriama su saugyklos pajėgumų trūkumu bei saugojimo kaštais, kurie didina gamtinių dujų kainą. Gamtinių dujų saugojimas dažniausia naudojamas žemų dujų kainų aplinkoje.
Gamtinės dujos bendrovę pasiekia gamtinių dujų perdavimo operatoriaus dujų perdavimo tinklais. Gamtinės dujos naudojamos daugiausia šildymo sezono metu, padengti ženkliai išaugančius šilumos gamybos piko poreikius bendrovės dujiniuose vandens ir garo katiluose Vilniaus termofikacinėje elektrinėje bei rajoninėje ir mažosiose katilinėse. Šią vasarą vilniečių poreikius patenkinti karšto vandens ruošimui buvo naudojamas tik biokuras. Šildymo sezono metu kuro santykis yra 60 proc. atsinaujinantieji energijos ištekliai ir 40 proc. dujos“, – sakė R. Gudė.
