aA
Lietuvos premjeras tikisi, kad birželio pabaigoje Briuselyje vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje Baltijos šalys ir Lenkija pasirašys susitarimą dėl elektros tinklų sinchronizacijos. Tuomet, pasak Sauliaus Skvernelio, būtų lengviau derėtis dėl europinės paramos projektui.
© LRV

„Labai norėtume, kad šio mėnesio pabaigoje Briuselyje vyksiančioje Europos Vadovų taryboje pasirašytų visos keturios šalys. Tai svarbu simboliškai, strategiškai, ne ką mažiau svarbu finansiškai, nes padidėtų mūsų svoris derybose Europos Komisijoje“, - bendroje Baltijos šalių ir Lenkijos premjerų spaudos konferencijoje Taline sakė S. Skvernelis.

Ministras pirmininkas pabrėžė, kad be „žymios“ europinės paramos įgyvendinti projektus būtų sudėtinga.

„Visi suprantame, kad be žymios Europos Sąjungos paramos strategiškai svarbius energetikos ir transporto projektus tokius, kaip „Rail Baltica“, įgyvendinti būtų labai sunku“, - tikino premjeras.

S. Skvernelis pakartojo, kad sinchronizacijos projektas svarbus visam regionui, nes Baltijos šalių elektros sistemos bus integruotos į Vakarus ir atjungtos nuo rusiškojo BRELL elektros žiedo.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius teigė, kad Lenkija palaiko Baltijos šalių elektros tinkle sinchronizaciją, tačiau kol kas neatskleidžia, kokiu būdu sistemos bus sujungiamos - viena ar dviem elektros linijomis.

„Lenkija remia Baltijos šalis elektros tinkle sinchronizacijos procese. Aptarėme įvairius variantus, laukiame techninės ekspertizės ir manome, kad artimiausiu metu, kai gausime technines studijas, politinis sprendimas bus priimtas“, - bendroje spaudos konferencijoje sakė J. Czaputowiczius.

Praėjusią savaitę Baltijos energijos rinkos jungčių plano šalių susitikime (BEMIP) sutarta, kad Baltijos šalys, Lenkija ir Europos Komisija susitarimą dėl elektros tinklų sinchronizacijos pasirašys birželio pabaigoje, per Europos Vadovų Tarybą 28-29 dienomis. Juo šalys patvirtins, kad yra pasiryžusios Vilnių, Rygą ir Taliną atjungti nuo rusiškosios elektros sistemos ir sinchronizuoti su Vakarų Europa.

Tačiau vis dar neatskleidžiama, ar tarp Lietuvos ir Lenkijos bus statoma antra elektros jungtis bei kokie techniniai reikalavimai projektui bus keliami.

Vienas pagrindinių klausimų, kaip techniškai Baltijos šalys ir Lenkija bus sinchronizuotos, viešai dar nėra atsakytas. Vadinamoji dinaminė studija turėjo nustatyti, kuris sinchronizacijos variantas yra geriausias: per šiuo metu veikiančią elektros jungtį „LitPol Link“, statant antrą tokią jungtį ar papildomai nutiesiant jūrinį kabelį.

Lietuvos elektros perdavimo operatoriaus „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas gegužės viduryje teigė neatmetantis galimybės, kad antroji „LitPol Link“ jungtis bus nutiesta ateityje, kai Baltijos šalys ir Lenkija jau veiks sinchroniniu režimu. Anot jo, elektros poreikis natūraliai augs, tad gali reikėti ir didesnių elektros pralaidumų, tačiau šiuo metu tai nėra būtina.

Antrosios elektros jungties reikalavimą kėlė Estija, nors Lietuva teigė, kad pakanka dabartinės jungties. Talinas baiminasi, kad, esant tik vienai linijai, egzistuoja per didelė rizika, kad ji nutrūks ar kitaip nustos veikti. Lietuva, savo ruožtu, tikina, kad pakanka vienos jungties, o antros „LitPol Link“ linijos idėją atmeta, mat šios tiesti nenori Lenkija. Jau anksčiau baimintasi, kad, per agresyviai reikalaujant Varšuvos tiesti antrąją jungtį, gali sustoti visas sinchronizacijos projektas.

