aA
Nekokybiškuose butuose vien per langus kas mėnesį išgaruoja apie 13 eurų, remdamasis anksčiau atliktu tyrimu, tvirtina Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis. Su tuo sutinka ir technikos mokslų daktaras profesorius Česlovas Ignatavičius.
Suskaičiavo, kiek lietuviams kainuoja kiauros sienos ir blogi langai

Suskaičiavo, kiek kainuoja kiauros sienos

Pasak profesoriaus, šiluma iš pastato išeina per išorinius atitvarus, pavyzdžiui, per pirmo aukšto grindis, jeigu jos yra virš žemės, langus, išorines sienas, stogus. „Jeigu šie išoriniai atitvarai yra nekokybiški – blogai apšiltinti arba skylėti, viduje galima šildyti kuo tik nori, [...] vis tiek šiluma išeis lauk“, – LRT RADIJO laidoje „Namai namučiai“ tikina Č. Ignatavičius.

J. Antanaičio teigimu, seniau atlikta studija tai patvirtina. Apskaičiuota, kad 67 kvadratinių metrų bute, už kurio šildymą tyrimo metu per mėnesį buvo mokama 900 litų (261 euras), per grindis išeina 42 litai (12 eurų), per atitvarą į pirmą aukštą – 360 litų (104 eurai), per stogą – 79 litai (23 eurai), per sienas – 100 litų (29 eurai), per langus – 46 litai (13 eurų). „Be to, šildymo sistemai buvo skiriama 115 litų (33 eurai). [...] Pastato techninė būklė yra pats svarbiausias dalykas“, – akcentuoja J. Antanaitis.

Ar namas yra tinkamai apšildytas ir neišleidžia šilumos, galima patikrinti naudojantis laboratorine įranga. „Tai gali padaryti specialistai. Tokios įrangos yra nemažai. [...] Yra termovizoriai, su kuriais per šalčius galima pasižiūrėti, pro kurias vietas daugiausia išeina šilumos iš pastato“, – aiškina Č. Ignatavičius.

Dažyta siena penktadaliu geriau sulaiko šilumą

Č. Ignatavičius pabrėžia, kad kartais ir paprastos priemonės gali sutaupyti nemažai pinigų ir padėti apšiltinti namus. Anot profesoriaus, atlikus tyrimą, kai buvo tirta viena nudažyta ir viena nenudažyta to paties pastato siena, gauti skirtingi rezultatai.

„Pastačiau prietaisus pasižiūrėti, kokia yra šiluminė varža. Ta siena, kuri buvo nudažyta, turėjo 20 proc. geresnius šilumos izoliacijos parametrus. Nenudažyta siena blogiau izoliavo šilumą, į ją patekdavo daugiau drėgmės, teršalų, ją tiesiog prapūsdavo vėjai. Dėl to pastatas gali greičiau dėvėtis“, – pastebi Č. Ignatavičius.

Tačiau jis priduria, kad dažai negali suteikti tokio paties efekto, kaip izoliacinės medžiagos, kuriomis apšiltinamos pastatų sienos. Č. Ignatavičiaus tvirtinimu, nors pastaruoju metu imti reklamuoti termokeraminiai dažai, kurie neva turėtų atspindėti šilumą, jie didelio poveikio neturi, nes buvo sukurti naudoti kosmose.

„Termokeraminiai dažnai skirti kosminiams aparatams, kurie, skrisdami per atmosferą, įkaista. Kad jie nesudegtų, kad neiškeptų kosmonautai, kosminiai laivai dažomi tokiais termokeraminiais dažais. Tai daroma, kai vyrauja didelis temperatūrų skirtumas. Pas mus nėra tokio didelio skirtumo. Lauke temperatūra gali pasiekti 40 laipsnių šaltį – kosminiams dažams tai labai mažas temperatūrų skirtumas“, – tvirtina šių dažų tyrimą atlikęs Č. Ignatavičius.

Pataria tikrinti ne radiatoriaus, o patalpos temperatūrą

Profesoriaus tvirtinimu, per vieną lango kvadratinį metrą iš patalpos išeina penkis kartus daugiau šilumos energijos nei per vieną sienos ar stogo kvadratinį metrą. Dėl šios priežasties jis pataria pasirūpinti ne tik pastatų sienomis, bet, pabrėžia, jei nėra galimybės iki galo apšiltinti pastato, geriau pasirūpinti viena jo dalimi, nes ir tai turės teigiamos įtakos.

„Jei negalima sutvarkyti viso namo, reikia tvarkyti dalimis. Tvarkyti namus būtinai reikia, kitaip turėsime daug blogybių“, – sako Č. Ignatavičius. Jis priduria, kad patalpas įmanoma apšildyti ir iš vidaus, jei nėra galimybės to padaryti iš išorės, tačiau pabrėžia, kad reikėtų šį darbą patikėti kvalifikuotiems specialistams.

