aA
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad Energetikos ministerija yra neteisėtai sustabdžiusi Vokietijos kompanijos „Danpower“ investicijas į naują biokuro jėgainę Vilniuje.
Danpower ofisas Vokietijoje
Danpower ofisas Vokietijoje
© DELFI

„Danpower“ valdybos narys Markusas Siusmannas tikisi, kad šis sprendimas taps pirmu žingsniu atkuriant investuotojų pasitikėjimą Lietuvos įsipareigojimais skatinti sąžiningą konkurenciją energetikos sektoriuje.

Projektas Vilniuje buvo sustabdytas dirbtinėmis kliūtimis, galimai siekiant sudaryti išskirtines sąlygas valstybės valdomai „Lietuvos energijai“, pranešime žiniasklaidai teigia M. Siusmanas.

20 megavatų (MW) šilumos ir 5 MW galios elektrinę Vilniuje „Danpower“ planavo pastatyti dar 2015 m. Tačiau to padaryti neleido Energetikos ministerija, argumentuodama, kad statyboms pasirinkto žemės sklypo paskirtis yra pramonės ir sandėliavimo, tad jame elektrinių statyba esą negalima.

Vokiečius stebina, kad valstybės valdoma „Lietuvos energija“ panašių ribojimų nepatyrė - identiškos paskirties sklype jai leista statyti Vilniaus atliekų deginimo jėgainę.

„Iki šiol neturime aiškaus atsakymo, kodėl buvo dirbtinai stabdomas mūsų projektas, o valstybės įmonei, esant toms pačioms sąlygoms, uždegta žalia šviesa. Mums, Vakarų investuotojams, norėtųsi, kad įstatymai Lietuvoje visiems galiotų vienodai“, - sako M. Siusmannas.

Galutiniame ir neskundžiamame sprendime teismas pažymėjo, kad Energetikos ministerija neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo 2015 m. sustabdyti ir panaikinti „Danpower“ išduotą leidimą jėgainės vystymui.

Pasak advokatų kontoros „Cobalt“ partnerio Elijaus Burgio, po teismo sprendimo Vokietijos investuotojas įgyja teisę ne tik toliau vystyti projektą Vilniuje, bet ir reikalauti atlyginti milijoninius nuostolius iš Lietuvos institucijų.

Kompanijos nuostoliai dar skaičiuojami, tačiau, išankstiniais vertinimais, vien sostinės gyventojai dėl neteisėtų institucijų veiksmų už šildymą yra permokėję daugiau kaip 4 mln. eurų.

„Jei dar 2015 metais būtume pastatę planuotą elektrinę, tai gyventojams šildymo sąskaitos būtų sumažėjusios daugiau kaip 4 mln. eurų. Šios investicijos taip pat būtų sumažinusios Vilniaus priklausomybę nuo šildymo dujomis“, - teigia M. Siusmanas.

Tačiau, pasak M. Siusmano, teismo sprendimo pradėti elektrinės statybas Vokietijos „Danpower“ nepakaks. Vyriausybė dar nėra pakeitusi 2016 metų nutarimo, kuriuo investicijos į reguliuojamus šilumos gamybos pajėgumus Vilniuje apribojamos iki 320 MW.

Pasak „Danpower“ atstovo, šis nutarimas užtvėrė kelią investuotojams patekti į rinką, kadangi į tokią kvotą telpa tik jau esami pajėgumai ir „Lietuvos energijos“ planuojama statyti atliekų deginimo jėgainė.

Planuojama, kad įveikus visas teisines kliūtis ir ribojimus, šilumą vilniečiams atpiginsianti jėgainė sostinėje galėtų būti pastatyta iki 2020 m.

„Danpower“ tikisi, kad atkurtas teisingumas Vilniuje taip pat padės išvengti planuojamo bylinėjimosi Vašingtono arbitraže su Lietuva dėl pažeistų Vokietijos investuotojų interesų Kaune.

Vokiečiai čia investavo apie 20 mln. eurų į biokuro kogeneracinę jėgainę - po to, kai 2013 metais vykusiame aukcione laimėjo skatinamąjį elektros supirkimo tarifą. Valstybė tuomet įsipareigojo 12 metų supirkti jėgainėje pagaminamą elektros energiją aukštesnėmis kainomis - po 9,7 cento už kilovatvalandę.

Tačiau valstybė nesilaikė savo pažadų investuotojams - Energetikos ministerija panaikino laimėtus skatinamuosius tarifus. Pasak M. Siusmanno, tai investicijas padarė nuostolingomis.

„Energetikos ministerijos elgesys ne tik tapo smūgiu investuotojų pasitikėjimui Lietuvos įsipareigojimais. Nukentėjo ir Kauno gyventojai - aukštesnės į tinklą parduodamos elektros kainos būtų leidusios dar pigiau gaminti šilumos energiją“, - sako „Danpower“ atstovas.

