Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacija skaičiuoja, kad kauniečiai už šildymą gerokai permoka.
"Kauno energija"
© DELFI / Rafael Achmedov

Teigiama, kad vien per tris besibaigiančio šildymo sezono mėnesius permokėta daugiau nei milijonas eurų, o „Kauno energijos“ pelnas auga ne keliais procentais, o kartais.

Kauno savivaldybės atstovai turi tvirtą argumentą – esą šildymas laikinojoje sostinėje ir taip vienas pigiausių šalyje, o visus „Kauno energijos“ veiksmus griežtai stebi ir riboja įstatymai. Valdininkai teigia, kad nė vienas iš jų nebuvo pažeistas.

Tačiau Kauno vadovai pripažįsta, kad jau artimiausiu metu „Kauno energijos“ pelnas gerokai mažės. Tai gera žinia eiliniam šilumos vartotojui – šiluma pigs. Tačiau yra ir kita medalio pusė – mažėjant „Kauno energijos“ pelnui mažiau pinigų dividendų pavidalu grįš į miesto kišenę.

Skaičiuoja permokas

Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos (LNŠGA) prezidentas Vytautas Kisielius sako, kad kauniečiai apiplėšinėjami vidury baltos dienos.

„Skaičiuojame, kad vien lapkričio-sausio mėnesiais kauniečiai už šildymą permokėjo apie 1 milijoną eurų. Pridėkime dar vasarį ir ši suma jau perkopia 1,3 milijono eurų. Kas mėnesį vyksta šilumos supirkimo aukcionai, kurie grindžiami mažiausios kainos principu. Juose AB „Kauno energija“ iš nepriklausomų šilumos gamintojų perka šilumą tada, kai šie ją pagamina pigiau už pačią „Kauno energiją“.

Tačiau mes pastebime, kad pirkdama už vieną kainą, „Kauno energija“ paskui gyventojams ją parduoda už visai kitą. Ir tas susidarantis antkainis nėra mokestis už tiekimą, aptarnavimą ar kitas paslaugas, kadangi gyventojai už tai susimoka atskirai“, - DELFI teigė V. Kisielius.

Kaune šiuo metu yra viena didžiausių Lietuvoje nepriklausomų šilumos gamintojų koncentracija, tačiau, V. Kisieliaus teigimu, nauda Kaunui iš to maža.

„Aktyvi nepriklausomų šilumos gamintojų konkurencija Kaune lemia tai, kad šilumos gamybos kaina čia yra viena mažiausių Lietuvoje. Gaila tik, kad tokios konkurencijos nauda gyventojų nepasiekia – AB „Kauno energija“ tiesiog nėra suinteresuota mažesnėmis kainomis. Galime palyginti savo asociacijos narių gamybos kainas.

Pavyzdžiui, nepriklausomi šilumos gamintojai Vilniuje pagamintą šilumą „Vilniaus energijai“ parduoda brangiau nei Kaune „Kauno energijai“.

Tačiau nepaisant to, kad Kaune šilumos gamybos kaina yra mažesnė, vartotojai už ją moka net 30 procentų brangiau. Vilniuje vasarį šilumos kaina siekė 3,99, o Kaune net 5,25 euro centų už kilovatvalandę.

Šis skirtumas gula į „Kauno energijos“ kišenę“, - sako V. Kisielius.

Brangiau nei Rygoje?

V. Kisielius skaičiuoja, kad net Latvijos sostinės Rygos gyventojai už šildymą moka mažiau, nei kauniečiai.

Vytautas Kisielius
Vytautas Kisielius
© Asmeninis archyvas

„Beveik visa šiluma Kaune yra pagaminama iš pigaus biokuro. Vadinasi, papildomai ši kaina išauga ne dėl nepriklausomų šilumos gamintojų, o dėl šilumos tiekėjo – „Kauno energijos“ – įtakos. Iš asociacijos narių gavome informacijos, kad pavyzdžiui, net Rygoje, kur didžioji dalis šilumos pagaminama iš dujų, kainos yra mažesnės.

