Kaip nurodoma NES, energetinis saugumas yra vienas iš svarbiausių Lietuvos energetikos politikos prioritetų.
Jis apibrėžiamas, kaip gebėjimas tiekti energiją vartotojams normaliomis sąlygoms ir priimtinomis kainomis, pasipriešinti galimiems trikdžiams, kylantiems dėl technogeninių, gamtinių, ekonominių, sociopolitinių ir geopolitinių priežasčių.
Energetinio saugumo tyrimų centro direktorius Juozas Augutis DELFI sakė, kad ankstesnėse strategijose apie energetinį saugumą irgi buvo kalbama, bet labai vienpusiškai – tik kaip importo dalį ar šaltinių diversifikacija.
„Energetinis saugumas yra sistemos sugebėjimas atsispirti trikdžiams, kurie gali atsirasti dėl įvairių grėsmių, įskaitant ir geopolitines“, – paaiškino jis.
Sociopolitinės grėsmės
NES projekte nurodoma, kad sociopolitinėmis vadinamos grėsmės, kurios yra susijusios su valstybių ar žmonių grupių sprendimais, kurie netiesiogiai ar tiesiogiai daro įtaką įprastam energetikos sektoriaus funkcionavimui.
Pavyzdžiui, agresyvi valstybių tiekėjų energetikos politika Lietuvos atžvilgiu – manipuliavimas energijos išteklių tiekimo apimtimis ir jų kainomis siekiant paveikti Lietuvos vidaus ir užsienio politiką valstybei tiekėjai naudinga linkme.
„Atsinaujinančių energijos išteklių vieningos ir nusistovėjusios rėmimo sistemos nebuvimas gali riboti energijos išteklių gavybą ar gamybą ir taip sumažinti energijos išteklių rūšinę diversifikaciją“, – rašoma NES.
Trečioji tokio pobūdžio grėsmė – politinis nestabilumas ir išoriniai konfliktai, kurių pasireiškimo tikimybė yra maža, tačiau energetikos infrastruktūra grėsmės realizacijos atveju yra vienas iš pagrindinių konfliktuojančių pusių taikinių, o tai gali sukelti itin sunkias pasekmes, pavyzdžiui, rimtus trikdžius elektros tiekimo tinkluose.
Be to teigiama, kad: „Valstybių tiekėjų ir tranzito valstybių ginčai – nesutarimai dėl kainodaros, strateginių energetikos bendrovių kontrolės ir tranzito apimčių neretai lemia energijos išteklių tiekimo Lietuvai sutrikimus“.
Dar viena grėsmė gali kilti dėl nekontroliuojamos korupcijos, kuri gali sukelti energijos kainų svyravimus ir trukdyti vykdyti strateginius energetikos infrastruktūros projektus.
Teisėtvarkos kokybė kelia grėsmę valstybės gebėjimui vykdyti įsipareigojimus, laikytis teisės normų ir išlaikyti patikimą energijos išteklių tiekimą ir vartotojams priimtinas kainas.
„Galimas valstybinių ar privačių monopolinių energetikos sektoriaus bendrovių susiformavimas – energijos išteklių gavybos, gamybos, tiekimo, skirstymo ir prekybos veiklų galimas sukoncentravimas vienoje bendrovėje ir rinkos iškraipymas“, – rašoma NES.
Taip pat pažymima, kad interesų grupių suformuota neigiama nuomonė apie strateginius energetikos projektus kelia riziką jų įgyvendinimui.
Galiausiai minimi teroristiniai išpuoliai, kurie gali pasireikšti teroristinių grupuočių veiksmais, nukreiptais prieš strateginę energetikos infrastruktūrą tiekėjų, vartotojų ir tranzito valstybių teritorijose.
Gamtinės grėsmės
Šioje kategorijoje įvardijami ekstremalūs gamtos reiškiniai, kaip vėjai, liūtys, potvyniai, sausros, sniegas, apledėjimas ir kitos ekstremalios klimatinės sąlygos.
„Jos gali sutrikdyti įprastą energetikos sistemų funkcionavimą, daryti neigiamą poveikį energetikos infrastruktūrai, pasireikšti trumpalaikiais ir vidutinio ilgumo energijos tiekimo pertrūkiais“, – rašoma strategijos projekte.
Technogeninės grėsmės
Trečioji grėsmių kategorija susijusi su energetikos infrastruktūros funkcionavimu ir valdymu.
Čia minimos techninės avarijos energijos gamybos (šilumos ir elektros energijos), išteklių transporto ir energijos perdavimo infrastruktūroje bei perdirbimo įmonėse gali sukelti energijos gamybos ir energijos išteklių perdirbimo procesų sutrikimus, kurių pagrindinės priežastys yra nusidėvėjimas, neteisinga ar netinkama eksploatacija, žmogiškosios klaidos, sukeliančios individualių mechanizmų ar jų dalių gedimus ir avarijas, bei nulemti energijos tiekimo sutrikimus.
Dar viena grėsmė: „Neefektyvus sukurtos energetikos sektoriaus infrastruktūros pajėgumų išnaudojimas gali lemti didėjančius infrastruktūros išlaikymo kaštus jos naudotojams“.
Taip pat teigiama, kad energetikos sektoriaus nelankstumas nulemia jo prisitaikymą vartoti tik tam tikros rūšies energijos išteklius ir negebėjimą jų pakeisti kitais.
