„Šiose „Lidl“ parduotuvėse nėra didelių vandens butelių. Nė vieno“, – pranešė skaitytojas.
Skaitytojo teigimu, „Lidl“ parduotuvėse Tajesaju ir Raadiku pirkėjai pasigedo didžiųjų penkių litrų talpos geriamo vandens butelių. Baigėsi atsargos, ir jų niekas nepapildo.
Išaugęs susidomėjimas tokiomis prekėmis susijęs su Estijos pasitraukimu iš BRELL energetikos sistemos ir prisijungimo prie kontinentinės Europos sistemos. Portalas „Bublik“ paprašė situaciją pakomentuoti „Lidl“ parduotuvių tinklų atstovų: ar turi vandens atsargų, ir kaip operatyviai jos bus atkurtos.
Prekybos tinklas prabrėžė, kad priežasčių nerimauti nėra.
„Taip, penkių litrų vandens butelių jau netrukus bus galima nusipirkti. Papildymai vyksta kiekvieną rytą, tad priežasčių nerimauti nėra“, – atsakė „Lidl“ atstovas.
Neįprasta komunikacijos strategija Estijoje?
Lietuvoje ne kartą pabrėžta, kad elektros sistema yra pasiruošusi ir sinchronizacijos gyventojai iš viso turėtų nepajusti.
„Neperkame elektros nei iš Rusijos, nei iš Baltarusijos jau daugiau nei metai. Iš esmės tai reiškia, kad jokio poveikio neigiamo elektros rinkai tai neturės. (…) Sinchronizacijos įtaka elektros energijos kainoms yra visiškai minimali arba praktiškai nulinė.
Pasirengimas įvairiems scenarijams yra normalios būsenos, sakykime, kriterijus, ir tai tikrai nėra susiję su sinchronizacijos projekto įgyvendinimu. Puikiai suprantame, kad yra audrų, kitų kataklizmų, dėl kurių gali nutrūkti elektros energijos tiekimas, tai realiai tos grėsmės yra žymiai didesnės rizikos. (...) Tikrai nekalbame apie tai, kad gali būti elektros tiekimo sutrikimas gyventojams, toks scenarijus net nesvarstomas ir tikrai yra tiekimo saugumas užtikrintas“, – tikino energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Lietuvos institucijos neseniai gyventojus paragino neprarasti budrumo ir nepasiduoti galimoms provokacijoms. Valstybės saugumo departamento (VSD) vertinimu, Rusija yra suinteresuota diskredituoti Baltijos valstybių sprendimą atsijungti nuo BRELL žiedo.
„Beveik neabejotina, kad artimiausiu laikotarpiu Rusija ir jos interesams atstovaujantys asmenys ieškos būdų paveikti visuomenės nuomonę apie Baltijos valstybių energetikos sektoriaus stabilumą ir energetinį saugumą. Labai tikėtina, kad Baltijos valstybių elektros sistemų sinchronizacijai su Vakarais bus aktyviau vykdomos mažai resursų reikalaujančios dezinformacijos kampanijos“, – rašoma VSD pranešime spaudai.

Tuo tarpu Estijos žiniasklaidoje rašoma, kad kai kurių įmonių ar valdžios pareigūnų komunikacijoje pasigirsta teiginių apie tai, kad elektros tiekimo nutraukimas gali trukti iki 72 valandų, nors sistemos administratorius „Elering“ tvirtina, kad eilinis žmogus vasario 8-9 dienomis gali net nepastebėti perėjimo, o rizika yra minimali.
„Tačiau kodėl kai kurie vyriausybės pareigūnai rekomenduoja įmonėms parengti krizės planus ir namų ūkiams apsirūpinti maistu prieš sinchronizaciją?
Mūsų žiniomis, tai yra sąmoningai pasirinkta komunikacijos strategija, kai sinchronizaciją ketinama panaudoti kaip pasirengimo krizei pratybas. Būtent valstybės pareigūnams jau seniai rūpi klausimas, kai visuomenė rimtai nežiūri į pasirengimą krizei. Tačiau pasikeitus saugumo situacijai, būtinas geresnis pasiruošimas netikėtumams, nes pavojus gali kilti iš bet kur.
„Estlink 2“ kabelio pažeidimas pažadino gyventojus dėl pavojų, todėl žinią apie pasiruošimą krizei gauti lengviau jau dabar, nei tik žaidžiant su hipotetine grėsme.
Kartu negalima teigti, kad žmonės be reikalo gąsdinami, nes rizikos, susijusios su atsijungimu nuo Rusijos elektros tinklų, vis dar egzistuoja“, – rašoma Delfi.ee.
„Techniniai gedimai ar, pavyzdžiui, bandymai prasiskverbti į infrastruktūrą ar ką nors techniškai sugadinti, niekada neatmetami. Todėl taip pat rekomenduojame būti pasiruošusiems visiems netikėtiems įvykiams. Ne tik sinchronizacijos metu savaitgalį, bet ir bet kuriuo metu“, – teigiama sistemos administratorės oficialiame atsakyme Defli.ee.
Estai svarsto tris scenarijus
„Eesti Ekspress“ publikuoja tris scenarijus, į ką vertėtų atkreipti dėmesį Estijai ir Baltijos valstybėms traukiantis iš Rusijos elektros tiekimo sistemos.
Įprastas scenarijus: Elektros vartotojai atsiskyrimo nuo Rusijos energetikos sistemos nepajus.
Techninės problemos arba piktavališkas įsikišimas: Viskas priklauso nuo to, kur būtų fiksuojami sutrikimai ar diversijos (pavyzdžiui, „Estlink“ ar linija Lietuva-Lenkija). Neatmetama galimybė, kad elektros vartojimą gali tekti riboti visose trijose Baltijos valstybėse. Greičiausiai tai būtų daroma regionais: laikotarpiui iki dviejų valandų bei metu, kai elektros suvartojama daugiausiai – nuo 7 iki 9 val. ir nuo 16 iki 18 val. Jokių ribojimų elektros vartojimui ligoninėse ir kitose kritinės svarbos įstaigose nebus. Tokiu atveju elektros vartotojai gautų išankstinį pranešimą iš tinko operatoriaus „Elektrilevi“.
Juodasis scenarijus: Tokio scenarijaus tikimybė minimali. Jis galėtų išsipildyti didelio masto kombinuotos hibridinės atakos prieš kelis Baltijos valstybių infrastruktūros objektus atveju (kibernetinės ir fizinės atakos). Elektros gali nebūti iki trijų parų, nes tiekimo atnaujinimui prireiktų laiko.