Didėjanti parama kaupikliams
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sakė „Delfi“, kad paramos kvietimas kaupikliams gali būti paskelbtas artimiausiais mėnesiais.
„Jau sausio pradžioje startavome su 3 mln. eurų paketu. Kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje bus dar vienas kvietimas – 15 mln. eurų parama būtent buitiniams vartotojams, nes tai yra puiki sinergija – turint saulės elektrinę ir kaupimo įrenginį“, – „Delfi“ televizijos laidoje „Verslo tema“ sakė Ž. Vaičiūnas.
„Bet svarbus niuansas, be abejo, kad iki to laiko reikia įsirengti patį kaupimo įrenginį (…). Jeigu „lubos“ yra 15 kWh, sakykime, tai galima gauti 5700 eurų vienam gyventojui“, – paramos sąlygas paaiškino ministras.
Elektrą iš saulės gaminančių vartotojų asociacijos (EISGVA) prezidentas Vytautas Milėnas sakė, kad su kaupikliais galima būtų žengti dar toliau.
„Surasti galimybes pakeisti, jeigu reikia, įstatyminę bazę, kad kaupiklius galėtų įsigyti ir žmonės, gyvenantys butuose. Jie galėtų sukaupti elektros energiją savo kaupikliuose, kai ji yra pigesnė, o po to ją naudoti, kai pabrangsta. Tai čia kaupiklių naudojimui būtų labai didelė perspektyva“, – laidoje kalbėjo V. Milėnas.
Ministro vertinimu, tai yra svarstytina idėja.
„Kalbant apie kaupimo sistemas. Taip, labai teisingas pastebėjimas, žiūrime, tobuliname teisinę bazę, tam, kad ir daugiabučių namų gyventojai turėtų tokią galimybę“, – komentavo Ž. Vaičiūnas.
Balkone gali tekti įsirengti mažą elektrinę
V. Milėnas vėliau paaiškino „Delfi“, kad kaupikliai daugiabučiuose neužimtų daug vietos.
„Galėtų tilpti virtuvinėje spintelėje. Kadangi butai naudoja nedaug elektros, tai praktiškai jie gali parai apsirūpinti, pasistatę visai nedidelės apimties kaupiklį“, – teigia asociacijos prezidentas.
Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad pagal Europos Sąjungos tvarką, parama kaupikliams negali būti skirta, jeigu vartotojas neturi elektrinės (ant stogo arba nutolusios). V. Milėnas siūlo išeitį.
„Yra dabar iki 800 vatų balkono elektrinių. Tai tokį klausimą galima svarstyti: jeigu balkone pasistatai elektrinę, jau tampi gaminančiu vartotoju ir gali tuo naudotis“, – teigia jis.
Paklaustas, ar tokie kaupikliai būtų naudingi ir dabartiniame saugumo kontekste (šiuo metu daugiausia kalbama apie generatorius), jis minėjo, kad trumpalaikiam elektros dingimui jie praverstų.
„Jeigu parai dingo elektra, tai jie (vartotojai – red.) gali turėti elektros energijos, bet ilgesniam laikui, jeigu išnaudojai ir nėra elektros, tai jo nepakrausi“, – sakė ekspertas.
Anot jo, į elektros kaupimą galima žvelgti dar ambicingiau. Pašnekovo teigimu, kaupiklio namuose funkciją galėtų atlikti ir elektromobiliai.
„Jeigu būtų gaminami tokie elektromobiliai, kurie turėtų inverterius ir galėtų tarnauti kaip kaupimo įrenginiai (baterijos ten galingos), tai irgi labai paspartintų elektromobilių plėtrą. Bet čia jau reikia spręsti Europos Sąjungoje su gamintojais“, – kalbėjo EISGVA prezidentas.
Žada tęsti paramą elektrinėms
Neseniai paskelbtas 35 mln. eurų paramos kvietimas saulės elektrinėms, nuo antradienio galima pretenduoti ir į 15 mln. eurų paramą nutolusioms elektrinėms. Ministras mano, kad dabar yra tinkamiausias metas įsirengti elektrinę.
„Be abejo, parama bus tęsiama. Raginame gyventojus įsirengti saulės elektrines anksčiau, nes tada jie gali išnaudoti visą saulėtą sezoną, kuris Lietuvoje prasideda maždaug nuo kovo mėnesio ir tęsiasi iki rugsėjo-spalio. Pats geriausias laikas tai daryti yra dabar“, – komentavo Ž. Vaičiūnas.
V. Milėnas mano, kad paramos reikia.
„Manau, kad reikia. Nes, pirmiausia, turi būti vienodos sąlygos visiems gaminantiems vartotojams, kurie jau anksčiau pastatė saulės elektrines su parama, ir beje, jos buvo gerokai brangesnės. Dabar atpigo įranga ir statytis saulės elektrines kaip tik yra pats geriausias laikas“, – sako EISGVA prezidentas.
Ž. Vaičiūnas patikino, jog nenumatoma „radikalių“ pokyčių, dėl kurių galėtų nukentėti gaminantys vartotojai.
„Girdime tam tikrų nuogąstavimų – pirmiausia nepriklausomų elektros energijos tiekėjų – dėl tam tikrų patiriamų nuostolių, tai pirmas aspektas: jie tuos nuostolius turi įrodyti ir ta kryptimi yra dirbama.
Antras momentas – gaminantys vartotojai yra mūsų energetinio saugumo dalis, jie investavo, prisidėjo prie šalies energetinio saugumo“, – teigia ministras.
Pasak jo, galima ramiai įsirengti saulės elektrines.
„Mano principas labai aiškus – mes turime gerbti teisėtus gaminančių vartotojų lūkesčius. Taip, galbūt ieškosime, kaip spręsti problemas, su kuriomis susiduria tiekėjai, bet tai neturėtų būti daroma gaminančių vartotojų sąskaita. (...) Tikrai nebus daroma kažkokių radikalių pokyčių, kurie neštų jiems žalą“, – aiškino ministras.
Savo ruožtu V. Milėnas pataria būsimiems gaminantiems vartotojams domėtis technologijomis ir planuoti savo poreikius.
„Diegti saulės elektrinę šiuo metu yra pats geriausias laikas, nes įranga yra gerokai atpigusi, ir niekas negali pasakyti, kiek tai tęsis. Antra, jeigu diegiame saulės elektrinę, tai reikia žiūrėti truputį į priekį ir į atitinkamus įrenginius, inverterius, kurie galėtų ateityje dirbti su kaupikliais, galėtų aprūpinti namus, kai tuo metu tinkle nėra elektros. Vienu žodžiu, reikia sekti naujoves ir į jas investuoti“, – sako V. Milėnas.
Ministras sutinka, kad geriau investuoti daugiau, bet būti apsidraudus.
„Turbūt verta investuoti vieną kitą šimtą eurų daugiau, bet užsitikrinti, kad tas hibridinis inverteris bus tinkamas ir kaupimo įrenginiams. Ir – saugumo aspektai, reikia galvoti apie tai, kad tie inverteriai būtų saugūs ir patikimi“, – sakė Ž. Vaičiūnas.