aA
Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą galima būtų panaudoti plačiau, pavyzdžiui, gaminti elektrą bei šilumą ir taip atpiginti terminalo išlaikymą, mano kai kurie užsienio ekspertai. Terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ teigia, kad dalis pasiūlymų racionalūs ir jau svarstomi, bet nėra lengvai įgyvendinami.
SGD terminalas
SGD terminalas
© DELFI (V.Spurytės nuotr.)

Klaipėdoje vykstančiame tarptautiniame SGD forume „Klaipėda LNG Forum 2019“ BNS kalbinti mokslininkai mato plačias dujų panaudojimo galimybes, tačiau kartu pastebi ir augančią konkurenciją šiam energijos ištekliui.

Terminalas ir elektrai, ir šilumai

Austrijoje, Grace įsikūrusios pasaulinės tyrimų ir plėtros bendrovės AVL vyresnysis viceprezidentas Kang-Ki Lee (Kangki Li) iš Pietų Korėjos teigia, kad Lietuva turėtų būti lankstesnė SGD atžvilgiu ir ieškoti konvergencijos su elektros bei šilumos gamyba.

„Baltijos šalyse yra SGD terminalas (...) Mano pasiūlymas: jeigu panaudotumėte infrastruktūrą lanksčiau, tai yra, pridurtumėte elektros generavimo modulį, galėtumėte naudoti šią elektros energiją visuomenės poreikiams“, – BNS sakė K. Lee.

„Taigi, kai SGD tampa brangios, galite pardavinėti jas kaip kurą. Kai SGD kaina krenta, galite jas naudoti elektros gamybai“, – pridūrė jis.

„Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Mindaugas Jusius teigė, kad šiuo metu vertinamos galimybės dujų garus panaudoti energijos gamybai, taip atpiginant terminalo išlaikymą.

„Mes konkrečiai šiuo metu nagrinėjame tokią alternatyvą – panaudoti FRSU terminale esančius generatorius elektros gamybai, tai irgi yra tam tikra pasaulinio lygio inovacija. Dirbame kartu su „Hoegh LNG“ (laivo-saugyklos „Independence“ savininke – BNS). Mintis būtų tokia: kadangi tai yra saugomos dujos, jos garuoja, tai tuos garus panaudoti geriau produktyviai elektros gamybai“, – BNS sakė M. Jusius.

Pasak jo, realizavus tokius sprendimus, galėtų atpigti ir pagrindinio SGD terminalo išlaikymas.

„Tie nugaravimo kaštai sudaro nemažai milijonų eurų per metus. Sudeginamas tas garas ir netgi į aplinką išmetamas CO2 (...). Jeigu elektros kaina aukšta, tai mes galime naudoti tas nugaravusias dujas, iš jų gaminti elektrą ir parduoti rinkoje, biržoje. Jeigu kaina yra žema, tai mes galime imti elektrą iš tinklo ir ją naudoti atšaldymui išgaravusių dujų – tokiu būdu irgi mažinti terminalo operacines sąnaudas“, – aiškino „Klaipėdos naftos“ vadovas.

Pasak jo, šiuo atveju kalbama apie 26-30 MW pajėgumo elektros gamybą, tačiau projekto įgyvendinimas būtų labai sudėtingas.

SGD kaip kuras laivams ir vilkikams

Švedijos Blekingės technologijų instituto mokslininkas Lawrence'as Henesey'is (Lorensas Henesis) svarsto, kad terminalo dujos galėtų būti panaudojamos sunkvežimių ar traukinių kurui, tam tikrose vietose įrengiant SGD stotis.

„Kodėl nebunkeriuoti sunkvežimių ir traukinių, kurie atvyksta ir išvyksta iš Klaipėdos? Tai vadinu sinergija“, – kalbėjo L. Henesey'is.

Vis dėlto jis pridūrė, kad šiuo atveju kalbama apie ilgesnių nuotolių krovininį transportą, kuriam bent jau dabar nėra sukurti patenkinami elektriniai sprendimai, tad SGD galėtų būti „alternatyvus dyzelinas“.

„Manau, kad miestuose SGD sulauks konkurencijos iš elektros ar vandenilio, tačiau kol kas nėra didelių baterijų vilkikams. (...) Vis dėlto miestų viduje nematau SGD kaip tvaraus sprendimo ilgalaikėje perspektyvoje, nes elektriniai varikliai tampa vis pažangesni. Be to, matome vietoves su draudimais dyzeliniam transportui. Kas toliau? Veikiausiai bus pasakyta „ne“ SGD, nes čia vis tiek yra emisijų, tai vis tiek yra dujos“, – sakė L. Henesey'is.

Kang-Ki Lee teigė, kad Lietuvai vertėtų atkreipti dėmesį ir į Baltijos jūroje augančią bunkeriavimo rinką bei pasinaudoti galimybėmis šiame sektoriuje.

