aA
Kainų komisija vasario pabaigoje svarstys šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) tvarkos pakeitimus, kuriais siekiama užtikrinti didesnę konkurenciją šilumos gamybos sektoriuje.
Šildyms Šnipiškėse
© DELFI / Andrius Ufartas

Gamintojai įsitikinę, kad naujoji tvarka atpigintų šilumą vartotojams, tuo metu centralizuotos šilumos tiekėjai mano, kad siūlomi pakeitimai kainas didins.

Siekiama suvienodinti šilumos supirkimo sąlygas

Kainų komisijos specialistai teigia, kad pritarus pakeitimams, NŠG ir centralizuoto šilumos tiekimo įmonės dalyvautų šilumos aukcionuose vienodomis sąlygomis.

„Esminė žinutė vartotojams yra ta, kad šilumos tiekėjas turės efektyvinti savo veiklą, tai yra, aukcione dalyvaujantiems šilumos tiekėjams ir nepriklausomiems šilumos gamintojams bus taikomos vienodos sąlygos“, – BNS sakė Kainų komisijos atstovė Loreta Kimutytė.

Anot jos, didžiuosiuose Lietuvos miestuose veiklą pradėjus vykdyti nepriklausomiems šilumos gamintojams, šilumos tiekėjai vartotojų poreikiams reikalingą šilumą gamina ne tik patys, bet ir įsigyja iš nepriklausomų gamintojų. Dabar iš NŠG įsigyjamos šilumos kaina visais atvejais negali būti didesnė nei palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos, tai yra, kaina, už kurią šilumą savo įrenginiuose gali pasigaminti pats šilumos tiekėjas.

Šilumos tiekėjai iki šiol šilumos aukcionuose dalyvaudavo tik su kuro dedamąja (kintamaisiais kaštais), pastoviuosius gamybos kaštus jiems padengdavo vartotojai. Tuo metu NŠG, iš kurių šilumos tiekėjai gali supirkti šilumą, dalyvaudavo aukcione su visomis gamybos sąnaudomis. Siūlomi pakeitimai suvienodintų sąlygas.

Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė teigiamai vertino Kainų komisijos iniciatyvą.

„Kainų komisijos planus tvirtinti naują šilumos supirkimo tvarką vertiname kaip sveikintinas pastangas atskirti tiekimą nuo gamybos ir tarp šilumos gamintojų įtvirtinti lygias konkurencijos sąlygas“, – BNS atsiųstame komentare tvirtino J. Šovienė.

Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidentas Vytautas Kisielius sakė, kad iki šiol centralizuotos šilumos tiekimo bendrovės turėjo ypač palankias konkuravimo sąlygas, nes jų pastoviąsias sąnaudas dengdavo vartotojai.

Šildymas
Šildymas
© DELFI / Karolina Pansevič

„Jie (centralizuotos šilumos tiekėjai – BNS) turėjo „šiltnamio“ sąlygas – nepriklausomai, kiek jie gamina ar negamina, efektyviai ar neefektyviai, visos sąnaudos buvo kompensuojamos vartotojų, jie neturėjo motyvacijos gaminti pigiau ar efektyviau (...) Jeigu ant svarstyklių padėtume mūsų kainą pilnais kaštais ir jų kainą pilnais kaštais, mūsų kaina yra žemesnė“, – BNS aiškino V. Kisielius.

Pasak jo, monopolinėmis sąlygomis savivaldybėse veikiantys centralizuotos šilumos tiekėjai be jokios konkurencijos įsigyja savo pačių pagamintą šilumą, nepriklausomai nuo to, kad ją gamina brangiau nei nepriklausomi gamintojai.

Lietuvos šilumos tiekimo asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas atkreipia dėmesį, kad centralizuotos šilumos tiekimo įmonėms pradėjus naudoti pigesnio už dujas biokuro įrenginius, nepriklausomų gamintojų ėmė netenkinti pasikeitusi verslo aplinka.

„Kai nepriklausomi gamintojai pradėjo statyti (šilumos gamybos įrenginius – BNS), teisės aktuose jau buvo numatyta, kad turi būti superkama pagal kintamąją dalį, jie žinojo tą visą teisinę bazę, investavo, pristatė tų įrengimų, o dabar, kada jau šilumos tiekimo įmonės irgi įrengė biokuro įrengimus, jie reikalauja pakeisti šitą supirkimo tvarką. Nors patys per tą laikotarpį užsidirbo didelius pelnus, dabar, kadangi tie pelnai mažėja, nori, kad būtų pakeista tvarka“, – BNS teigė V. Stasiūnas.

V. Kisielius nurodė, kad Kaune NŠG 2016 metais dėl nevienodų konkurencijos sąlygų patyrė apie 2 mln. eurų nuostolių.

Nesutaria, kaip pokyčiai paveiks vartotojus

Anot Kainų komisijos, sunku prognozuoti, kaip dėl pakeitimų keisis kaina vartotojams, bet atskiruose miestuose ji galėtų mažėti arba iš esmės nesikeisti.

„Atskiruose miestuose kaina gali mažėti iki 16 procentų. Kokios konkrečios kainos bus tikrai negalima pasakyti, nes įvertinkime tai, kad aukciono rezultatas ir tie pakeitimai yra tik viena iš kainos dedamųjų. Juk šiaip, pati šilumos kaina priklauso nuo to, kokia rinkoje bus biokuro, gamtinių dujų ar kitokio kuro kaina. Šilumos galutinėje kainoje 60-80 proc. kainos sudaro kuro kaina, o ji rinkoje nereguliuojama“, – aiškino L. Kimutytė.

V. Kisieliaus teigimu, didžiausia naujųjų pakeitimų nauda yra ta, jog gyventojams bus sudarytos sąlygos šilumą pirkti iš ją gaminančiųjų pigiausiai, nes dabartinė tvarka neužtikrina mažiausių kainų vartotojams.

„Esminiai pokyčiai yra nauda vartotojui. Pagal Kainų komisijos skaičiavimus, siūlomi pakeitimai leistų sumažinti kainas centralizuoto šildymo vartotojams, tai yra, Vilniuje iki 16 proc., Kaune – iki 6 proc., Klaipėdoje – iki 3-4 proc. Mes patys irgi tokius pat skaičiavimus esame padarę, jie panašūs, Kauno atveju gal netgi optimistiškesni negu Kainų komisijos“, – teigia V. Kisielius.

Kainų komisijos specialistų skaičiavimais, po pakeitimų šilumos kaina Kaune galėtų mažėti arba šiek tiek padidėti.

Siūloma šilumos supirkimo tvarka tenkina ne visus
© DELFI / Karolina Pansevič

Tuo metu LŠTA prezidentas V. Stasiūnas pabrėžė, kad siūlomi pakeitimai augins šilumos kainas vartotojams.

„Kils kaina todėl, kad pagal naują tvarką, kurią rengiasi priimti, numatyta iš NŠG supirkti šilumą pagal pilną kainą, su visomis dedamosiomis. Pagal dabar galiojančią tvarką (centralizuotos šilumos tiekėjai – BNS) superka pagal kintamąją dalį, tai, atitinkamai, padidės ir galutinė šilumos kaina vartotojams (...) Vartotojai turės padengti ir jų (NŠG – BNS) visas dedamąsias, kurios jau yra padengiamos šilumos tiekimo įmonėms“, – BNS sakė V. Stasiūnas.

Kainų komisijos posėdžiui parengtoje pažymoje centralizuotos šilumos tiekėja „Klaipėdos energija“ nurodo, kad vadovaujantis pakeitimų įtakos modeliavimo rezultatais, uostamiestyje metinė šilumos kaina didėtų 3,4 proc. Vilniaus šilumos tinklai skaičiuoja, kad dėl pokyčių prarastų 2,63 mln. eurų pajamų, kai tuo metu NŠG pajamos padidėtų 2,01 mln. eurų, o šilumos sąnaudos Vilniaus miesto vartotojams galimai padidėtų 0,6 procento.

Suabejota absoliučios konkurencijos galimybe

LŠTA taip pat pažymi, kad centralizuotos šilumos tiekėjams galioja įvairios prievolės, kurios netaikomos nepriklausomiems šilumos gamintojams.

„Šilumos tiekėjas privalo išlaikyti rezervinio ir avarinio aprūpinimo įrenginius, užtikrina reikiamą debitą, temperatūrą ir slėgį kiekvienam vartotojui (...) Šilumos kainų valstybinis reguliavimas neleidžia sukaupti ir laisvai disponuoti pelnu, kaip kad NŠG. (...) Šios ir kitos aplinkybės įrodo, kad dėl įstatymais nustatyto teisinio reguliavimo skirtumų konkurencija šilumos sektoriuje nėra ir negali būti absoliuti“, – rašoma praėjusią savaitę išplatintame asociacijos rašte.

V. Stasiūnas įsitikinęs, kad NŠG, „tik nori parduoti tą šilumą ir gauti pelną“.

„Jie neatsakingi už visą bendrą šilumos tiekimo grandinę“, – BNS tvirtino V. Stasiūnas.

Kainų komisijos atstovė L. Kimutytė pabrėžė, kad su tiekimu ir rezervinėmis paslaugomis susijusios šilumos tiekėjų sąnaudos ir toliau bus padengiamos.

„Reikia nepamiršti, kad šilumos tiekėjui papildomai bus padengiamos, paprastai sakant, su vamzdynu susijusios, išlaidos – su tiekimu susijusi dalis atskirai skaičiuojama ir neina į aukcioną. Ir dar kita dalis – sistemos patikimumui, saugumui užtikrinti bus išlaikomi rezervai“, – sakė L. Kimutytė.

Siūloma šilumos supirkimo tvarka tenkina ne visus
© DELFI / Orestas Gurevičius

Konkurencijos taryba pernai gruodį pradėjo tyrimą dėl Kainų komisijos sprendimų, kurie galbūt privilegijuoja savivaldybių valdomus centralizuotos šilumos tiekėjus, o nepriklausomus gamintojus diskriminuoja. Taryba pradėjo tyrimą gavusi Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prašymą.

Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja J. Šovienė, komentuodama tyrimo eigą teigė, kad kol kas negalima pasakyti, kada jis bus užbaigtas. Pasak jos, taip pat anksti kalbėti, kaip Kainų komisijos dabar siūlomi pakeitimai gali nulemti Konkurencijos tarybos vykdomą tyrimą.

Kainų komisija pažymi, kad Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos pakeitimai parengti vykdant Šilumos ūkio įstatymo nuostatas dėl konkurencijos šilumos gamybose segmente. Tvarkos pakeitimai ne kartą buvo teikiami viešajam konsultavimuisi su rinkos dalyviais.

BNS
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Litgrid“ skelbia elektros rezervo aukcioną

Elektros perdavimo operatorė „ Litgrid “ skelbia tretinio elektros galios rezervo aukcioną,...

Vyriausybė spręs dėl regioninės dujų rinkos sąlygų (4)

Baltijos šalims ir Suomijai per artimiausius metus ketinant sukurti regioninę dujų rinką,...

Teismui nutraukus bylą, „Danpower“ gaus didesnį tarifą Kaune

Vokietijos bendrovei „ Danpower “ atsisakius skundo byloje dėl skatinamojo elektros tarifo jos...

„Danpower“: taikos sutarčiai su Energetikos ministerija kliūčių nebeliko

Visi Vokietijos „ Danpower “ ginčai su Lietuvos valstybe dėl skatinamųjų tarifų baigti -...

„Danpower“ atsisakė skundo ginče su VEI (1)

Vokietijos bendrovė „Danpower“ atsisakė skundo byloje dėl jos skatinamojo tarifo Kauno...

Top naujienos

Užkalnis. Rinkimų košmaro scenarijus (94)

Jums reikės rinktis iš Sauliaus Skvernelio ir Rolando Pakso. Toks bus antrasis prezidento rinkimų...

Vienas popierius apnuogino nepatogią tiesą: ką iš tiesų žinome apie Seime priimamus sprendimus? (105)

Pastaruoju metu konfliktai tarp valdančiųjų ir opozicijos yra tapę tokie įprasti, kad sunku juos...

Ušacko ultimatumas Gabrieliui Landsbergiui: tai primena gerai surežisuotą spektaklį atnaujinta 13.52 (11)

Trečiadienį kandidatas į prezidentus Vygaudas Ušackas viešai kreipėsi į Tėvynės Sąjungos -...

Skvernelio kovos su kylančiomis kainomis planas: aštriausių pasiūlymų nebeliko (39)

Trečiadienį Vyriausybė svarsto planą, kaip ruošiamasi didinti konkurenciją maisto produktų...

Kreivus žvilgsnius į lietuvį pasaulio vicečempionų šalyje keičia septynženkliai pasiūlymai specialiai DELFI iš Zagrebo (9)

Užėjęs į kavinę išgerti puodelio espresso , Mindaugas Nikoličius gali nekrapštyti iš...

Karbauskis prisipažino: Guoga būtų geresnis meras už Šimašių (111)

Europarlamentaras Antanas Guoga šiuo metu nėra siūlomas kandidatu į sostinės merus, bet juo...

Demaskuok.lt pristatyta Europos Komisijos atstovybėje

Rugsėjo 26 d. nacionalinė iniciatyva Demaskuok.lt pirmą kartą pristatyta ES institucijų...

Indrė Makaraitytė. Kiek tau skauda, kad Lietuvoje išžudyti žydai? (683)

Popiežius Lietuvoje viešėjo ir tą dieną, kai buvo minimas Vilniaus geto likvidavimo 75-metis....

Draudikai perspėja: sukčių taikiniu tapo vairuotojai žiedinėse sankryžose – įkliūti gali kiekvienas (104)

Tyčia sukelti eismo įvykiai siekiant pasipelnyti – neretas sukčiavimo būdas užsienyje, tačiau...

Vilkaviškietės slapta kamera nufilmavo siaubingą įrašą: vyras atidaro voljero vartus ir lazda daužo šunį (33)

Feisbuke plinta šokiruojantis vaizdo įrašas: į svetimą kiemą įsibrovęs vyras atidaro voljerą...