Tai reiškia, jog, jei kitos dujų kainos sudedamosios dalys nesikeis, dujų kaina augs, nes atsiras nauja kainos sudedamoji dalis.
Siūloma nauja sudedamoji dujų kainos dalis yra lėšos, kurios VKEKK sprendimu „gali būti nustatomos prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos, kaip papildoma ir neatsiejama perdavimo kainos viršutinės ribos dedamoji“.
Šiuo metu buitiniams vartotojams dujų perdavimas kainuoja 1 centą, mokant už kubinį metrą dujų. Kiek gyventojams kainuos dujų perdavimas įskaičiavus naują dedamąją, paaiškės vėliau, tvirtinant tarifus.
Gamtinės dujos yra naudojamos ne tik buitinių vartotojų, bet ir pramonės gamintojų, pavyzdžiui, „Achemos“, ar šilumos tiekėjų, kurie dujas naudoja šildymui.
Ragina ieškoti investuotojo
„Šilumos tiekėjai prieštarauja, kadangi terminalo statybos sąnaudos, numatomos pagal tą metodiką įdėti į gamtinių dujų perdavimo sąnaudas, yra dedamoji, už kurią moka šilumos tiekimo įmonės dujų tiekėjams, - sako Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas. - Dabar tas statybos sąnaudas įdeda į transportavimo tinklą ir suprantama, kad bus padidinti ir transportavimo įkainiai, o šilumos tiekimo įmonėms padidės mokėjimai už gamtinių dujų tiekimą ir padidės šilumos kilovatvalandės kaina vartotojams.“
Pasak jo, suskystintų gamtinių dujų terminalas yra statomas ne šilumos tiekėjams, nes strategiškai yra numatyta, jog šilumos ūkyje bus didinamas biokuro naudojimas.
„O dabar, tuo sunkiausiu periodu, šilumos vartotojai turi apmokėti gamtinių dujų terminalo statybos sąnaudas. Jeigu tas terminalas yra atsiperkantis ir gamtinių dujų kaina arba mokėjimai už dujas sumažės, tai turėtų būti koks tai investuotojas, kuris ima paskolą, tą apsimokantį projektą finansuoja ir nepakelia kainos šilumos vartotojams“, - dėsto V. Stasiūnas, nesutinkantis, jog papildoma dedamoji turi atsirasti dujų kainoje.
Tačiau kiek dujos galėtų pabrangti, šilumininkai dar nėra skaičiavę.
„Metodika numato, kad tos sąnaudos bus įdėtos, bet niekas nesako, kiek tai kainuos. Kai patvirtins metodiką, bus pateiktos sąnaudos kiek kainuoja krantinės ir kiti dalykai, bei tai bus įdėta į dujų kainą“, - teigia jis.
Terminalą priskiria prie infrastruktūros
Už suskystintų gamtinių dujų terminalo statybą atsakinga „Klaipėdos nafta“ terminalą vadina dujų tiekimo infrastruktūros dalimi.
„Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, jo įranga, vamzdynas yra lygiai tokia pati dujų sistemos infrastruktūros dalis, kaip ir kiti dujų vamzdynai, įrengimai ir įranga esantys Lietuvoje. Pabrėžtina, jog suskystintų gamtinių dujų terminalo įranga, kuri apibrėžta suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme, yra dujų sistemos dalis. Dėl šios priežasties, šios infrastruktūros sąnaudos turi būti įtrauktos į gamtinių dujų kainas", - sako "Klaipėdos naftos" generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Pasak jo, suskystintų gamtinių dujų terminalo tikslas yra dalyvauti tarptautinėse dujų rinkose.
"Tai reiškia, kad turint galimybę naudotis mažesnėmis gamtinių dujų kainomis pasaulinėse rinkose, bus galima mažinti dujų kainą vartotojams Lietuvoje“, - dėsto R. Masiulis
Buitiniams vartotojams dujų kaina yra nustatoma du kartus per metus VKEKK, atsižvelgiant į „Lietuvos dujų“ pateiktus skaičiavimus.
Skelbta, kad nuo liepos 1 d. gamtinės dujos gyventojams pabrango 22 proc.
Lietuva iki 2014 metų pabaigos Klaipėdoje ketina įrengti dujų terminalą, kuris sukurs alternatyvą Rusijos dujų monopolisto "Gazprom" tiekiamoms dujoms.
Preliminari terminalo kaina – 700 mln. litų, numatoma, kad pirmuosius 10 metų didžiąja dalimi valstybės valdoma "Klaipėdos nafta" terminalą-laivą nuomosis, o vėliau, įgijusi patirties, galės išsipirkti, tačiau už kokią kainą – neskelbiama. „Klaipėdos nafta“ terminalą-laivą įsigis iš norvegų kompanijos „Höegh LNG“.
Šiuo metu Energetikos ministerija turi 72,32 proc. proc. „Klaipėdos naftos“ akcijų, koncernas "Achemos grupė" – apie 10 proc., likusiomis akcijomis prekiaujama „NASDAQ OMX Vilnius“ vertybinių popierių biržoje.
