„Mūsų tikslas yra padėti skurstantiems ir mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Tačiau teikiamas projektas aprėpia visus ir mes paliesime absoliučiai visiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų pajamų dydžio. Pažiūrėjus kitaip, jau šiandien būtume galėję neapmokestinamąjį pajamų dydį prilyginti minimaliai mėnesinei algai.
Mes privalome pritarti šiam projektui, bet realiai galėjome pagalvoti ir apie kitą kompensavimo mechanizmą“, – sakė ji.
Seimo narė dar pridūrė, kad jai kyla abejonių dėl to, ar tarp nepriklausomų elektros tiekėjų nebus kartelinių susitarimų.
„Tiekėjai tvirtai pasiskaičiuos iki maksimumo. Jie pasakys, kad pirko elektros energiją už atitinkamai 33 ar 35 centus. Žinome, kad kompensacijos mechanizmas prasidės nuo 23 centų. Yra šeši tiekėjai ir abejonės labiausiai kyla dėl griežtos kontrolės. Kad nebūtų kartelinių susitarimų.
Šiandien svarbiausia skatinti gyventojus įsidiegti saulės energiją, pasistatyti elektrines“, – sakė L. Nagienė.
Vis dėlto, ji palaikė tai, kad kainų amortizavimas nėra paliekamas būsimoms kartoms, kaip buvo nuspręsta pernai.
Pasiūlė saugiklius
Antradienį Seimo plenariniame posėdyje svarstyti Energetikos, Gamtinių dujų ir Elektros energetikos įstatymų projektai, kuriais vartotojams siekiama iš dalies kompensuoti išaugusias elektros ir dujų kainas.
Paketas parlamente svarstomas skubos tvarka ir ketvirtadienį turėtų būti priimtas.
Kaip dėstoma jo aiškinamajame rašte, nesant Vyriausybės dalinio kompensavimo, preliminariai tiek gamtinių dujų, tiek ir elektros energijos kaina buitiniams vartotojams 2022 metų antrąjį pusmetį stačia kreive kiltų į viršų – gamtinių dujų 1 kub. m kaina buitiniam vartotojui be Vyriausybės dalinio kompensavimo galėtų didėti nuo maždaug 2 kartų iki maždaug 2,4 karto.
„Elektros energijos kainos 1 kWh buitiniam vartotojui be Vyriausybės dalinio kompensavimo taip pat galėtų augti apie 2 kartus.
Su Vyriausybės daliniu kompensavimu būtų plokštesnė ir kur kas mažiau drastiškesnė gamtinių dujų ir elektros energijos augimo buitiniams vartotojams kreivė.
Jeigu bus taikomas dalinis kompensavimas, atitinkamai buitinių vartotojų grupei gamtinių dujų 1 kub. m kaina galėtų didėti nuo maždaug 1/3 (gamtines dujas naudojantiems maisto gamybai) iki maždaug 40 proc. (gamtines dujas naudojantiems šildymui). Vyriausybei taikant dalinį kompensavimą, buitiniams vartotojams elektros energijos 1 kWh augimas sudarytų maždaug 40 proc.“ – rašoma dokumente.
Skaičiuojama, kad buitinių vartotojų daliniam kompensavimui reikės papildomų 570 mln. eurų iš valstybės biudžeto, nebuitinių vartotojų (verslo) paramai reikės papildomų 120 mln. eurų iš valstybės biudžeto. Iš viso 690 mln. eurų.
Paketo svarstymų Seimo komitetuose metu daugiausiai dėmesio skirta klausimui dėl galimo nepriklausomų elektros tiekėjų piktnaudžiavimo.
Kaip pastebima Biudžeto ir finansų komiteto nuomonėje, atsižvelgiant į pareigą užtikrinti mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo efektyvumą ir tai, jog pagal siūlomą įstatymo projektą 165 mln. eurų. bus skirti subsidijai elektros sąskaitoms, kurios didelė dalis bus skiriama liberalizuotai nebereguliuojamai elektros rinkai, kurioje kainos nustatomos dviejų šalių susitarimu, komitetas pabrėžia poreikį įgyvendinti efektyvią nepriklausomų tiekėjų kainodaros kontrolę.
Komitetas taip pat atkreipė dėmesį į šiuo metu galiojančias ir įstatymo pakeitimo projektu numatomas papildomas kontrolės priemones ir ragina, priėmus siūlomus įstatymus, jomis principingai naudotis, siekiant užtikrinti buitinių vartotojų apsaugą ir mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo efektyvumą skiriant subsidiją nereguliuojamai rinkai.
„Akcentuotina, kad nors nepriklausomų tiekėjų kainodara nėra reguliuojama, tačiau elektros tiekimas yra reguliuojama veikla – šiai veiklai vykdyti reikalingas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos leidimas bei galimos sankcijos ir baudos už teisės aktų reikalavimų pažeidimus, kurios siekia iki 10 procentų įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais metais“, – nurodė Seimo BFK.
Antradienį posėdyje kalbėjęs komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pabrėžė, kad kainų subsidijavimo paketas yra svarbi Vyriausybės antiinfliacinio plano dalis.
„Seimo BFK užduotis buvo įvertinti, kaip bus panaudojami mokesčių mokėtojų pinigai, siekiant įvardintų tikslų ir pasiūlyti priemones, kaip sumažinti galimas neigiamas rizikas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiuo antiinfliaciniu paketu 165 mln. eurų bus numatyti subsidijai elektros rinkai.
Šie pinigai bus skiriami didžiąja dalimi liberalizuotai, t. y. nereguliuojamai elektros rinkai, kur kainos nustatomos dviejų savarankiškų šalių susitarimu. Siekiant sumažinti galimą riziką, jog subsidija atiteks tiekėjui, o ne vartotojui, kaip vienas iš variantų buvo svarstytas rinkos liberalizavimo atidėjimas. Toks sprendimas užtikrintų, kad visa nauda atitektų vartotojui, o ne tiekėjui.
Tačiau ministerija išaiškino, kad toks sprendimas turėtų daugiau žalos nei naudos. Todėl BFK konstatavo, kad svarbu numatyti papildomas priemones, kuriomis būtų užtikrinta, jog griežta, nepriklausomų tiekėjų kontrolė būtų įtvirtinta įstatymu. Nors bet koks kritęs šešėlis dėl nesąžiningos kainodaros turėtų ilgalaikių pasekmių tokio tiekėjo reputacijai ir konkurencingumui, remiantis VERT rekomendacijomis, komitetas pasiūlė papildyti įstatymo projektus numatant papildomas nepriklausomų tiekėjų kontrolę stiprinančias priemones.
Tos priemonės buvo dvi. Viena – pakeisti formuluotę taip, kad būtų aišku, jog kompensavimas būtų taikomas tik energijos įsigijimo sąnaudoms, o ne veiklos sąnaudoms, tokioms kaip darbo užmokesčiui ar tiekimo veiklos maržai kompensuoti. Taip pat – numatyti pareigą auditorių patikrai pateikti nepriklausomų tiekėjų jiems skirtų valstybės subsidijų kompensacijų panaudojimą“, – dėstė jis.
Suvestiniame Energetikos įstatymo projekte siūloma, kad būtų kompensuojamos tik elektros energijos ir dujų įsigijimo sąnaudos.
Šiuo metu planuojama, kad vartotojai antrąjį 2022 metų pusmetį už 1 kWh elektros mokės daugiausiai 23 centus, o likusi kainos dalis bus padengiama iš valstybės biudžeto. Konkrečią tvarką dar turėtų patvirtinti Vyriausybė.
Dujų kainas vartotojams tvirtina VERT.