Šilumos gamyba Latvijoje kainuoja apie 2,8 euro centų už kilovatvalandę, o tiekėjo pateikiama kaina gyventojams – apie 4,2 euro centų už kilovatvalandę. Kažkodėl Kaune gyventojai, besišildantys pigiu biokuru, moka 25 proc. brangiau“, - stebisi V. Kisielius.

Kauno savivaldybės atstovai teigia, kad „Kauno energijos“ veikla griežtai kontroliuojama. Tačiau tai neįtikina V. Kisieliaus.

„Šilumos tiekimo bendrovė gali teigti nepažeidžianti įstatymų ir kitų teisės aktų, tačiau praktika rodo visai ką kita. Puikus pavyzdys yra Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos darbas UAB „Vilniaus energija“ atžvilgiu. Pernai atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad šilumos tiekėjas nepagrįstai į šilumos kainą įtraukė net 24 milijonus eurų. Taigi, tokių teiginių vertinimas yra pakankamai sąlyginis“, - sako V. Kisielius.

Nepriklausomų šilumos tiekėjų asociacijos vadovas sako, kad „Kauno energija“ rinkoje žaidžia monopolininko teisėmis.

„Nepriklausomi šilumos gamintojai yra už tai, kad sąskaitos gyventojams būtų mažesnės, o konkurencija rinkoje tik didėtų.

Tačiau labai svarbu visiems rinkos dalyviams užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas. Konkurencinėje kovoje šiandien dalyvauja tik nepriklausomi šilumos gamintojai tarpusavyje, o „Kauno energija“, kaip šilumos gamintoja, apskritai nekonkuruoja. Tai yra privilegijuota bendrovė, kuri faktiškai supirkinėja šilumą iš savęs prioriteto tvarka“, - sako V. Kisielius.

Vadina absurdu

Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas buvo nustebęs išgirdęs nepriklausomų tiekėjų pretenzijas.

„Kai mes paskelbiame, kad norime nusipirkti bent vieną katilinę, jie visi išsirikiuoja į eilę. „Kauno energija“ vieną kaip papildomą visgi įsigijo. Nepriklausomus tiekėjus šiai dienai labai spaudžia netinkama įstatyminė bazė, kai jie turi palįsti po mūsų tam tikra kaina.

Kuo daugiau biokuro katilinių įsigyja „Kauno energija“, tuo nepriklausomi tiekėjai turi pigiau pardavinėti šilumą, nes mes tokiu būdu numušame kainą. Tokiu būdu nepriklausomiems tiekėjams, kurie pastaruoju metu pasistatė katilines, iki atsipirkimo dar toli gražu. Todėl jiems labai nenaudingi mūsų žingsniai“, - teigia G. Petrauskas.

Savivaldybės administracijos direktorius katregoriškai atmeta, kad kauniečiai už šildymą gerokai permoka.

„Tai visiškos nesąmonės. Kaina nustatatoma pagal kainų reguliavimo metodiką. Jos griežtai laikomasi. Kiekvieną mėnesį kaina tvirtinama kainų komisijoje. Tai visisiškas absurdas. O kaina skelbiama kiekvieną mėnesį. Per pastaruosius terjus metus kaina Kaune nukrito 60 proc. Tai kiekvienam prieinama statistika.

Kaune mes esame antroje vietoje tarp didmiesčių, jei išminusavus Vilnių, kai komisija priėmė sprendimą, kad turi grąžinti 20 proc. per tam tikrą laiką. Vilniaus kaina buvo nukritusi, bet šiaip mes konkuruodavome tarp Klaipėdos ir Šiaulių. Klaipėda pigesnė, nes turi kogeneracinę elektrinę „Fortum“, į kurią Kaunas veža deginti šiukšles ir moka už vieną toną 38 eurus. Kitaip sakant, mūsų atliekų deginimo kaina klaipėdiečiai turi pigesnę šilumą.

Todėl su jais sunku konkuruoti, bet visų kitų kontekste po Klaipėdos mes esame pirmi. Tai yra kaina yra mažiausia“, - DELFI teigė G. Petrauskas.