Tarp sumanymų – plaukiojanti elektrinė

„Klaipėdos naftos“ vadovas M. Jusius, vardydamas galimus elektros gamybos iš dujų variantus, teigė, kad galimas ir savotiškos plaukiojančios elektrinės sprendimas.

„Turėjome tam tikrų bendrų projektų su „Wartsila“ (laivų įrenginių gamintoja – BNS) tarptautiniuose projektuose. Buvo mintis pastatyti tokią plaukiojančią elektrinę. (...) Vietoj to, kad būtų pastatyta stacionari elektrinė, galėtų viskas atplaukti – atplaukia tarsi elektros uostas, kiek reikia – 10 ar 5 metus – naudoji ir turi tokią kaip ir galimybę“, – BNS teigė M. Jusius.

Pasak jo, SGD paskirstymo stotyje dujos jau panaudojamos gaminti šilumą, bet ar būtų konkurencinga ir elektros gamyba, neaišku, tačiau bent jau teoriškai toks variantas įmanomas.

SGD forumą organizavo Lietuvos SGD klasterio partneriai – Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP), „Klaipėdos nafta“, Olandijos ambasada Lietuvoje. Jame dalyvauja SGD rinkos ekspertai, stambių Lietuvos ir tarptautinių verslo organizacijų bei valdžios atstovai iš Baltijos jūros regiono bei kitų šalių – iš viso apie 200 dalyvių.

BNS
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
3.0000

Elektros tiekimas atstatytas beveik visiems jos netekusiems Utenos regiono gyventojams

Elektros tiekimas atstatytas beveik visiems Utenos regiono gyventojams, kurie be elektros antradienį...

VERT vadovas tikisi, kad energijos kainos rinkose stabilizuosis (2)

Didesnius 2022 metų pirmojo pusmečio elektros ir dujų tarifus buitiniams vartotojams antradienį...

Pratęstas terminas paramai dujų balionų keitimui daugiabučiuose

Daugiabučių namų bendrijų atstovų prašymu energetikos ministras Dainius Kreivys savaitei, iki...

Vėjo energetikos sektoriaus dalyviai siekia visiško vėjo elektrinių perdirbimo ar antrinio panaudojimo

Vėjo energetikai sparčiai plečiantis Europoje , sektoriaus dalyviai imasi veiksmų, kad...

Į Lietuvą plaukia pirmasis dujų krovinys iš Pusiaujo Gvinėjos (18)

Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų ( SGD ) terminalą plaukia didelis dujų krovinys iš...

Top naujienos

D+ Tomas Janonis

Teismo kirtis gražiausiame pajūrio draustinyje vilą pasistačiusiam verslininkui: prabangų namą gali tekti tiesiog nugriauti

Į Pajūrio regioninį parką įsisukę archeologai, ieškantys pradingusių sodybų, sulaukė teismo...

Nemokamo vandens laikai ūkininkams baigiasi: po malonės už nelegalius gręžinius teks susimokėti (21)

Lietuvoje siekiama surasti ir legalizuoti apie 30 tūkst. vandens gręžinių – iki 2024 metų juos...

Nuo šiandien – nauja tvarka dėl galimybių paso, testų ir kaukių

Nuo trečiadienio galimybių pasui gauti nebetiks antigeno testas – galios tik PGR , o nevakcinuoti...

Ekonomistai spekuliuoja, kaip omikron paveiks pasaulinį atsigavimą (3)

Omikron atmaina sudavė smūgį optimistinėms viltims, kad pasaulio ekonomika į 2022 m. įžengs...

Apie asmeninį gyvenimą neatviraujantis Edmundas Kučinskas užminė mįslę apie naują šeimą ir sūnų (4)

Edmundas Kučinskas pastaruoju metu žiūrovus džiugino dalyvaudamas projekte „Kaukės“ . Apie...

Žiema įsismarkauja: sinoptikų prognozėse – gausus sniegas ir pavojingi vėjo gūsiai (16)

Pirmą žiemos dieną orus lems anticiklono gūbrys, tad diena džiugins malonesniais orais.

Šių tablečių rastume kone kiekvienuose namuose: daugiausia perdozavimo atvejų, pasekmės – itin rimtos

Pandemijos akivaizdoje Lietuvos gyventojai yra labiau linkę užsiimti savigyda – tiek bijodami...

D+Rita Repšienė

Nordic noir: kodėl niūrios skandinaviškos realijos su kriminalų prieskoniu tapo pasauliniu fenomenu

Pasaulyje garsėjantis išskirtiniu gebėjimu būti laimingais skandinavai reprezentuoja šviesiąją...

Danguje žada įspūdingą susidūrimą: viena į kitą lekia dvi supermasyvios juodosios bedugnės (2)

Atrastos dvi supermasyvios juodosios bedugnės , tarp kurių vos 1600 šviesmečių tarpas, ir po...