Jėgainė uždaroma, Vyriausybei nuo kitų metų neberemiant jos elektros gamybos ir todėl neapsimokant gaminti šilumos.
Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas ir „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas mano, kad jėgainės uždarymas neturėtų didinti šildymo kainų, tačiau Vilniaus tarybos narys konservatorius Arvydas Sekmokas mano, jog šildymo kainos didės.
Bendrovė „Vilniaus energija“ pranešė, kad šalia Gariūnų turgavietės esanti jėgainė bus pradėta stabdyti ketvirtadienį vidurdienį, o visiškai bus sustabdyta iki vidurnakčio.
Nuo Naujųjų metų energijos poreikį kompensuos antroji „Vilniaus energijos“ termofikacijos jėgainė ir katilinė bei 3 nepriklausomi šilumos gamintojai.
Įmonė teigia, kad nustojus veikti elektrinei, šildymo kaina pagal Kainų komisijos patvirtintą metodiką neturėtų kisti. V. Benkunskas tikino, jog sausio ir vasario mėnesio kainoms elektrinės uždarymas tikrai neturės įtakos, o kovo mėnesio kaina priklausys nuo kuro kainų sausį.
„Sausio ir vasario šilumos kainos dėl to nesikeis, jeigu ir būtų pokytis, tai galėtų keistis tik nuo kovo, kadangi tuomet bus įskaičiuojami sausio kuro pirkimai. O kaip keisis kovo mėnesį, kol kas sunku prognozuoti, bet bent kai buvo priiminėjami teisės aktai, Energetikos ministerija nurodė, jog šilumos kaina mažės Vilniuje 5 proc.“, - BNS sakė V. Benkunskas.
Pasak jo, trečiosios jėgainės įtaka Vilniaus šilumos ūkiui yra minimali, mieste pakanka kitų gamybos pajėgumų, kad šilumos kaina nekiltų.
„Šilumos aprūpinimas yra pakankamas ir be trečiosios termofikacinės, o jos išlaikymas pagal nuomos sutartį atitenka „Vilniaus energijai“ ir neturėtų patekti į šilumos kainas. (...) Be to, nepriklausomi gamintojai šiuo metu turi apie 100 megavatų pajėgumus iš biokuro“, - teigė V. Benkunskas.
Tačiau A. Sekmokas mano, kad trečiosios termofikacinės jėgainės uždarymas paveiks šilumos kainas.
„Kogeneracija visą laiką buvo palaikoma todėl, kad tai leidžia užtikrinti žemesnę šilumos kainą, dėl to šiek tiek brangesnė elektra, bet kiek yra sumokama už šildymą ir kiek už elektrą. Kalbėti apie tai, kad tai nepaveiks šilumos - tai yra netiesa“, - BNS sakė A. Sekmokas.
Anot jo, Energetikos ministerijos prognozės, kad sostinėje šilumos kaina mažės 5 proc., yra nepagrįstos ir tai nebūtų pirmas kartas, kai prognozė neatitinka realybės.
„Ministerija nepateikė jokių skaičiavimų, ištraukė procentus iš lubų. Ką girdėjome apie elektros kainas? Šiandien žinome, kad elektros kainos mažės apie 0,2 cento, kažkada buvo prognozuojama, jog elektra mažės 7 proc.“, - teigė A. Sekmokas.
Tačiau D. Misiūnas BNS aiškino, kad jėgainės uždarymas kainų negali paveikti, mat elektrinė šilumos negamino pigiau nei alternatyvūs įrenginiai.
„Kainos prasme neturės tai įtakos, nes kainodara nustatoma trečiajai elektrinei lyg analogiškame įrenginyje, negaminančiame elektros, būtų gaminama šiluma. Dėl to ta šiluma nebuvo dabar pigiau pagaminama“, - sakė D. Misiūnas.
„Lietuvos energija“ ketina iki 2017 metų pastatyti atliekomis kūrenamą kogeneracinę jėgainę Vilniuje. D. Misiūno teigimu, ji turėtų būti konkurencingesnė, palyginti su kitais šilumos gamintojais.
„Mes skaičiavome, kad palyginti su 2013-2014 metų šildymo sezonu, šilumos kaina sumažės 20-30 proc. Nuo to laiko kainos šiaip sumažėjo, bet sunku prognozuoti, kaip jos keisis ateityje. Tačiau šilumos gamyba iš atliekų bet kuriuo atveju yra konkurencingiausia“, - BNS sakė D. Misiūnas.
Uždaroma Vilniaus jėgainė pastaruoju metu gamino apie 130-180 megavatvalandžių šilumos per valandą - 30 proc. vidutinio miesto poreikio šildymo sezono metu ir 15 proc., esant dideliems šalčiams.
„Vilniaus energija“ ir toliau saugos elektrinės turtą, o jos uždarymo ar palaikymo klausimus turės spręsti Vilniaus savivaldybė ir jos įmonė Vilniaus šilumos tinklai, teigiama pranešime.
Pasak įmonės, dar neaišku, kiek tiksliai darbuotojų bus atleista - skaičiuojama, kad jų gali būti apie 114. Darbuotojų atleidimui „Vilniaus energija“ yra suformavusi 1,5 mln. eurų fondą.
Šilumininkų skaičiavimais, uždarius Vilniaus TEC-3 ir miestui ją perėmus, vien šilumos vartotojai turėtų sumokėti papildomai 7,444 mln. eurų.
Tačiau energetikos ministras Rokas Masiulis anksčiau teigė, kad jėgainės konservavimas nebūtų brangus - kaip pavyzdį jis nurodė, kad Lietuvos elektrinės 1200 megavatų bendros galios dviejų blokų konservavimas kainavo 70 tūkst. eurų, o Vilniaus elektrinės galia siekia 300 megavatų, tad ir kaina turėtų būti mažesnė.