Tačiau pati Lenkija yra pasiūliusi idėją nutiesti jūrinę elektros jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Baltijos šalys yra apsisprendusios iki 2025 metų sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarų Europa ir atsijungti nuo rusiškojo tinklo.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Po netiesioginių Saudo Arabijos grasinimų naftos kainos gali šoktelėti iki 100 dolerių (90)

Pasaulinę naftos rinką, jau ir taip varžomą JAV sankcijų Iranui, šiuo metu drebina rizika dėl...

Briuselis ruošiasi deryboms su Rusija: nemalonių siurprizų nenori niekas (119)

Europos Komisija ruošiasi dar šiemet pradėti konsultacijas su Rusija dėl Baltijos šalių...

Didėja kitų metų prognozuojama elektros energijos rinkos kaina (19)

Kitais metais Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) prognozuojama elektros...

IAE uždarymas stumiasi į priekį: ar Lietuva toliau liks „Rosatom“ šešėlyje (24)

Baigiantis stambiems Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymui įrengiamų saugyklų...

Skvernelis: Japonijos „Hitachi“ gali dalyvauti sinchronizacijos projekte (17)

Japonijos korporacija „ Hitachi “ gali atlikti darbus, kurie reikalingi siekiant Baltijos šalių...

Top naujienos

Gyvai / DELFI Diena. Kaip gyvensime kitąmet: pokalbis su buvusiais premjerais – Butkevičiumi ir Kubiliumi (5)

Kaip gyvensime kitąmet? Valdžiai po truputį pradedant pristatyti kitų metų biudžetą, naujausius...

Pajamų nelygybė tampa išskirtiniu Lietuvos bruožu: šimtai tūkstančių žmonių priversti išgyventi už apgailėtiną sumą (234)

Naujausi duomenys rodo, kad skurdo rizikos lygis Lietuvoje 2017 m. buvo didžiausias nuo pat šalies...

Mistika: lietuvis gavo baudą už greitį Prancūzijoje, nors joje niekada nėra buvęs (52)

Pastaruosius kelerius metus Europos Sąjungos (ES) šalys keičiasi informacija apie prasižengusius...

Ypatinga diena Lietuvoje: pasiektas 100 metų šilumos rekordas (19)

Atrodo, kad šis ruduo – tikrai išskirtinis. Jau antrą savaitę Lietuvoje lepinamės šiltais ir...

Prokuroras prakalbo apie Aidelio įkurtą „Pravieniškių mafiją“: zonoje jie veikė daugiau kaip 6 metus (12)

„Pravieniškių mafijos“ nusikalstamas susivienijimas, kurį sudarė už labai sunkius...

Skvernelis viešai atsakė į opozicijos klausimus: skambėjo Seime negirdėti epitetai (266)

Premjeras Saulius Skvernelis stojo į Seimo tribūną atsakyti į opozicinių partijų parlamentarų...

Ekspertas: Putino planas pernelyg akivaizdus, kad būtų klaidingai suprastas (27)

Rugsėjo 30 dieną Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Gavinas Williamsonas paskelbė, kad 800...

Skvernelis neigia, kad išsipūtęs biudžetas paveiktas artėjančių rinkimų (62)

Vyriausybėje baigtas aptarti svarbiausias finansinis dokumentas – Lietuvos biudžetas ....

Vladimiras Laučius. Demokratinio kapitalizmo saulėlydis. Tamsieji amžiai (170)

Šiuolaikinės demokratijos modelį, įsigalėjusį po Antrojo pasaulinio karo ir iš esmės...

Kurtinaičio sąskaitą papildys įspūdinga suma: strategas laimėjo bylą prieš „Chimki“ (15)

Šiuo metu be darbo esantis Rimas Kurtinaitis iš esmės gali jo kol kas ir neieškoti: Maskvos...