aA
Saulės jėgainė ant stogo planuojama ir dvidešimčiai metų į priekį, tačiau pirmieji entuziastai dabar tegali stebėti, kaip jiems kasmet nustatomi vis didesni tarifai už elektros energijos „pasaugojimą“ tinkluose, – per 4 metus kaina išaugo 44 procentais. Baiminamasi, kad tai sustabdys naujas investicijas. Naujoji Energetikos ministerijos vadovybė žada atlikti studiją.
Saulės elektrinė
Saulės elektrinė
© Shutterstock

Vien šiemet saulės elektrines įsirengusiems gyventojams Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) taikomas įkainis už vieną kilovatą įrengtos galios padidėjo 21 procentu, iki 3,19 Eur per mėnesį. Tai reiškia, kad 10 kilovatų galios jėgainė kainuotų 31,9 Eur per mėnesį.

Kitas atsiskaitymo būdas – mokėti už „pasaugotą“ elektros energiją. Tačiau ir šis tarifas šiemet padidėjo 4,6 procento, iki 5,445 cento už kilovatvalandę. Toks būdas per pastaruosius ketverius metus pabrango jau 44 procentais.

Palyginimui – „Standartinis“ vienos laiko zonos ESO tarifas šiemet pasikeitė 2,9 procento – 14,1 cento už kWh.

Tai kelia savininkų nepasitenkinimą – kai jie rengė projektus, niekas nepranešė apie reikšmingus įkainių didėjimus, neapibrėžtumas stabdo ir naujas investicijas.

Šiuo metu šalyje yra 8,6 tūkstančio žmonių, kurie tapo vadinamaisiais gaminančiais vartotojais, – siekdami sumažinti išlaidas elektrai įsirengė nuosavas jėgaines, informavo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

O ESO paaiškina, kad kainų augimą nulemia kelios dedamosios – didžiausią poveikį turi tai, kad auga bendrovės turtas, o šiemet bus parduota mažiau elektros.

Žylius: tarifas yra kritinis

Europos viešosios politikos instituto steigėjas Rimantas Žylius yra ir saulės elektrinės savininkas. Jis patikino, kad įrengiant saulės jėgainę skaičiuojamas tarifo dydis yra kritinis gaminantiems vartotojams – nuo to priklauso investicijos atsiperkamumas.

„Aišku, subsidijos yra sveikintinas dalykas, kai valstybė teikia paramą įrangai įsigyti. Bet tikrasis atsipirkimo ar neatsipirkimo matas yra būtent šitas pasinaudojimo tinklų tarifas. Ir bendras jausmas, dalyvaujant diskusijose visoje bendruomenėje, kad jis yra per didelis, o jo augimas neleidžia gaminantiems vartotojams labai aiškiai prognozuoti, koks bus, kai kalbame apie 20–25 metus naudojamą elektrinę“, – sako R. Žylius.

Pasak jo, esama situacija yra itin nepatraukli, kai esant dabartiniam reguliavimui tarifai kasmet perskaičiuojami, didinami ir nėra aišku, kaip jie keisis per ilgesnį laikotarpį.

Rimantas Žylius
Rimantas Žylius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Man susimodeliuoti, ar ši investicija prasminga, ar ne, ar apsimokės, ar neapsimokės, reikalingas ilgalaikis modelis. Ir labai akivaizdžiai tą matome iš skaičių – Energetikos ministerija anksčiau turėjo tikslą, kad jau dabar turėtų būti 30 tūkstančių gaminančių vartotojų. Mes turime apie 10 tūkstančių. Kad dalis tų planų nepasiekta, mano supratimu, susiję su tuo, jog pati reguliavimo aplinka, taip pat ir pasaugojimo tarifas vartotojams yra nepakankamai palankus, nepakankamai prognozuojamas“, – teigia R. Žylius.

Ekspertas patikina, kad dabar saulės jėgaines ant stogų daugiausia įrengė technologijų entuziastai ar klimato kaita susirūpinę žmonės, tačiau kad saulės jėgainės virstų įprastu reiškiniu, reikia daug daugiau aiškumo. Jis apgailestauja, kad smulkūs gamintojai ir taip patiria daug nepatogumų ir ribojimų.

„Bendruomenei atrodo, kad VERT labai formaliai žiūri į tai, kokius kaštus įdėti į pasinaudojimo tinklais tarifą. Mūsų nuomone, jie neįvertina visų naudų, kurias atneša gaminantys vartotojai, ir pervertina kaštus tinklui“, – mano R. Žylius.

Jis įžvelgia didžiulį potencialą, kad Lietuvos gyventojai patys savo lėšomis galėtų gauti naudą, kurti ekonominę vertę ir kartu spręsti nacionalines energetikos problemas.