Įstatymo nepažeidžia

Kaip skelbiama kainų reguliavimo tarnybos puslapyje, nuo kovo 1-osios Kaune galiojanti šilumos kaina – 5,38 euro. Tai vienas mažiausių rodiklių šalyje. Tiesa, ne pats mažiausias. Kaip minėta, teismo sprendimas įtakojo kainas vilniečiams - „Vilniaus energija“ šilumą tiekia už 4,67 euro. Palyginimui, Skuode šiluma kainuoja net 8,62 euro.

„Kaina jau priartėjo prie minimalios, kai jau nelabai kur yra leistis. Neužmirškime, kad tie, kurie įtakoja tokius klausimus, nelabai supranta, apie ką šneka. Kuo mažesnė bus „Kauno energijos“ kaina, tuo jie turės mažinti savo kainą ir tuo mažesnę kainą jie patys turės. Bet kokiu atveju, kol neatsiras kogeneracinė elektrinė, kaina dar gali kažkiek koreguotis iš vidinių resursų, tačiau jie yra minimalūs. Jau nelabai yra kur žemiau leistis“, - sako G. Petrauskas.

Nepriklausomi tiekėjai skaičiuoja, kad pastaraisiais metais „Kauno energijos“ pelnas vis auga. Teigiama, kad nepaisant to, kad gyventojų skaičius Kaune kasmet mažėja, „Kauno energijos“ pelnas įspūdingai auga. 2016 metais „Kauno energija“ gavo 4,7 mln. eurų pelno, o tai yra net 5 kartus daugiau nei, pavyzdžiui, 2014-aisiais.

„Visą šį dalyką reguliuoja kainų komisija. Viskas reguliuojama įstatymais, kiek galima uždėti. Kitaip tariant, kokią pelno maržą gali pasiimti „Kauno energija“. Neužmirškime ir perdavimo tinklų, kuriuos valdo „Kauno energija“. Tai yra visi vamzdynai. Tai šilumos kaina susideda iš šilumos pagaminimo kainos, už kurią mes perkame šilumą, iš tiekimo vamzdynais papildomą antkainį ir minimalią pelno maržą. Absoliučiai viskas yra reguliuojama kainų komisijos“, - sako G. Petrauskas.

„Šiuo metu galiojanti šilumos kainų nustatymo metodika, supirkimo tvarka ir jos išaiškinimai neužtikrina mažiausių kainų ir yra naudingi tik šilumos tiekėjams. Jau artimiausiu metu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turėtų priimti naują šilumos supirkimo tvarką, kuri visiems rinkos dalyviams sudarytų vienodas galimybes konkuruoti. Tikiu, kad šiai tvarkai besipriešinantys šilumos tiekėjai netrukus bus priversti susidurti su nauju reguliavimu, kuris užkirs kelią neadekvačioms kainoms bei piktnaudžiavimui gyventojų sąskaitomis“, - prieštarauja V. Kisielius.

Pelnas grįžta į biudžetą

G. Petrauskas sako, kad visas pelnas grįžta miestiečiams.

„Visas pelnas yra investuojamas į naujus šilumos įrenginius ir vamzdynų remontą. Visą perteklinę dalį per didvidendus grąžiname į savivaldybės biudžetą. Taigi grįždami į biudžetą pinigai grįžta miestiečiams kelių remonto pavidalu, mokyklų remonto pavidalu ir panašiai.

Pelnas rodo gerą įmonės veiklos rezultatą. Pabrėžiu, kad įmonė nepasiima pelno ir jo neišsidalina. Pinigai įkrenta atgal į miesto biudžetą, arba investuojami į ilgalaikį turtą, trasas ir panašiai. Beje, Vilnius su tuo dar susidurs, nes trasų remontas buvo vykdomas minimaliai. Tuo tarpu „Kauno energija“ per penkerius pastaruosius metus į trasų remontą investavo 20-30 milijonų. Tai milžiniškos sumos, kurias reikia įdėti“, - sako G. Petrauskas.

