Kai kurių jų manymu, išaugo rizika, kad Rusija gali atjungti Baltijos šalis nuo rusiško elektros žiedo BRELL anksčiau, nei šios šalys įgyvendins atsijungimo nuo jo projektą.
Baltijos šalių energetikos permainoms ruošiasi ir Rusija
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad elektros gamybos didinimas Kaliningrado srityje yra Maskvos ruošimasis Baltijos šalių planuojamam atsijungimui nuo rusiškos BRELL sistemos – tai reiškia, kad Kaliningradas liktų be elektros perdavimo linijų už jo ribų. Dabar sritis turi jungtis tik su Lietuva.
„Tuos planus žinojome ir matėme realų jų įgyvendinimą jau šiek tiek anksčiau. Tai yra turbūt pirmasis žingsnis Kaliningrado srityje didinant generavimo pajėgumus, kurie, kaip ir teigiama, būtų skirti izoliuotam šios srities veikimui. (...) Ne tik mes rengiamės Baltijos šalių desinchronizacijai nuo BRELL sistemos, bet Rusija taip pat rengiasi ir daro tam tikrus techninius žingsnius, kad tai desinchronizacijai būtų pasirengta“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas sako, kad Rusija gerai supranta, jog infrastruktūrai pastatyti reikia laiko, „ne tik pinigų ir noro“, todėl ir stiprinama šio anklavo energetikos infrastruktūra, be jau veikiančių, statoma ir daugiau elektrinių.
„Jų žingsnis vertintinas kaip pasiruošimas infrastruktūros prasme, jis dar nebaigtas. Tai ne paskutinės elektrinės (Kaliningrade – BNS), mes žinome, kad daugiau jų statoma panašių. Lygiai taip pat ir tinklų pokyčiai: Estijos ir Latvijos pasienyje su Rusija, tiek Baltarusijos-Lietuvos pasienyje, kalbu apie Astravo AE ir susijusius tinklų darbus. Tuos planus mes matome, atitinkamai turime savo darbotvarkę dėl sinchronizacijos, tiek Briuselyje, tiek Baltijos šalyse su Lenkija“, – sakė D. Virbickas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) lektorius, buvęs energetikos viceministras Romas Švedas teigia, kad statydama termofikacijos elektrines Kaliningrade, Rusijos valdžia įgyvendina siekį užtikrinti regiono energetinį savarankiškumą.
Tačiau anot jo, Maskvai svarbu ne tik užtikrinti elektros gamybą, bet ir turėti dujų tiekimo alternatyvą.
„Rusijos Federacijos vyriausybė iš esmės sprendžia Kaliningrado srities alternatyvų aprūpinimą dujomis, ne per Lietuvą. Tai yra SGD terminalo statyba Kaliningrade, kuri, berods, turi būti pabaigta gal netgi šiais metais ir kur Rusija tiesiog sumažintu dydžiu nukopijavo lietuviškąjį variantą. Ten kalbama ir apie požeminės dujų saugyklos statybą (...) Kaip suprantu, SGD būdu žadama sukurti praktiškai pagal pajėgumus alternatyvą dujų tiekimui vamzdžiu“, – sakė R. Švedas.
Rizika dėl ankstyvo Baltijos regiono atjungimo nuo BRELL didėja
Energetikos ministro Ž. Vaičiūno teigimu, Rusijai Kaliningrado srityje didinant elektros energijos gamybą, auga ir rizika, kad Rusija nuspręs atjungti Baltijos šalis nuo BRELL anksčiau, nei šios valstybės sinchronizuosis su Europos tinklais. Kita vertus, dabar tokiam Maskvos žingsniui nėra techninių galimybių.
„Tokia rizika, be abejo, yra, noriu pabrėžti, kad šiuo metu technininių galimybių tai padaryti praktiškai nėra, nes Baltijos šalių atjungimas nuo rusiškos sistemos reiškia Kaliningrado srities atjungimą, tai šiuo atveju, kadangi esame vienoje valtyje, tai to techniškai įgyvendinti netgi neįmanoma. Tuo labiau, kad ir Rusija nėra tam pasirengusi“, – sakė ministras.
Energetikos ekspertas R. Švedas įsitikinęs, kad netikėtumai dėl BRELL priklausytų nuo galimų Kremliaus sprendimų „supolitizuoti situaciją ir sumanipuliuoti Kaliningrado veiksniu ar korta“, Baltijos šalims integruojantis į ES energetikos sistemą.
„Atsakant, ar galima tikėtis, kad dabar Rusija anksčiau atjungtų Baltijos šalis nuo BRELL – taip, tai, kas dabar padaryta Kaliningrade, ir matant, kas daroma, tai išties gali įvykti, nes Kaliningrade energijos tiekimo saugumas užtikrintas alternatyviais šaltiniais“, – sakė R. Švedas.
Pasak jo, Kaliningrado srityje gamyba ilgainiui turėtų išaugti dvigubai, ir tai gali pasitarnauti kariniams tikslams.
„Panašu, kad Kaliningradas nori užsitikrinti ir savo karo technikos, ginkluotės aprūpinimą energija ir visų pirma elektra. Nes pajėgumai yra dideli, dvigubai didesni. (...) Tai dar vienas tikslas, kuris mano vertinimu, yra nutylimas“, – sakė ekspertas.