„Tai yra galimybė pritraukti gyventojų privačias lėšas nacionalinės energetikos problemoms spręsti. Ir tai daryti ne pasiskolinant iš užsienio milijardą kitą, o suteikiant gyventojams galimybę – užuot dėję į bankus indėlius už nulines palūkanas, galėtų skirti Lietuvai nacionaliniu mastu reikšmingiems dalykams – atlikti investiciją ir sukurti prognozuojamą grąžą. Mano supratimu, potencialas šios idėjos yra milžiniškas, deja, kad realizacija būtų gera, dar trūksta“, – apibendrino R. Žylius.

Nagevičius: auga greičiau nei skirstymo kaina

Didžiausia problema, kad tarifas saulės jėgaines ant stogų įsirengusiems gyventojams auga neproporcingai – greičiau nei elektros skirstymo kaina tinkluose, įsitikinęs Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius. Tą lemia esama tarifų skaičiavimo metodika.

„Metodika yra pagrįsta duomenų, kuriuos pateikia ESO, naudojimu. Skirstomojo tinklo operatorius rašo, koks yra turtas, kokie to turto eksploatavimo kaštai naudojami gaminantiems vartotojams aptarnauti. Tai yra žiauriai subjektyvu, nes tas pats turtas naudojamas ir gaminantiems vartotojams aptarnauti, ir elektrai skirstyti. Tad praktiškai nuo jų pačių geranoriškumo priklauso, kiek priskiria turto ir eksploatacinių kaštų gaminančių vartotojų daliai ir kiek pasilieka sau skirstyti“, – vertina M. Nagevičius.

Anot jo, VERT pagal teikiamus duomenis apskaičiuoja galutines kainas.

„Pats skirstymo operatorius jau pateikdamas duomenis žino, koks bus galutinis rezultatas, nes jis puikiai tas formules žino ir gali sumodeliuoti į priekį“, – stebisi M. Nagevičius.

Martynas Nagevičius
Martynas Nagevičius
© Asmeninio archyvo nuotr.

Jis įžvelgia sisteminę problemą, kad tarifu skaičiuojami ne realūs papildomi kaštai, o nuostoliai, kurie patiriami „dėl netenkamos gamybos“, – kuo labiau daugėja saulės elektrinių, tuo ir kaina jų auga labiau.

„Kol valstybė teikia paramą saulės elektrinėms, už kilovatą mokama po 300 eurų su trupučiu, tol apsimoka ir su padidėjusiais tarifais. Bet atsiranda psichologinis neužtikrintumas dėl investicijos. Jeigu investuoji ir tavo investicijos grąža priklauso nuo valstybės, VERT sprendimo, tai vertini kaip riziką, kad jie gali dar kartą pakeisti, dar pabloginti tau sąlygas“, – sako M. Nagevičius ir skaičiuoja, kad dabar jėgainės galėtų atsipirkti per maždaug 8 metus.

Jis siūlytų nustatyti fiksuotus tarifus bent keletui metų į priekį, bent jau įsirengusiems saulės jėgaines – tai sukurtų daugiau pasitikėjimo.

„Vyriausybės programoje yra numatyta ambicinga saulės energetikos plėtra – iki 1 gigavato 2025 m. Dabar yra apie 200 MW – reikia dar 800 MW surinkti, po 160 MW saulės energijos per metus. Pernai, kai plėtra buvo pati sparčiausia, įrengta 80 MW. Mums reikia padvigubinti tą tempą, kuriuo dabar labai džiaugiamės, norint tą padaryti, sąlygas reikia gerinti, o ne sunkinti“, – paaiškina M. Nagevičius.

Tarifai atperka ESO investicijas ir mažėjantį elektros suvartojimą

ESO paaiškina, kad saulės elektrinių savininkams naudojimosi tinklais kainą sudaro ne tik skirstymo paslauga, bet ir sisteminės paslaugos bei dalis perdavimo paslaugos sąnaudų. Skirstymo paslaugos kaina sudaro reikšmingiausią dalį ir lėmė padidėjimą, tačiau tarifai tiek netgi neaugo, kiek brango skirstymas.

„Žemos įtampos tinkluose skirstymo paslaugos kaina 2021 metais padidėjo 5,3 proc., o naudojimosi tinklais kaina – 4,7 proc., vidutinės įtampos tinkluose skirstymo paslaugos kaina padidėjo 8,5 proc., o naudojimosi tinklais kaina – 4,5 proc.“, – vardija ESO atstovas Paulius Kalmantas.

Anot jo, skirstymo kainų augimą lemia didėjanti reguliacinio turto bazė dėl pastaraisiais metais nuosekliai įgyvendintų investicijų į plėtrą bei atnaujinimą, tinklų patikimumą. Taip pat prognozuojamas mažesnis paskirstyti elektros energijos kiekis.