Pasak jo, dėl tokios situacijos Vokietijos investuotoja svarsto galimybę savo interesus ginti Vašingtono arbitraže. Lietuvai yra įteiktas įspėjimas pagal investicijų apsaugos sutartį su Vokietija. Jame nurodyta nuostolių padengimo suma siekia 30 mln. eurų.

M. Siusmano teigimu, „Danpower“ turi daug patirties, įgytos įgyvendinant didelio masto žaliosios energetikos projektus Vokietijoje ir ją sėkmingai galėtų pritaikyti Lietuvoje. Tai valstybei leistų efektyviau siekti Paryžiaus klimato kaitos susitarimo tikslų, prisidėtų prie oro taršos mažinimo ir nacionalinės energetikos strategijos siekių.

Vokietijos kompanija „Danpower“ Lietuvoje jau yra investavusi beveik 100 mln. eurų, čia valdo šešias biokuro bei vieną kogeneracinę jėgainę.

84,9 proc. „Danpower“ akcijų priklauso Vienai didžiausių Vokietijoje Hanoverio savivaldybės kompanijai „Stadtwerke Hannover AG“, kurios metiniai pardavimai siekia 2,3 mlrd. eurų.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Stiprinama elektros energetikos sistema ir didinamas jos savarankiškumas, rengiantis atsijungti nuo rusiško BRELL žiedo (8)

Energetikos ministerija Vyriausybei tvirtinti teikia elektros energetikos sistemos savarankiškumo...

Nafta brangsta, tačiau savaitę baigia didžiausiu kainų nuosmukiu nuo balandžio (1)

Etaloninių rūšių naftos kainos penktadienį nuosaikiai kyla, tačiau savaitinis kainų kritimas...

Išbandytas Astravo AE pirmojo reaktoriaus turbogeneratorius (8)

Astravo atominę elektrinę statanti Rusijos branduolinės energetikos korporacija „ Rosatom “...

Penktadalis pirmojo etapo dalyvių jau pasirinko naują elektros tiekėją (8)

Daugiausiai elektros energijos suvartojantys Lietuvos gyventojai vis aktyviau renkasi elektros...

Vėjo energetikos bendrovės valstybei turės grąžinti 0,3 mln. eurų

Vėjo jėgaines valdančios bendrovės „KJ 220“, „PPR Investicijos“ ir „PHE LT“ turės...

Top naujienos

Kodėl kūne atsiranda vėžys? Gydytojas Morozovas viską paaiškino labai paprastai (40)

Vienas mano mylimas kolega onkogenetikas, perfrazavo Orvelo knygą (kurios neskaitė vienas Seimo...

Paskelbus rekordinį užsikrėtimų skaičių prabilo Skvernelis: ant stalo gula pasiūlymai griežtinti karantiną (194)

Premjeras Saulius Skvernelis šeštadienį savo Feisbuko paskyroje įvertino koronaviruso plitimą...

Klaipėdoje gaminamų elektrinių autobusų nebepardavinės: sugalvojo naują verslo planą (53)

Lengviausio pasaulyje elektrinio autobuso „ Dancer “ kūrėjai keičia savo verslo planą –...

Santaros klinikose užpildyti visi COVID-19 pacientams gydyti skirti skyriai (8)

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose užpildyti visi COVID-19 pacientams gydyti...

Koronavirusui pasiekus naują rekordą žmonės nenusiteikę sėdėti namuose: Delfi fotografas užfiksavo, kas vyksta prie prekybos centrų (279)

Lietuvoje per praėjusią parą nustatytas 1001 koronaviruso atvejis. Tačiau ši aplinkybė, regis,...

Vaiduoklių medžiotojai nepaliaujamai ieško įrodymų: mano, kad dvasių egzistavimą paaiškina fizika

Vaiduokliai yra vieni iš tų paranormalių reiškinių, kuriais tikinčiųjų daugiausia. 2013 metais...

Mirė filmo „Džeimsas Bondas“ žvaigždė, aktorius Seanas Connery (97)

Mirė garsus aktorius ir filme „ Džeimsas Bondas “ išgarsėjęs Sean Connery (liet. Šonas...

Kremliaus ruporai – apie Seimo rinkimus: rauda dėl rezultatų, o vienas pabėgo į Rusiją (509)

Rinkimai be pasirinkimo. Politinis alkoholizmas. Laimėjo Vakarų kapitalo palaikomas landzbergizmas....

Panevėžio mobiliajame punkte dirbanti slaugytoja: iš pradžių artimiesiems nesakėme, kur dirbame (59)

„Dirbame pamainomis, viena pamaina – nuo 8-os iki 12-os, kita – nuo 12-os iki 16-os valandos....

Profesorius Kasiulevičius išvardijo 9 punktus, kaip Airija kovoja su koronavirusu: rezultatai kalba patys už save (428)

Gydytojas, profesorius Vytautas Kasiulevičius savo Feisbuko paskyroje šeštadienį pasidalino...

|Maža didelių žinių kaina