„Jei pridėsime labai daug izoliacinės medžiagos, [...] gali įsiveisti pelėsinių grybų: jei šiltiname sieną iš vidaus, sustabdome šilumos prasiskverbimą į išorinę sieną, o iš išorės į tą sieną patenka daugiau šalčio, drėgmės“, – aiškina Č. Ignatavičius.

J. Antanaičio tvirtinimu, žmonės neretai netinkamai vertina, ar jų namai šildomi tinkamai. Pasak specialisto, žmonės šildymą dažnai vertina pagal radiatoriaus temperatūrą, nors dėmesį kreipti reikėtų į patalpoje vyraujančią temperatūrą.

„Sanitarinės normos, be jokios abejonės, yra. [...] Bute negali būti mažiau kaip 18 laipsnių šilumos – temperatūra turi svyruoti tarp 18 ir 22 laipsnių. Tada žmogus jaučiasi normaliai. Vonios ir tualeto kambariuose taip pat taikomos normos – 20–23 laipsniai šilumos. Net laiptinės turi savo normą – 14–16 laipsnių“, – nurodo Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas J. Antanaitis.

www.lrt.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Per savaitę elektros kaina Lietuvoje augo 9 proc.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje augo po 9 proc. ir visose...

Skaistė: VERT dokumentas – darbinis, energijos kainos paaiškės gruodžio viduryje

Valstybės kompensacijoms už dujas ir elektrą 2023 metams reikalinga suma bei visuomeninė elektros...

Rudzkis: jeigu žiema bus šalta, aukštų elektros kainų neišvengsime

Ekonomistas prof. Rimantas Rudzkis teigia, kad jeigu žiema bus šaltesnė negu buvo prognozuojama,...

VERT paskaičiavo, kiek pinigų reikia elektros ir dujų kompensacijoms: ministerija nurodo, kad pinigų užteks patikslintas (1)

Valstybės gyventojams mokamoms kompensacijoms už dujas ir elektrą vien pirmąjį kitų metų...

Atsakė, kas yra didžiausi kiekvienų namų vonios kambario elektros „rijikai“

Aukštesnių elektros ir šildymo kainų gąsdinami gyventojai ieško įvairių naujų būdų, kaip...

Top naujienos

Danijoje gyvenusiai lietuvių šeimai iš šalies teko bėgti su trimis mažamečiais: tarnybos įspėjo, kad vaikai bus atimti (1)

Dramatiška lietuvių šeimos istorija – su trimis mažamečiais vaikais teko bėgti iš Danijos,...

Žiniasklaida: Putinas 2021-aisiais ruošėsi pulti kitą šalį (27)

Rusija 2021-ųjų vasarą rengėsi užpulti Japoniją, bet vėliau Maskva persigalvojo ir surengė...

Karybos ekspertas neabejoja: Baltarusijos užsienio reikalų ministras likviduotas Kremliaus nurodymu analitikai: reali pasikėsinimo į Lukašenką grėsmė (13)

Netikėtai miręs Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus buvo vienintelė...

Petruškevičius įvertino Vilniaus ir Kauno egles: nežinau, ar mes čia dėl dronų puošiamės, ar dėl žmonių pasakė, kurio miesto žaliaskarė šiemet patiko labiau (3)

Šį savaitgalį sužibo didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus ir Kauno – eglės, iškilmingai...

Verslas PliusJulija Leimonė

Darbuotojai – ne šventieji: išgirdus, apie ką jie meluoja savo vadovams, tiesiog atima žadą skaitytojų istorijos ir patarimai vadovams

Kartą važiuodama automobiliu klausiau vienos radijo stoties, kur tuo metu kaip tik vyko diskusija....

Vietoje gynybos – palaida bala: svaiginančių posūkių rungtynėse pergalės neatnešė net 3 įvarčiai

Iš pradžių pirmavo vieni, paskui – jau kiti, galiausiai nelaimėjo niekas. Pasaulio futbolo...

Dalis lietuvių rado, kur mažinti šeimos išlaidas: ekspertai įspėja nepersistengti

Lietuvos gyventojai skirtingai vertina kainų šuolius. Vieni jų atsisako kelionių ar kitų...

Po skandalo suskaičiavo, kaip dėl Ukrainos balsuoja Uspaskichas: savo požiūrio net neslepia (53)

Rusijos teroristine valstybe nenorėjo pripažinti du Lietuvos europarlamentarai – Stasys...

Lobodos koncertai įvyks: URM teko pripažinti, kad neįsileisti dainininkės negalime (7)

Praėjusią savaitę Užsienio reikalų ministerija ( URM ) pranešė planuojanti į nepageidaujamų...

Karališkasis biografas įvardijo galimą karalienės Elžbietos II mirties priežastį: tikėtina, kad monarchė sirgo sunkia liga (1)

Karališkasis biografas Gilesas Brandretas įvardijo tikėtiną Elžbietos II mirties priežastį....