Dujotiekio ruožas šioje zonoje bus 374 km ilgio, jis bus tiesiamas 20 m atstumu nuo jau veikiančio „Nord Stream 1“.
Galutinį leidimą tiesti „Nord Stream 2“ dujotiekį išdavė Pietų Suomijos regioninė valstybinė administracinė agentūra. Tačiau planai tiekti daugiau rusiškų dujų į Vakarų Europą sulaukė pasipriešinimo kitose bloko šalyse.
Nors Vokietijos valdžia kovo pabaigoje jau išdavė visus leidimus „Nord Stream 2“ dujotiekio tiesimui, šalies kanclerė Angela Merkel antradienį pareiškė, kad projektas „Nord Stream 2“ be aiškumo dėl būsimo Ukrainos tranzito vaidmens būtų neįmanomas. Ji tikino, kad tranzitas per Ukrainą turi būti išsaugotas.
Antradienį Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, susitikęs su Vokietijos kanclere, pasiūlė verčiau modernizuoti Ukrainos dujotiekius ir Europą dujomis aprūpinti per šią šalį, nes toks projektas būtų pigesnis nei „Nord Stream 2“ statybos. Interviu Vokietijos verslo dienraščiui „Handelsblatt“ pirmadienį P. Porošenka teigė, kad projekto įgyvendinimas sukeltų Ukrainos „energetinę ir ekonominę blokadą“, ir pavadino „Nord Stream 2“ „politiniu kyšiu už lojalumą Rusijai“.
Šiam projektui nepritaria Baltijos šalys. Lenkija bei JAV vadina tai politiniu, o ne ekonominiu projektu.
„Nord Stream 2“ statyboms dar reikalingas trijų šalių, per kurių teritoriją driekiasi vamzdyno maršrutas, valdžios leidimas, tai yra Rusijos, Švedijos ir Danijos. Operatorė tikisi gauti jų leidimą per artimiausius kelis mėnesius ir pradėti statybas birželį.
