Laukia dar vieni įtampos metai
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas sako, kad nėra garantijų, jog elektros kainos kitais metais bus žemos. Pasak jo, nors atrodo, jog situacija su dujomis kol kas stabilizavosi – dujų saugyklos Europoje pilnos, o ir žiema gal nebus labai šalta, – neaišku, kaip bus kitąmet.
„Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga teigia, kad situacija elektros rinkoje greitai nesikeis.
„Kol kas nematome ženklų, dėl ko elektros ar su jos gamyba glaudžiai susijusių dujų pasiūla turėtų stipriai padidėti, o kainos rinkoje kristi. Prasidėjus šaltajam periodui aukštų elektros kainų rizika yra labai didelė. O ir ateinantys 2023 metai yra prognozuojami brangesni nei 2022 metai, kuomet mes turėjome dar sąlyginai pigų pirmąjį pusmetį‟, – teigia M. Giga.
„Enefit“ generalinis direktorius Vytenis Koryzna sako, kad bendrovė jau anksčiau prognozavo, jog elektros kainos sumažėjimas biržoje buvo laikinas ir atvėsus orams ji vėl ėmė kilti. Žiemą kainos laikosi aukštesnės ir piką paprastai pasiekia sausį–vasarį.
„Pavasarį, dėl išaugusios vėjo ir hidro energijos generacijos, turėtume matyti elektros energijos pigimą. Nepaisant šitokių svyravimų, ateinančiais 2023 metais elektros energijos kainos vis dėlto turėtų išlikti aukštesniame lygyje‟, – komentavo V. Koryzna.
Infografikas iliustruoja atsinaujinusį elektros kainų augimą rinkoje:
Santūrumas dėl „biržinių“ planų
„Elektrum Lietuva‟ vadovas M. Giga sako, kad bendrovė kainas peržiūri kelis kartus per mėnesį, ir nors jau kuris laikas elektros biržoje fiksuojamas gana spartus jų kilimas, klientams kainas kol kas išlaiko to paties lygio, kokios buvo fiksuotos rinkoje laikantis žemesnėms kainoms.
„Siekiant apsidrausti nuo elektros kainos kilimo rizikos, gyventojams rekomenduojame kainą užfiksuoti. Optimalu tai būtų daryti trejiems metams į priekį, po kurių jau galime tikėtis pačios rinkos pokyčių ir jų nulemtos žemesnės elektros kainos‟, – komentuoja M. Giga.
Anot jo, per dvejų trejų metų laikotarpį pastebimai išaugs tiek elektros (ypač iš atsinaujinančių šaltinių), tiek ir gamtinių dujų pasiūla – atsiras naujų jų gamybos šaltinių. Esant didesnei pasiūlai kris dujų ir anglies kainos, dėl ko pigs elektra, gaminama naudojant šias žaliavas.
Bendrovė siūlo trejų metų planą su galimybe keisti tarifą, jeigu biržoje kaina kris.
„Enefit“ vadovas V. Koryzna sako, jog tikėtina, kad kartosis vasaros pabaigoje matyta situacija, kai kaina trumpam pasiekė maksimalią ribą.
„Tokių bangavimų dar bus, todėl rekomenduojame fiksuoti elektros kainas. Tai leis geriau planuoti išlaidas ir psichologiškai nepriklausyti nuo kainos svyravimų.
Kainų fiksavimo pliusas – galimybė nesiblaškant pralaukti neramų laikotarpį elektros rinkoje ir tada, iš naujo įvertinus situaciją, pasirinkti priimtiniausią variantą. Atrodo, kad panašios pozicijos laikosi ir mūsų klientai ‒ 90 tūkst. jų apsisprendė fiksuoti kainą ilguoju laikotarpiu‟, – sako jis.
„Enefit‟ teigia, kad kainodaros pokyčių savo sutartyse šiuo metu nenumato.
„Pastaruoju metu vykę pokyčiai buvo reakcijos į klientų pageidavimus ‒ šalia populiariausio 7 metų plano pasiūlėme ir 3 metų planą su fiksuota kaina, arba trumpalaikiai pasiūlymai – sumažėjus kainoms biržoje, atradome galimybę trumpam pasiūlyti planą su mažesne kaina‟, – sako V. Koryzna.
Pasak jo, matomas šiek tiek augantis klientų, pasirinkusių su biržos kainomis susietą planą, skaičius. Tokį planą renkasi klientai, kurie nori aktyviai įsitraukti į elektros energijos vartojimą ir paprastai turi elektromobilį ar/ir šilumos siurblį. Vertinant artimos ateities tinklo balansavimo poreikį, tokius įpročius turinčių vartotojų skaičius tik augs.