Sinchronizacijos su Europa projektas turi spartėti
Valdžios atstovai ir eskpertai įsitikinę, kad Baltijos šalių ir Lenkijos sprendimai dėl sinchronizacijos privalo būti spartūs, ypač dabartinių pokyčių Kalinigrado srityje.
„Galbūt tam tikra paskata, paraginimas taip pat ir mums šį projektą (sinchronizacijos – BNS) nedelsiant įgyvendinti tam, kad mes nesudarytume sąlygų toms energetinio saugumo grėsmėms aktualizuotis. O pats geriausias sprendimas šiuo atveju – neatidėliotinas sinchronizacijos projekto įgyvendinimas“, – teigė ministras Ž. Vaičiūnas.
Pasak „Litgrid“ vadovo D. Virbicko, sinchronizavimo projektą reikia įgyvendinti kuo greičiau.
„Nėra prasmės vėlinti ar kažko laukti. Reikia eiti didžiausiu tempu, koks tik įmanomas, kokį tik galime sau leisti“, – sakė D. Virbickas.
Anot jo, šiuo metu dėl sinchronizavimo projekto esminių nesutarimų tarp regiono partnerių nėra.
„Daugiau vadinčiau atvirais klausimais. Galiu patvirtinti, kad jie intensyviai atsakinėjami tiek Baltijos šalių sostinėse, tiek Varšuvoje ir Briuselyje. Mes judame link to. Manau, kad šiandien mes esame tikrai gerame kelyje, birželį matysime“, – sakė D. Virbickas.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai pernai gruodį paskelbė, kad Baltijos valstybių elektros tinklus su Vakarais sinchronizuos per Lenkiją. Galutinis politinis sutarimas dėl to turėtų būti pasirašytas šiemet birželio mėnesį. Kitąmet Baltijos šalys išbandys regiono elektros sistemų darbą izoliuotu režimu.
Ministro Ž. Vaičiūno teigimu, šiuo metu pasirengimo sinchronizacijai darbai vyksta ypač sparčiai.
„Šiuo metu atliekamos dvi galutinės studijos, jas atlikus turėsime visą techninį paveikslą bendrąja prasme dėl mūsų sistemos sinchronizacijos. Po to kaip logišką žingsnį matome Baltijos šalių jau politinio lygio susitarimą dėl sinchronizacijos. Šiuo atveju labai aiškiai buvo atskirtas techninis ir politinis procesas“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
R. Švedas mano, kad Kaliningrado srities energetinio savarankišikumo didinimas skatina Baltijos šalis paskubėti su sinchronizavimo projektu.
„Tai yra signalas trims Baltijos šalims spartinti diskusijas, sutarimo pasiekimą ir darbų pradžią. Tai yra labai rimtas signalas, nes visi skaičiai, kuriuos dabar aptarėme tiek elektros, tiek dujų sektoriuje, liudija visišką Kaliningrado srities energetinį savarankiškumą“, – sakė R. Švedas.
Praėjusią savaitę Sovetske ir Guseve atidarytos dvi naujos dujomis kūrenamos termofikacijos elektrinės, bendra jų galia – daugiau nei 300 megavatų (MW). Srityje statomos dar dvi termofikacijos elektrines – daugiau nei 600 MW galios jėgainės degins dujas ir anglį. Iki šiol Kaliningrado srityje veikė tik „Inter RAO“ valdoma 900 MW megavatų galios elektrinė.
Be to, šių metų gruodį srityje turėtų pradėti veikti plaukiojantis SGD terminalas – projektą įgyvendina Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. Jis bus analogiškas Klaipėdos SGD terminalui, tik kiek mažesnis.
Susitarimo dėl sinchronizavimo laukiama birželį
2013 metais atlikta Švedijos konsultacijų bendrovės „Gothia Power“ studija siūlė tris sinchronizavimo scenarijus, kurių du numatė jungtis ir su Karaliaučiumi. Tačiau nė vienas šių pasiūlymų nebuvo įgyvendintas, o šiuo metu iš esmės baigiamos dvi naujos sinchronizavimo studijos – dinaminės analizės ir sistemos dažnio stabilumo.
Pirmoji studija turėtų išspręsti ginčus dėl linijų per Lenkiją skaičiaus ir padėti gauti prisijungimo sąlygas iš ENTSO-E. Joje vertinami trys scenarijai – viena arba dvi „LitPol Link“ jungtys ir dabartinė jungtis kartu su nuolatinės srovės (DC) jūriniu kabeliu tarp Lenkijos iki Lietuvos.
Trys Baltijos šalys, Lenkija ir Europos Komisija sutarė iki šių metų gegužės pabaigos rasti geriausią būdą sinchronizuoti tinklus. Pasiekti politinį sutarimą svarbu iki birželio, kad būtų spėta pasiruošti 2019 metų CEF fondo šaukimui dėl ES finansinės paramos, be to, 2019 metais baigiasi EK kadencija.
EK vadovai teigia, kad Baltijos šalių ir žemyninės ES dalies tinklų sinchronizavimas yra vienas svarbiausių Bendrijos energetikos sektoriaus projektų.
Baltijos šalys siekia iki 2025 metų savo tinklus atjungti nuo posovietinės energetinės sistemos ir sinchronizuoti su Europos energetikos sistema. Taip tikimasi sumažinti priklausomybę nuo Rusijos infrastruktūros.
Dabar Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros tinklai dar veikia vienoje sistemoje su Rusija ir Baltarusija (BRELL), tad sistemos išlieka priklausomos nuo centrinės dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.