„Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas, byla nutraukta, šalių pateikta taikos sutartis patvirtinta teismo“, - Eltai sakė teismo atstovė Neringa Lukoševičienė.
Teismo sprendimas atvėrė kelią įmonei 12 metų kasmet iš valstybės gauti po maždaug 1,15 mln. eurų už elektros energiją.
Sprendimą dėl taikos sutarties teismas paskelbė byloje, kurioje „Danpower“ skundė tai, kad buvo sustabdytas leidimas gaminti elektrą jėgainėje Kaune bei taip prarastas 2013 metais laimėtas fiksuotas elektros tarifas.
Tačiau šioje byloje pretenzijas reiškė „Lietuvos energijos“ ir „Fortum Heat Lietuva“ valdoma Kauno kogeneracinė jėgainė. Ji norėjo būti įtraukta į bylą trečiąja šalimi „Fortum“ iniciatyva.
„Fortum“ vadovas Vitalijus Žuta Eltai anksčiau plačiai situacijos nekomentavo, tačiau teigė, kad taikos sutartis sudaroma per anksti ir gali tiesiogiai pakenkti Kauno kogeneracinei jėgainei, kuri pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu.
Praėjusią savaitę teismas Energetikos ministerijos ir „Danpower“ sutartį patvirtino kitoje byloje, kurioje bendrovė skundė elektros gamybos leidimo panaikinimą. Šioje byloje dėl leidimo panaikinimo „Fortum“ pretenzijų nepateikė.
„Danpower“ pagal taikos sutartį įsipareigojo atsiimti 32 mln. eurų vertės ieškinius dėl žalos atlyginimo, taip pat 35 mln. eurų vertės pretenzijas tarptautiniame Vašingtono arbitraže bei nutraukti bylą Europos Sąjungos Bendrajame Teisme.
Valstybė įsipareigoja bendrovės jėgainei Kaune skirti fiksuotą 9,7 cento už kilovatvalandę tarifą 12 metų laikotarpiui. Kasmet tai elektros vartotojams, „Danpower“ teigimu, kainuos apie 1,15 mln. eurų.
„Danpower“, savo ruožtu, nusprendė nestatyti jėgainės Vilniuje.
Vokietijos kompanija „Danpower“ Lietuvoje yra investavusi beveik 100 mln. eurų ir valdo šešias biokuro bei vieną kogeneracinę jėgainę.
100 proc. „Danpower“ akcijų valdo viena didžiausių Vokietijoje Hanoverio savivaldybės komunalinių paslaugų bendrovių „Stadtwerke Hannover“, kurios metiniai pardavimai siekia 2,3 mlrd. eurų.