V. Jankauskas teigia, kad nevertėtų manyti, jog klientai prie sutarčių „pririšti‟.
„Girdžiu, žmonės baiminasi: mums siūlo trejiems metams fiksuotą. Sako: iš kur garantijos, kad išsilaikys tokios aukštos kainos, jos galbūt bus mažesnės ir būsiu pralošęs?
Visada sakau ir sakydavau dar pradžioje, kai liberalizacija prasidėjo, kad jeigu jums nepatinka sutartis, tai jūs galite ją nutraukti. Na, nebent jūs turėjote kažkokią nuolaidą, kaip siūlo pirmai sąskaitai‟, – teigė pašnekovas.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) trijų tiekėjų prognozuojamų sąskaitų palyginimas (150 kWh per mėnesį suvartojimas su 36–37 mėnesių kainos fiksavimo laikotarpiu):
Ekspertas: komunikacija liberalizavimo procese galėtų būti geresnė
Didžiausias nepriklausomas elektros tiekėjas „Ignitis“ praėjusią savaitę informavo apie 40 tūkst. klientų, kad planuoja nebesiūlyti nefiksuoto termino planų (kuriuose tiekimo kaina buvo keičiama kas pusmetį).
Šią savaitę bendrovė pranešime spaudai atsiprašė „dėl neaiškios komunikacijos‟, o vėliau dar kartą atsiprašė „dėl kilusios sumaišties ir neaiškios komunikacijos‟ ir nusprendė galiojančias sutarčių kainas pratęsti mėnesiui – iki vasario pirmos dienos.
V. Jankauskas sako, kad elektros tiekimo rinkos liberalizacijos procesas paženklintas energetinės krizės ir prastos komunikacijos.
„Sunku buvo tikėtis, kad čia viskas bus gerai, nes žmonės susidarė labai tvirtą ir labai neigiamą nuomonę apie visą liberalizacijos procesą. Viskas vyko nevykusiai, komunikuojama buvo prastai ne tik iš energetikų, bet ir iš Vyriausybės‟, – kalbėjo V. Jankauskas.
Anot jo, akivaizdu, kad palyginti „lengvi‟ reikalavimai tiekėjams – ištikus energetinei kainų krizei – dabar jau nebeatrodo adekvatūs. Kita vertus, bent jau trys didieji tiekėjai, pasak eksperto, atrodo patikimi.
Dėl jų komunikacijos, tai matote aiškiai, kad „Ignitis‟ jau piktnaudžiauja savo dominuojančia padėtimi (…). Tiesą pasakius ir šitas „Ignitis‟ sprendimas ar pasiūlymas nebuvo blogas, jie sakė, kad nesiūlo blogiau, bet tiesiog: tai buvo iškomunikuota blogai‟, – sako V. Jankauskas.
Bendrovė laiškuose klientams skelbė, kad jeigu jie nesutinka su pokyčiais ir pateiktas pasiūlymas jiems netinka, klientai turi teisę per 30 kalendorinių dienų nepritarti sutarties sąlygų pakeitimui ir (ar) nutraukti sutartį.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) sureagavo sakydama, kad nepriklausomi elektros tiekėjai negali keisti sutarties vienašališkai, o klientas savo ruožtu turi teisę pakeitimams nepritarti. Reguliuotojo teigimu, šia teise pasinaudojus, ankstesnės sutarties sąlygos turėtų galioti toliau, pranešė ELTA.
Vėliau „Ignitis‟ išplatino poziciją, kad klientai iš tiesų gali nesutikti su pasiūlymu, tačiau turėtų „suprasti, kad nesutikimas su sutarties pakeitimu nereiškia, kad kaina nesikeis‟.
„Ignitis‟ atstovė Laura Beganskienė „Delfi‟ motyvavo pokyčius tuo, kad atėjus momentui atnaujinti nefiksuoto plano kainą kitų metų pirmam pusmečiui, paaiškėjo, jog ji viršijo „sunkiai suvokiamą ribą – 65 centus už kilovatvalandę‟, todėl ir priimtas sprendimas šio plano atsisakyti, o jį turėjusiems klientams pasiūlytas pigiausias tuo metu fiksuotas variantas.
Savo ruožtu su birža susietas planas liko, nors ir padidėjo jo tiekimo paslaugos dedamoji.
Be minėtų bendrovių elektros tiekimo paslaugą teikia ir „Birštono elektra“ bei „EGTO Energija“, jos siūlo tik su birža susietus planus.
