Kaip paaiškinama pranešime spaudai, elektros kaina Lietuvoje yra susieta su „Nord Pool“ elektros energijos biržos kainomis, kurias labiausiai lemia pasiūlos ir paklausos santykis mūsų regione. Šios kainos kinta kas valandą ir labai priklauso nuo didmeninės prekybos sąlygų: augančių energijos žaliavų kainų, gamybos įrenginių prieinamumo, apyvartinių taršos leidimų kainos bei vartojimo pokyčių, taip pat oro sąlygų bei geopolitinės situacijos.

Analizuojant vidutines elektros energijos kainas „Nord Pool“ biržoje, pastebima, kad jos šoktelėjo jau 2021 metų birželio mėnesį. Lyginant praėjusių metų sausio ir gruodžio duomenis, matyti, kad vidutinė mėnesinė elektros kaina per metus padidėjo net keturis kartus – nuo 53,64 (sausio mėn.) iki 212,22 Eur/MWh (gruodžio mėn.).

Kainos didėjimo priežastys

„Praėjusių metų elektros kainų augimą biržoje lėmė daugelis priežasčių: atsigaunanti ekonomika, padidėjęs elektros suvartojimas, smarkiai išaugusios apyvartinių taršos leidimų (ATL) kainos, įtempta geopolitinė situacija, o taip pat – sumažėjęs vandens lygis hidroelektrinių saugyklose“, – teigia „Ignitis“ Didmeninės prekybos ekspertas Mantas Barzda.

Pasak jo, Skandinavijos šalyse didžioji dalis elektros energijos yra pagaminama hidroelektrinėse, pavyzdžiui, Norvegijoje net 95 proc., Švedijoje ir Suomijoje – apie 50 proc., todėl hidroelektrinių saugyklų užpildymas, daro kainoms reikšmingą įtaką.

Eksperto teigimu, 2020 metai išsiskyrė tuo, kad vandens saugyklos buvo 100 proc. pripildytos vandeniu, kurį netgi teko nuleidinėti negaminant energijos, o 2021 m. viduryje vandens balansas tapo deficitinis ir toks liko iki metų pabaigos. Tai lėmė sausesni nei daugiametis vidurkis orai Skandinavijos valstybėse, be to, hidroelektrinės gamino vis daugiau elektros dėl padidėjusios paklausos.

„Savo ruožtu, elektros paklausą labiausiai didino po karantino atsigaunanti Europos ekonomika – vėl ėmė augti vartojimas, todėl verslo įmonės padidino gamybos tempus, kas pareikalavo daugiau energetinių išteklių“, – pastebi M. Barzda.

Jo teigimu, paklausos ir pasiūlos santykiui taip pat įtakos turėjo ir tai, kad išorinės elektros jungtys Europoje dar nedirba pilnu pajėgumu – tai ir 1,4 GW jungtis su Vokietija, ir 1,4 GW jungtis su Jungtine Karalyste.

Kas lems kainų stabilizaciją?

„Elektros energijos tiekimo kainų stabilizacijos ar netgi mažėjimo tendenciją kol kas galima prognozuoti tik baigiantis šildymo sezonui, šylant orams, tirpstant sniegui ir didėjant vandens lygiui Skandinavijoje. Deja, bet įtempta geopolitinė situacija ir toliau darys didelę įtaką dujų kainoms, kas savo ruožtu lems ir elektros kainų svyravimus“, – pastebi M. Barzda.

„Ignitis“ atstovas atkreipia dėmesį, kad Vokietija 2021 metų pabaigoje išjungė 3 atomines elektrines, dar 3 bus išjungtos 2022-aisiasi, todėl ši šalis iš elektros eksportuotojos taps importuotoja, kas vėlgi darys įtaką paklausai. Eksperto nuomone, elektros jungtis su Jungtine Karalyste šiek tiek amortizuos situaciją, tačiau šioje šalyje elektra vidutiniškai yra brangesnė nei Skandinavijoje, dėl to didelio elektros kainų kritimo tikėtis būtų sudėtinga.

„Remiantis ateities sandorių rinka, galima prognozuoti, kad kainų lygis liks panašus visus 2022 metus. Nors Europa ir sparčiai vysto atsinaujinančius energijos šaltinius, didžioji dalis elektros čia pagaminama iš iškastinio kuro, todėl gana mažas požeminių dujų rezervuarų užpildymo lygis taip pat darys įtaką elektros kainų dinamikai“, – teigia M. Barzda.