Galiausiai G. Petrauskas pripažino, kad jau artimiausiu metu „Kauno energija“ privalės veržtis diržus ir gerokai mažinti pelnus.

„Šiemet bus trejų metų laikotarpis, kai kainų reguliavimo komisija peržiūrės pelnus ir kitais metais nustatys žymiai mažesnes pelno maržas. Dar kartą kartoju, kad visą šį procesą kontroliuoja įstatymai. Mes to niekaip negalime įtakoti. Kitais metais pelnas bus apraižytas, mes tai žinome. Tai įvyks. Tokiu būdu šildymas kauniečiams ženkliai pigs“, - sako G. Petrauskas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Incidentas Rusijos AE: padidėjusi radioaktyvioji tarša Lietuvai primena apie kitą problemą (51)

Versija, kad Rusijoje įvyko branduolinė avarija, atpuola, o Europoje radioaktyvumo padidėjimas...

Etikos sargai: techninis brokas Antikorupcijos komisijos išvadose dėl Skardžiaus veiklos bus ištaisytas (7)

Seimo etikos sargai leido ištaisyti klaidas Antikorupcijos komisijos tyrimo dėl parlamentaro Artūro...

Šiaulietis be elektros gyveno ilgiau nei metus (6)

Išnagrinėjus Šiauliuose gyvenančio vartotojo ir „Energijos skirstymo operatorius“ ginčą,...

Druskininkuose keičiasi gamtinių dujų kainos (16)

Nuo gruodžio 1 dienos Druskininkų gyventojai gamtines dujas galės įsigyti mažesnėmis kainomis...

Po dviejų žmonių žūties teismai nesibaigia: ginčijama „ESO“ darbuotojų atsakomybė (4)

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Aurelijus Stanislovaitis...

Top naujienos

Teisėjai skaudžiai pamokė skolų išieškotojus: tą pačią skolą bandė išsireikalauti tris kartus (63)

Teisėjai skaudžiai pamokė skolų išieškotojus – už tai, kad jau trečią kartą tam pačiam...

20 dienų valgė ligoninės maistą: kai kurie pasiūlymai gerokai nustebino ligoninės komentaras (172)

Šimtai legendų, mitų, komentarų, nuotraukų, klausimų, nuolatinių diskusijų – daug neramumų...

Rado, kaip atsikratyti nelaukiamų klientų: už kebabą prašo 28 eurų (152)

Verslininkas Karolis Jaruševičius nemėgsta, kai jo valdomą maitinimo įstaigą vadina kebabine ....

Įspūdingų Kauno eglučių kūrėją suviliojo kitas miestas (5)

Neseniai paaiškėjo, kad šiemet miestą Kauno rotušės aikštėje puoš dvylikos metrų aukščio...

Kiek augs lėšos Lietuvos kariuomenei? (16)

Kitais metais Lietuvos kariuomenė s finansavimas peržengs 2 procentų ribą. Tačiau tai – tik...

Rusai įvardijo, dėl ko nepatenkinti Putinu (231)

Rusijos piliečiai mano, kad jų prezidentui Vladimirui Putinui už darbą einant šalies...

Lygino tris skirtingas dietas ir nustatė, nuo ko priklauso geriausi rezultatai

Individualus ir išsamus DNR tyrimas gali labai padėti siekiant kuo tiksliau nustatyti konkrečiam...

Ilgą gydytojo Larry Nassaro seksualinės prievartos aukų sąrašą papildė dar viena olimpinė čempionė

Buvusio JAV olimpinės rinktinės gydytojo Larry Nassaro laukia ilgi metai belangėje. Dar viena jo...

Audrys Antanaitis apie asmenvardžių rašybą: bet kokius pakeitimus reikia daryti ypatingai atsargiai (2)

„Bet kokius pakeitimus reikia daryti ypatingai atsargiai. Jei šitų trijų raidžių įvedimas yra...

10 priežasčių, kodėl vyrai nenori mylėtis (15)

Ar jūsų vyras pernelyg dažnai sako „ne šiąnakt, brangioji“? Sunku nesijausti atstumtai, bet...