Šiuo metu už tinklų naudojimąsi taikomi keturi skirtingi atsiskaitymo būdai, tačiau pagrindinis yra už atgautą elektros energiją, už kilovatvalandes, jį ESO laiko objektyviausiu kainos kitimo indeksu, o kiti būdai yra išvestiniai.

„Atsiskaitymo už instaliuotą generuojamą galią (kW) kaina tiesiogiai priklauso ir nuo visų gaminančių vartotojų istorinio / faktinio rodiklio, kuris atspindi, kiek vidutiniškai vienas instaliuotas generuojamos galios kilovatas pateikia elektros energijos (kWh) į tinklą. Kadangi šis parametras 2020 m. padidėjo net 17 proc. lyginant su 2019-aisias, todėl šis atsiskaitymo būdas pabrango net 21 proc.“, – paaiškina P. Kalmantas.

Tūkstančiai saulės jėgaines įsirengusių gyventojų gavo didesnius tarifus: atsipirkimo neįmanoma prognozuoti
© Įmonės archyvas

Jis paaiškina, kad atsiradę nutolusių gaminančių vartotojų, – jų elektrinės nėra namuose ir visa pagaminta elektra pirmiausia tiekiama į tinklą.

Dar gaminantys vartotojai turi papildomai atsiskaityti už tai, kad šiemet elektros kainos yra 20 proc. mažesnės, nei prognozuota 2020-iesiems metams, paaiškina ESO.

„Visa reguliavimo sistema skirta užtikrinti nediskriminavimą siekiant garantuoti sąžiningas kainas visiems klientams. Kadangi energetikos tinklų infrastruktūros sąnaudos yra santykinai fiksuotos ir valstybės reguliuojamos, išskirtinių sąlygų sudarymas vienai vartotojų grupei diskriminuotų kitas“, – sako P. Kalmantas.

Pati ESO skaičiuoja, kad 2020 m. pabaigoje ESO tinkle buvo virš 10 tūkst. gaminančių vartotojų, iš kurių apie 61 proc. buvo pasirinkę atsiskaitymo būdą pagal už atgautą kiekį (kWh), apie 25 proc. – už instaliuotą generuojamą galią (kW), 11 proc. – atsiskaitymo procentą nuo į tinklą pateikto kiekio ir apie 3 proc. – dvinarį atsiskaitymo būdą už atgautą kiekį (kWh) ir generuojamą galią (kW).

Per 2020 m. gaminantys vartotojai iš viso į tinklus pateikė apie 35 tūkst. MWh elektros energijos.

Ministerija žada studiją

Energetikos ministerija informavo, kad dėl įkainių saulės jėgainių savininkams bus atliekama studija.

„Energetikos ministerija nuosekliai deda pastangas ir siekia sukurti reikiamą reguliacinę aplinką Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje nustatytiems tikslams įgyvendinti ir elektros energiją gaminančių vartotojų plėtrai užtikrinti.

Strategijoje numatyta, kad 2030 m. vienas trečdalis Lietuvos elektros vartotojų bus elektros energiją gaminantys vartotojai. 2020 m. gruodžio mėn. jau turime daugiau nei 8 000 elektros energiją gaminančių vartotojų – daugiausia namų ūkio vartotojus. Siekdama užtikrinti vartotojų interesus, ministerija planuoja šiais metais atlikti nepriklausimą studiją dėl kainodaros gaminantiems vartotojams“, – rašoma komentare.

Saulės elektrinė
Saulės elektrinė
© Shutterstock

VERT: bus diskutuojama dėl galimų reguliavimo pokyčių

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) irgi seka esamą situaciją.

„Reaguojant į susidariusią situaciją, bus diskutuojama su atsakingomis institucijomis dėl galimų reguliavimo pokyčių“, – teigiama komentare.

VERT pateiktais ESO sausio 8 dienos duomenimis, gaminančių vartotojų yra 8660, o elektrinių įrengtoji galia siekia 86722 kilovatus.

„Vidutinis saulės elektrinių efektyvumas yra apie 11 proc., todėl, esant 86722 kW elektrinių įrengtajai galiai, iš viso būtų pagaminta apie 83,6 mln. kWh. Pažymėtina, kad planuojama, jog gaminančių vartotojų skaičius didės, todėl ir jų elektrinėse pagamintas kiekis didės. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus, kad dalį pagaminto elektros energijos kiekio gaminantys vartotojai suvartoja iš karto, t. y. nepatiekę į tinklus, prognozuojama, jog 2021 m. gaminantys vartotojai į ESO tinklus patieks ir atsiims iš viso 78,155 mln. kWh elektros energijos“, – rašo VERT.

Skirtingą kainų augimą tarp atsiskaitymo būdų nulėmė geografiškai nutolusių gaminančių vartotojų atsiradimas.