Paveikia verslo konkurencingumą

„Ignitis“ verslo produktų vystymo vadovė Jolanta Navarackienė teigia, kad elektros kainos dedamoji lemia gaminamų produktų savikainą, verslo konkurencingumą ir netgi finansinius srautus, todėl lanksti partnerystė ir galimybė atidėti mokėjimus ar koreguoti atsiskaitymo grafikus verslo įmonėms dažnai tampa gelbėjimo ratu.

„Ignitis“ atstovė atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius metus energetikos srityje Lietuva ir Europa patyrė ne vieną sukrėtimą, pavyzdžiui, bankrutuojančios energijos tiekimo įmonės, kurios paliko savo klientus be elektros tiekimo, ar neplanuotai privertė klientus rinktis daug brangesnes alternatyvas.

Atsitikus tokiai situacijai Lietuvoje, elektros tiekimas nenutrūksta, tačiau garantinio tiekimo pareigą vykdant bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), kaina padidėja dar 25 procentais.

Remiantis Lietuvos elektros energetikos įstatymu, tokiais atvejais elektros kaina padidėja dėl prie vidutinės biržos kainos pridedamo koeficiento, kurio numatyta reikšmė yra 1,25. J. Navarackienė primena, kad nemaža dalis verslo įmonių iki šiol dar nėra pasirinkusios nepriklausomo energijos tiekėjo, todėl vien dėl garantinio tiekimo jų išlaidos elektrai gali būti didesnės.

Augant energijos išteklių kainoms, „Ignitis“ specialistai siekia dalintis patarimais, kaip sumažinti elektros energijos vartojimą. Pateikiame keletą būdų, kurie gali padėti verslo įmonėms sumažinti išlaidas elektros energijai:

1. Naudoti atsinaujinančius elektros gamybos šaltinius. Kai elektros energijos suvartojimas yra 500 MWh (500 000 kWh) per metus, verslo įmonėms rekomenduojama įsirengti saulės elektrinę arba įsigyti dalį iš saulės parkų. Esant tokioms aukštoms elektros energijos kainoms, saulės elektrinė gali atsipirkti per 6-7 metus (be Aplinkos projektų valdymo agentūros skiriamos paramos verslui).

2. Atnaujinti įmonės apšvietimo tinklą. Apie elektros energijos efektyvumą svarstančios įmonės, visų pirma, turi pradėti diegti taupymo sprendimus. Norint pasiekti didesnių pokyčių, vienas iš tinkamesnių būdų yra ESCO (angl. Energy Service Company) modelio taikymas. Šiuo atveju, net nereikalingos asmeninės lėšos. Techninius sprendimus diegia pati paslaugų bendrovė, o klientas atsiskaito iš sutaupytų kaštų. Nemažiau finansiškai naudinga – skatinti darbuotojus taupyti elektros energiją.

3. Susigrąžinti VIAP (viešuosius interesus atitinkančių paslaugų) mokestį. Verslo įmonės turi galimybę mažinti elektros energijos kaštus susigrąžindamos lėšas, sumokėtas kaip VIAP mokestį. Tai ypač aktualu toms verslo bendrovėms, kurios per metus sunaudoja daugiau kaip 1000 MWh ir neturi pradelstų VIAP lėšų mokėjimų (daugiau apie VIAP galime paskaityti lėšų administratoriaus „BALTPOOL“ interneto puslapyje).

4. Mažinti elektros suvartojimą. Efektyvus energijos vartojimas priklauso nuo tinkamų priemonių pasirinkimo. Sumažinti elektros suvartojimą galima investuojant į LED apšvietimo sistemas, gerinant šildymo ir vėdinimo galimybes, diegiant įvarius valdiklius, kurie užtikrina optimalų klimatą tada kada reikia, išnaudojant reaktyvinės galios kompensavimo naudą, rūpinantis suspausto oro sistemos sandarumu ir t.t.

5. Bendradarbiauti su elektros tiekėju. Tie tiekėjai, kurie tiekia elektrą įmonėms, paprastai turi daug patirties ir žinių, kaip mažinti energijos suvartojimą, todėl jų patarimai ir konsultacijos gali būti labai naudingi. Paprastai tiekėjas gali pasiūlyti ir energijos efektyvumo, ir finansavimo sprendimą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją
Top naujienos
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės