Vėjo jėgainių kritikai aršiai reiškia savo nepritarimą ir sako, kad jos atrodo baisiai, yra neefektyvios, brangios ir tik gadina kraštovaizdį.
© K. Cemnolonskio nuotr.

Rėmėjai, savo ruožtu, mano, kad kvaila kritikuoti vėjo jėgaines dėl efektyvumo, nes juk jas varantis „kuras “ – vėjas – yra nemokamas. Jie taip pat priduria, kad nors dabar vėjo gaminama energija gal ir yra brangesnė už gaminamą naudojant iškastinį kurą, jos gamybos išlaidos sparčiai mažėja, skelbia BBC.

Rėžia akį? Priklauso nuo požiūrio. Naujos kartos vėjo jėgainių technologijos leis užbaigti šią diskusiją visiems laikams, nes vėjo energija taps pigesne, lankstesne ir daugeliu atveju jėgainės „nebegadins“ kraštovaizdžio.

Vėjo greitis

Viena iš paprasčiausių šiuo metu įgyvendinamų idėjų vadinamosios „žiedinės vėjo jėgainės“. Japonijos Kiūšiū universiteto profesorius Yuji'is Ohya vadovauja komandai, kuri projektuoja žiedo formos struktūras vėjo jėgainėms. Toks žiedas suptų jėgainės sparnus ir leistų efektyviau „sugaudyti“ vėją sumažindamas spaudimą ir padidindamas vėjo greitį.

Anot Y. Ohya'jos, tokia žiedinė vėjo jėgainė pagamintų du ar net tris kartus daugiau elektros energijos už tradicinę jėgainę. Be to, ji veiktų tyliau, kas potencialiai leistų tokias jėgaines statyti arčiau gyvenamųjų rajonų.

Dvi didelės žiedinės vėjo jėgainės, pagaminančios po 100KW elektros, jau veikia nuo 2011 metų. Kompaktiškų 1KW-3KW jėgainių projektavimas „yra galutiniame etape prieš pristatant jas visam pasauliui“, sako Y. Ohya. Kitas etapas bus 300KW jėgainės sukūrimas.

Juodos vėjo jėgainės
Juodos vėjo jėgainės
© Shutterstock nuotr.

Tačiau tokia idėja įtikina ne visus. Britanijos prekybos atsinaujinančiais energijos šaltiniai asociacijos „Renewable UK“ atstovas dr. Gordonas Edge'as abejoja dėl tokiam žiedui bei struktūrai, kuri jį laikytų, reikalingų papildomų medžiagų. Be to, jis priduria, „ši idėja svarstyta jau anksčiau, tačiau neprigijo“.

Radikalesnę idėją bando JAV kompanija „SheerWind“. JAV energetikos departamento pavedimu dr. Daryoushas Allaei'jus ieško būdu sumažinti tradicinių vėjo jėgainių keliamą triukšmą ir vibraciją, o taip pat efektyviau „sugaudyti“ vėją.

Jis ir jo komanda 2009 metais sumanė suprojektuoti žemesnę vėjo jėgainės sistemą. Sukurta „Invelox“ sistema sugauna vėją, pučianti vos 2 km/h greičiui, ir nukreipia jį piltuvo formos struktūra iki nedidelės turbinos. Ši sistema leidžia sugaudyti silpną vėją ir gali būti pritaikyta beveik visame pasaulyje. Be to, ji yra mažesnė, paprastesnė, pigesnė ir tylesnė nei tradicinės vėjo jėgainės, sakė „SheerWind“ atstovė Carla Scholz.

Skeptikai, savo ruožtu, sako, kad tokios jėgainės veikia mažame paviršiaus plote ir yra per žemos. Tačiau minėta bendrovė teigia, kad „Invelox“ sistemos sugeneruojama elektros energija yra beveik tris kartus pigesnė už tradicinių vėjo jėgainių pagaminamą elektrą.

Aukštai danguje

Tuo metu, kai vienos kompanijos koncentruojasi į žemę, kitos savo akis kreipia į dangų. Dr. G. Edge'as sako, kad „yra daug naudingiau kilti į viršų“, kur vėjas yra stipresnis ir pastovesnis. Pavyzdžiui, Turino politechnikos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad 800 metų aukštyje vėjo greitis yra dvigubai didesnis nei dešimties metrų aukštyje ir tai leidžia pagaminti 10 kartų daugiau energijos.