Tūkstančiai saulės jėgaines įsirengusių gyventojų gavo didesnius tarifus: atsipirkimo neįmanoma prognozuoti
© Shutterstock

„Kadangi nutolusių gaminančių vartotojų pagamintas elektros energijos kiekis yra laikomas kaip visas patiektas į tinklą (o kitų gaminančių vartotojų – vidutiniškai 59 proc. pagamintos elektros energijos), todėl susidarė situacija, kad gaminančių vartotojų elektrinių bendra galia didėjo mažiau nei prognozuojamas į tinklus patiektas ir atgautas elektros energijos kiekis“, – paaiškina VERT.

Iki šiol gaminantys vartotojai už elektros persiuntimo paslaugą moka mažiau nei kiti buitiniai vartotojai, patikina VERT.

„Gaminantys vartotojai už elektros energijos persiuntimą moka žymiai mažiau nei kiti buitiniai vartotojai. Be to, nustatant paslaugos kainą siekiama, kad būtų padengtos visos sąnaudos, patirtos persiunčiant elektros energiją gaminantiems vartotojams, analogišku principu vadovaujamasi ir kitiems vartotojams nustatant elektros energijos persiuntimo paslaugos kainas (tarifus). Paslaugos kaina yra nustatoma keturiais variantais, taigi, gaminantys vartotojai, atsižvelgiant į tinklus patiektos ir atgautos elektros energijos kiekius, gali rinktis sau palankiausią variantą“, – teigiama VERT komentare.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(156 žmonės įvertino)
2.8590

ESO perspėja: kaip saugiai elgtis potvynio metu (6)

Dėl staigiai pakilusios oro temperatūros ir sukilusio vandens, hidrometeorologijos specialistai...

Dujų balionų keitimui – dar 10 mln. eurų (27)

Daugiabučių namų administratoriai ir bendrijos gali teikti paraiškas ir gauti finansavimą dujų...

„Ignitis grupė“ apsisprendė plėsti Kruonio HAE (16)

„Ignitis gamyba“ stebėtojų taryba pritarė bendrovės valdybos sprendimui patvirtinti Kruonio...

Kreivys ragina Ukrainą neprekiauti baltarusiška elektra (55)

Siekiant stabdyti Astravo atominės elektrinės (AE) antrojo bloko statybas yra būtina neprekiauti...

Lenkijos „Orlen“ vadovas Šimonytei pristatys numatomas investicijas (13)

Didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ vadovas Danielis Obajtekas ketvirtadienį...

Top naujienos

Vytautas Jokubauskas | D+

„Amžiaus projektas“ visą regioną pakeis neatpažįstamai: klaidos atveju Europos laukia beprecedentis pabėgėlių antplūdis (3)

Kol viso pasaulio ir Europos dėmesį kausto koronaviruso pandemija bei neblėstanti geopolitinė...

Moterį nustebino duomenų dalybos: nepaskolinus vienai kreditų įmonei, kita paskambino pati (38)

Jei norėdami pasiskolinti kreipsitės į „Finbee“, bet išgirsite neigiamą atsakymą,...

Vieną žiauriausių Kauno nusikaltėlių praeities nuodėmės pasivijo po daugelio metų (127)

Kadaise vienu nuožmiausių Kauno nusikaltėlių, Daškinių gaujos smogiku vadintą Jordį...

Romantiškoje vietoje per karantiną užsisakė greito maisto išsinešti: tai, ką paragavo, buvo verta nuodėmės (81)

Nors nesu greito maisto mėgėja ir jį valgau itin retai, bet nesumeluosiu sakydama, kad kartais...

Juvelyrai skaičiuoja prarastas pajamas: žmonės įprato taupyti, žiedų pardavimai smuko iki 10 kartų (132)

Karantinas juvelyrikos verslui atnešė daug iššūkių, tokių kaip tiekimo sutrikimai, parodų ir...

Vilniuje po Neries ledu dingęs vyras – žinomas dviratininkų treneris (434)

Vilniuje šeštadienį Neries upės ledas neatlaikė augintinio gelbėti puolusios poros. Moteriai...

Kaune BMW nesuvaldęs vyras tapo masinės avarijos kaltininku: apdaužyti šeši automobiliai (199)

Kaune BMW automobilio nesuvaldęs vyras Baltijos ir Naujakurių gatvių sankirtoje užlėkė ant...

Šalis, kurią reikia aplankyti bent du kartus: kelionė po ledo, pūgų ir lavos kraštą (12)

Islandija – tai šalis, kurią, kaip sakoma, reikia aplankyti bent du kartus. Vieną kartą –...

Laisvalaikis – (ne)karantinas. Kokius filmus ir knygas rekomenduoja Gintarė Masteikaitė (21)

Nevyriausybinių scenos meno organizacijų asociacijos vadovė Gintarė Masteikaitė sakė, kad...