Įrengė naują biokuro katilą
UAB Utenos šilumos tinklų direktoriaus Gintaro Diržausko paklausėme, kas lėmė kainų mažėjimą. „Įvertinę, kad praėjusiais metais pabrango gamtinės dujos, ir siekdami sumažinti 2011–2012 metų šildymo sezono šilumos kainų augimą, nusprendėme įrengti dar vieną biokuru kūrenamą vandens šildymo katilą. Ir anksčiau apie tai galvojome, tačiau mediena kūrenamų katilų kainos buvo svaiginančios“, – sakė G.Diržauskas. Pastaraisiais metais ir biokuras, ir gamtinės dujos pabrango maždaug 30 proc., tačiau kainų skirtumas tarp šių dviejų kuro rūšių išliko labai ryškus – apie 2,5 karto. Ryžtis daliniam šilumos ūkio pertvarkymui Utenos bendrovę padrąsino sėkminga mažeikiškių patirtis: jie už palyginti nedidelę kainą, maždaug 2,5 mln. Lt, taip pat įsirengė naują biokuru kūrenamą katilą.
Investavusi 2,45 mln. Lt savų lėšų bendrovė antrą 8 MW našumo vandens šildymo katilą pradėjo eksploatuoti praėjusių metų gruodį. Pernai gamtinės dujos sudarė 55 proc. bendrovės sunaudojamo kuro, o įrengus antrą biokuru kūrenamą vandens šildymo katilą gamtinės dujos tesudaro 37 proc. viso sunaudojamo kuro.
Utenos miesto gyventojai vidutiniškai sutaupys 0,49 Lt už kvadratinio metro šildymą per mėnesį arba 29 Lt už 60 kvadratinių metrų buto šildymą, t. y. mokės apie 10,2 proc. mažiau. Tai tik statistinis vidurkis. Šilumos suvartojimas priklausys nuo lauko temperatūros, namo šiluminės varžos, taupymo režimų ir kitų veiksnių.
Be to, maždaug 10 proc. sumažės ir vadinamasis gyvatuko mokestis. Neišgalintiems susimokėti už šildymą direktorius gali pasiūlyti optimistinį variantą: už šilumos tiekėjų paslaugas atsiskaityti ar susidariusią skolą padengti... malkomis.
Ne rinkimų triukas
Bendrovės investicijos į šilumos atpiginimą nėra rinkimų triukas ar vienkartinė „gerumo akcija“. Gamyba modernizuojama beveik 15 metų, nuo pat bendrovės susikūrimo, t. y. atsiskyrimo nuo AB „Lietuvos energija“ Panevėžio šilumos tinklų. Ir anuomet kuro kainos nebuvo stabilios, teko ieškoti sprendimų, kaip amortizuoti šilumos kainų kilimą. Pradėtas rengti investicinis projektas, buvo sukurtas veiklos planas, ir nuspręsta diegti naujas technologijas.
Pirmiausia Utenoje panaikintos grupinės katilinės, o karštas vanduo pradėtas ruošti kiekviename name. Taip išvengta nuostolių dėl blogos karšto vandens vamzdynų izoliacijos ir dėl ydingos šilumos apskaitos. Taip pat atnaujinti šilumos tiekimo mazgai. Bendrovė nesiėmė remontuoti senų katilų, o juos pradėjo keisti naujais, geresnių techninių parametrų. Siekiant mažinti išlaidas naudojamam kurui, 1999-aisiais įsigytas mediena kūrenamas katilas. Jis pagamina apie 30 proc. visos šilumos. Šią iniciatyvą parėmė Šiaurės šalių investicinis fondas, skyręs 1,8 mln. Lt negrąžintiną paramą.
Utenos šilumos tinklai vieni iš pirmųjų Lietuvoje savo katilinėje įdiegė dūmų kondensacinį ekonomaizerį, tad iš biokuru kūrenamo katilo dūmų papildomai „pasiima“ dar 10 proc. šilumos (skaičiuojant nuo bendrai pagaminamo šilumos kiekio), kuri anksčiau pro kaminą išlėkdavo į orą. Toks įrenginys per metus padeda pagaminti 18 tūkst. MWh šilumos. Šiai technologinei naujovei įdiegti 857 tūkst. Lt skyrė Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas. Prieš septynerius metus, parėmus ES struktūriniams fondams, pradėta šilumos tinklų renovacija, keičiami vamzdynai, nutiestos šilumos trasos naujiems vartotojams.
Stato termofikacinę elektrinę
Bene didžiausias ir brangiausias – 31 mln. Lt vertės – termofikacinės elektrinės statybos projektas pradėtas įgyvendinti praėjusiais metais. Pusė reikalingų lėšų skirta iš ES struktūrinių fondų. Planuojama, kad naujoji termofikacinė elektrinė per metus pagamins 53,2 GWh šilumos ir 13 GWh elektros. Šilumos gamyba jėgainėje iš dalies pakeis šilumos gamybą esamuose katiluose, o elektrą numatyta parduoti valstybiniam tinklui ir laisviems elektros vartotojams. Šio projekto įgyvendinimas Utenos šilumos tinklams leis sumažinti šilumos sąnaudas kurui pirkti, nes bus naudojami vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai, be to, bus gaunama papildomų pajamų už parduodamą elektrą.
Termofikacinę jėgainę buvo numatyta paleisti praėjusių metų pabaigoje, tad šildymo kaina uteniškiams šį sezoną būtų buvusi dar keliais procentais mažesnė, tačiau dėl pirkimo procedūrų procesas užsitęsė ir naujoji termofikacinė elektrinė turėtų pradėti veikti šių metų liepą.
Ir džiaugsmas, ir nerimas
Nors įmonės investicijos sėkmingos ir racionalios, jos direktorius G.Diržauskas neslepia ir nerimo: didžiausia problema, nepriklausanti nuo uteniškių valios, – iki galo nereglamentuota elektros energijos supirkimo tvarka ir elektros kainos. Rūpesčių kelia ir biokuro saugumas: ar neįsiplieks ugnis didžiulėse medienos rietuvėse.
Biokuru Utenos šilumininkai apsirūpinę visam šildymo sezonui. Prie pat bendrovės esanti buvusi automobilių saugojimo aikštelė pilnutėlė medienos. Ją Utenos šilumininkai perka iš visų, kas dalyvauja konkurse ir pasiūlo mažesnes kuro kainas: lietuvių, latvių, net baltarusių, tačiau, pasak direktoriaus, daugiausia nupirkta vietinio kuro. Į Utenos šilumos tinklų katilus keliauja ir visos anksčiau sąvartynus papildydavusios medienos atliekos iš miesto. Jau kelerius metus uteniškiai puoselėja gražią iniciatyvą – didžiosioms metų šventėms pasibaigus atsisveikinti su namus bei miestą puošusiomis eglutėmis ir jas dovanoti šilumą gaminančiai bendrovei.
