Prabėgo dar vienas žiemos mėnuo ir gyventojų pašto dėžutes pasiekia dar viena sąskaita už šildymą. Po gruodžio, kai šildymo kainos bene padvigubėjo, dažnas sausio sąskaitų laukė su siaubu.

Visgi, naujųjų metų skaičiai gąsdina ne visus – Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, Utenoje, Varėnoje bei kituose miestuose, kur šildymui deginamas daugiausiai biokuras, kainos augo mažiausiai – maždaug 20-30 procentų. O kai kur – kaip antai Tauragėje – šildymas netgi atpigo.

„Šituose biokuriniuose miestuose šilumos kaina nors ir padidėjo keliasdešimt procentų, bet ji išlieka labai žema – tai yra 4-6 centai už kilovatvalandė“, – komentuoja Lietuvos šilumos teikėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.

Labiausiai paploninti pinigines ir vėl teks sostinės gyventojams. Dėl šiltesnių orų, Vilniuje sausio mėnesį šildymo kainos šoktelėjo mažiau, nei prognozuota – maždaug dešimtadaliu.

„Tie miestai, kuriuose deginama vis dar daug gamtinių dujų arba daugiausia gamtinių dujų tai ir turėjo kainos pokytį patį didžiausią. Iš didžiųjų miestų tai būdinga Vilniui, šiek tiek dujų dar daugiau degina Šiauliai, Alytus“, – teigė V. Lukoševičius.

Visgi, kai kuriuos vilniečius pasiekė daugiau kaip du kartus didesnės šildymo sąskaitos net ir už sausio mėnesį.

„Pagrinde tai vyras moka, bet jis tai išsigandęs. Žinau, kad jos dvigubos ar dar kažkokios. 59 kv. m. gyvenamo ploto ir mokėjo jis 322 Eur ar kiek, šiandien sumokėjo. Mums per daug jau nieko nereikia, apart maisto, bet kaip jauni išsivers, kurie ir vaikiukus augina tai žodžiu yra sunku“, – „Delfi TV“ pasakojo vilnietė.

„Kainos yra išsaugusios, aišku ne taip, kaip anksčiau būdavo. Dabar tik galvojam, kaip bus toliau, ką reikės daryti“, – sakė kita vilnietė.

„Už vieno kambario butą lygiai 100,68 Eur. 36 kvadratiniai metrai. Tai siaubingai daug ir prie mano geros pensijos, nesiskundžiu, bet kitiems žmonėms tai aš neįsivaizduoju“, – pasakojo vyriškis.

„187,3 Eur tai yra baisu. Pernai tuo metu buvo 80 kažkeli eurai, tai šimtu eurų daugiau“, – pasakojo kita moteris.

„Kažkada mokėjau 40 eurų, dabar 107 Eur buvo už 50 kv. dviejų kambarių butą Fabijoniškėse. Aišku, žmonėms našta tai labai didelė, ypač tiems, kurie gauna nedideles pajamas. Klausimas, kad mažai skolininkų. Žmonės atsisako maisto sąskaita, kad tik išsimokėtų, kad tik mažiau skolingi liktų už šilumą, nes niekur nedings, o būsto prarast nesinori“, – teigė moteris.

Pastarojo sezono šildymo kainos kelia nerimą ne tik mažiausias pajamas gaunantiems vilniečiams. Tad vis daugiau sostinės gyventojų teikia prašymus būsto šildymo kompensacijoms gauti.

„Šiais metais dėl būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų kreipėsi apie 12 tūkst. vilniečių. Palyginus su praėjusiais metais pastebime, kad tai yra apie 3 kartus daugiau“, – Vilniaus miesto savivaldybės Asmenų aptarnavimo poskyrio vedėja Ana Venclovaitienė.

Visgi, prognozuojama, jog ir vasarį šilumos kainos Lietuvoje išsilaikys panašios, tad kovo mėnesį sąskaitos gyventojų šokiruoti neturėtų.

„Vasaris paprastai būdavo gana šaltas mėnuo ir atitinkamai išpūsdavo šilumos kainas, bet šiais metais kol kas matome švelnų klimatą, tai jeigu taip ir toliau laikysis tas klimatas tai galima prognozuoti, kad šildymo sąskaitos nelabai skirsis nuo sausio“, – teigė V. Lukoševičius.

Vyriausybė dar praėjusią savaitę priėmė sprendimą iki balandžio pabaigos taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą centralizuotam šildymui. Lengvata įsigalios tada, kai siūlymams pritars Seimas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (129)