Siekdama tuo pasinaudoti Vokietijos kompanija „EnerKite“ išbando į aitvarus panašias „skraidančias jėgaines“. Šios bendrovės specialistai iš anglies pluošto pagamino sparną, kuris „yra valdomas taip, kad skristų aštuoniuke pučiant šoniniam vėjui tempdamas prie jo prikabintą kabelį, suvyniotą ant žemėje esančios ritės“, aiškino vienas iš šios kompanijų įkūrėjų Alexanderis Bormannas. Vėliau kabelis suvyniojamas vėl ir procesas kartojamas.

Anot A. Bormanno, 100KW „skraidanti jėgainė“ pagamina tiek pat elektros energijos, kiek ir tradicinė 200-300KW vėjo jėgainė, tai reiškia, kad elektra gaunasi pigesnė. Tokį aitvarą pagaminti ir prižiūrėti yra pigu, ji taip pat gali galima lengvai transportuoti. Ir kaip visiems skraidantiems generatoriams, tokiai jėgainei reikia gerokai mažiau medžiagų nei įprastinėms ant bokštų montuojamoms turbinoms.

Tokios „skraidančios jėgainės“ labai tiktų atokioms bendruomenėms, kurios yra itin priklausomos nuo dyzelį naudojančių generatorių. Tačiau vėliau jas tobulinant galima elektros energiją gaminti pramoniniu mastu, sako A. Bormannas.

Sugalvojo, kad dangų raižys tai, kas jau „bado akis“ ant žemės
© K. Cemnolonskio nuotr.

Panašias skraidančias jėgainės kuria ir italų kompanija „KiteGen Research“. Kitos išbando balionus, kad šie pakeltų vėjo turbinas kelis šimtus metrų į viršų. Pavyzdžiui, amerikiečių kompanija „Altaeros Energies“ naudoja helio pripustą žiedo formos balioną, kurioje centre yra įprastinė, tik kiek lengvesnė vėjo turbina. Toks balionas ją gali iškelti į aukštį, kuriame yra optimalus vėjo greitis. Balionas prie žemės pritvirtinamas trimis kabeliais, vienu kuriu į žemę tiekiama sugeneruoja elektros energija. Kompanija teigia, kad tokia jėgainė pagaminta du-tris kartus daugiau elektros už įprastinę turbiną. Be to, montavimo ir transportavimo išlaidos yra 90 proc. mažesnės.

Kanados kompanija „LTA Windpower“ vysto panašią koncepciją, tačiau naudoja vandenilio pripildytą dirižablį.

Neatsilieka ir slapta „Google“ laboratorija „Google X“, kuri 2013 metais nusipirko vėjo energetikos kompaniją „Makani“. Jos sprendimas yra irgi kabeliu prijungtas anglies pluošto sklandytuvas, kuris sklendžia ratais iki 350 metrų siekiančiame aukštyje ir neša aštuonias nedideles turbinas, pagaminančias 600KW elektros energijos. „Makani“ teigia, kad vienas toks sklandytuvas galia pagaminti 50 proc. daugiau nei energijos nei tradicinės stovinčios turbinos.

Tačiau britų organizacijos „Carbon Trust“ vadovas Janas Matthiesenas sako, kad „išlieka labai daug klausimų ir rizikos, susijusios su skraidančiais elektros gamybos įrenginiais“.

„Šios kompanijos dar turi padaryti daug darbo ir bandymų, kad galėtų pasigirti pasiekimais. Be to, atsižvelgus į dideles sukūrimo išlaidas, tokioms naujoms technologijoms bus sunku prasibrauti į rinką“, – mano jis. Jo nuomone, praeis mažiausiai 10 metų, kol skraidančios turbinos taps plačiai naudojamu dalyku.

