„Būtina imtis veiksmų, kurie leistų sumažinti šio kuro vartojimą, o šilumos energijos taupymą paskelbti nacionaliniu prioritetu“, - tvirtina Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Anot jo, Lietuvoje šilumos energijos gamybai plačiai naudojant kas mėnesį brangstančias gamtines dujas, milžiniški vietinio kuro – biokuro, komunalinių atliekų – resursai be jokios naudos pūna miškuose ir sąvartynuose.

„Artėjant brangiausiam Lietuvos šilumos ūkio istorijoje šildymo sezonui, būtina skubiai plėsti alternatyvaus gamtinėms dujoms biokuro rinką, didinti kogeneracinių jėgainių skaičių ir pradėti naudoti komunalines atliekas šilumos energijos gamyboje“, - teigė V. Stasiūnas.

Artėjantį šildymo sezoną Baltijos šalių, tarp jų – ir Lietuvos, gyventojai už šilumos energiją mokės brangiau nei Skandinavijoje. Vidutinė šilumos energijos savikaina Baltijos šalyse pasiekė 23 ct/kWh, o alternatyvų gamtinėms dujoms vietinį kurą plačiai vartojančioje Švedijoje šiluma kainuoja 18 ct/kWh.

Lietuvoje yra 15 šilumos tiekimo bendrovių, kuriose daugiau nei 50 proc. kuro sudaro rusiškos dujos.