Pokyčiai jūroje

Daug sparčiau kuriamos plūduriuojančios vėjo jėgainės. Jų prototipai jau plaukioja Norvegijos, Portugalijos ir Japonijos krantų. Tokios plūduriuojančios jėgainės suteikia ne tik daugiau elektros gamybos iš vėjo galimybių, bet ir yra pigesnės ir paprastesnės naudoti, lyginant su tradicinėmis bokštinėmis jėgainėmis. Jas galima surinkti krante ir nuplukdyti į jūrą. Jeigu reikia remonto, jas vėl galima ištraukti į krantą ir sutvarkyti. Taigi, priežiūra yra paprastesnė ir pigesnė. Galiausiai jūroje esančios jėgainės tikrai negadins kraštovaizdžio ir nekels žmonėms bėdų dėl keliamo triukšmo.
Specialistai konstatuoja, kad galima ginčytis, kurio tipo vėjo jėgainės yra efektyvesnės, tačiau atsirandančios vis naujesnės technologijos rodo, kad žmogaus noras pažaboti vėjo energiją tik augs.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Gazprom“ planuoja antrąją „Turkish Stream“ giją nukreipti į Baumgarteno dujų skirstymo centrą Austrijoje (25)

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ planuoja sparčiai tiesiamo eksporto dujotiekio per...

„Gazprom“ šiemet tikisi rekordinio dujų eksporto į Europą (33)

Visą Rusijos gamtinių eksportą vamzdynais kontroliuojantis koncernas „Gazprom“ planais 2017...

EK vadovas Junckeris: Astravo AE rūpi visai Europai (23)

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sako, kad dėl saugumo standartų Lietuvos...

Minskas sako esantis atviras bendradarbiavimui su ES dėl Astravo (17)

Baltarusija tvirtina esanti atvira bendradarbiavimui su Europos Sąjunga (ES) dėl atominės...

Lazdijų rajone - naftos produktų perpylimo „Mockavos terminalas“ (2)

Lietuvos ir Lenkijos pasienyje pradėjo veikti „Mockavos terminalas“ .

Top naujienos

Emigrantas norėjo pigiau Lietuvoje išsigydyti skaudantį dantį: košmaras, kurio niekam nelinkėtų (221)

Specialiai į Lietuvą iš Švedijos skaudančio danties išsigydyti grįžęs emigrantas norėjo...

Belieka tik pavydėti: kaimynams Lenkijoje sekasi geriau, negu pranašauta (291)

Net skeptiškiausi ekspertai pripažįsta, kad dabartinė Lenkijos vyriausybė vykdo rinkimų...

Sukrėsta šiaulietė parašė atvirą laišką Verygai: po jūsų sprendimo turiu stebėti, kaip degraduoja tėvas (874)

„Gerb. ministre Aurelijau Veryga , šiandien Jūs pasmerkėte mano tėtį ir toliau gerti!...

Lietuvos ir Lenkijos pasienyje – didžiulės automobilių spūstys (31)

Šeštadienį Lietuvos-Lenkijos pasienio ruože, ties buvusiu Kalvarijos pasienio punktu, susiformavo...

Sovietų generolai karo korespondento akimis: beturčiai, kuriuos iškėlė revoliucija (18)

Leidykla „Briedis“ pristato netrukus pasirodysiančią serijos „Komunizmas be grimo“ naujieną...

Piknikas su Šimašiumi pakeitė daugiavaikės šeimos gyvenimą (131)

Daugiavaikių šeimų asociacijos vadovė Jurgita Pocienė sako tik Laisvės piknike iš mero...

Ventės ragas: tobulai sutvarkytas, bet ar įdomus?

Ventės ragas Lietuvoje yra lyg mitologinis objektas – kažkur labai toli, visai nepakeliui, su...

„Siaubo pilį“ pastatęs vienas žiauriausių žudikų padarė labai didelę ir apmaudžią klaidą įžengę į pastatą žmonės dingdavo be pėdsakų (78)

H. H. Holmesas buvo vienas iš pirmųjų Jungtinių Valstijų serijinių žudikų. Savo specialios...

Vilniaus oro uoste dėl gedimo leidosi į Hurgadą turėjęs skristi lėktuvas papildyta 10.49 (220)

Vilniaus oro uostas informuoja, kad 9.30 val. Vilniaus oro uoste laukiamas avarinis orlaivio su...

„Betsafe – futsal A lygos“ rungtynės: „Vytis“ – „Inkaras“

„Betsafe – futsal A lygos“ rungtynės: „Vytis“ – „Inkaras“. Tiesiogiai iš Vilniaus.