ES Energetikos platforma skirta apskaičiuoti bendrą dujų paklausą ir koordinuoti vieningą dujų įsigijimą 2023–2024 m. dujų saugyklų pildymo sezonui.
Anot EK nario, šalys narės prisijungti bus kviečiamos mėnesį – siekiant apskaičiuoti bendrą dujų poreikį Bendrijoje.
„Tas yra pasiūlyta, trečiadienį turėtų startuoti platforma, kuri kvies valstybes nares, tiekėjus, prie jos prisijungti. Tam bus duotas mėnuo, o po to bus vertinama, koks yra poreikis, kiek yra platformoje dalyvių“, – Eltai teigė V. Sinkevičius.
„Tuomet bus ieškomi rinkoje atitinkami kiekiai, tariamasi“, – informavo aplinkos ir vandenynų klausimus kuruojantis eurokomisaras.
Jo teigimu, po mėnesio, paaiškėjus, kiek šalių narių operatorių sutiko dalyvauti platformoje, EK galės pradėti derybas dėl konkretaus dujų kiekio ir jų tiekimo laikotarpio: „Naudojantis tuo masiškumo principu, ieškoti palankiausios sutarties būtent tiems, kurie sutiks dalyvauti tame bendrame pirkime.“
„Svarbiausi dedamieji yra kiekis ir, aišku, kontrakto ilgis – kas gali labiausiai dujų kainą atpiginti“, – pažymėjo V. Sinkevičius.
Savo ruožtu EK skaičiuoja, kad Bendrijos dujų suvartojimas per ateinančius trejus metus galėtų siekti apie 24 mlrd. kubinių metrų. Eurokomisaro teigimu, tai optimalus kiekis“, kuriam galėtų būti organizuojamas vieningas pirkimas.
„Bet jis, aišku, galėtų būti ir didesnis“, – neatmetė V. Sinkevičius.
Kartu jis akcentavo, jog kol kas dar sunku pasakyti, ar visos bloko šalys sutiks dujas pirkti vieningai. Jis taip pat teigė dar neturįs jokių žinių apie Lietuvos įmonių susidomėjimą prisijungti prie platformos.
Eurokomisarė: įmonės susidomėjusios dalyvauti bendrame pirkime
Kovo 13–16 dienomis Strasbūre vykstančioje Europos Parlamento plenarinėje už energetiką atsakinga eurokomisarė Kadri Simson teigė, jog EK steigiama bendro dujų pirkimo platforma užtikrins, kad dujas Bendrijos šalys įsigytų pasinaudojusios viso bloko derybinėmis galimybėmis.
Pasak jos, energetikos įmonės susidomėjusios siūlomu instrumentu.
„Komisija, bendradarbiaudama su paslaugų tiekėju, vertina bendrą paklausą ir pirmasis dujų pirkimo konkursas bus paskelbtas labai greitai. Tai leis visoms Europos įmonėms – nepaisant jų geografinių skirtumų – pasinaudoti ES derybine galia“, – sakė K. Simson, sesijoje atsakinėjusi į europarlamentarų klausimus.
„Mano kolega, pirmininkės pavaduotojas Marošas Šefčovičius, nuolat palaiko ryšius su privačiomis bendrovėmis visoje Europoje. Jos išreiškė susidomėjimą dalyvauti šioje platformoje“, – teigė eurokomisarė.
K. Simson teigimu, jei ES sugebės sumažinti dujų kainas, tai turėtų tiesioginį poveikį ir elektros kainoms šalyse-narėse.
Nepaisant to, kad šiuo metu dujų kainos nukrito žemiau 50 Eur/MWh ribos bei pasiekė 2021 m. rugpjūčio lygį, o ES gamtinių dujų saugyklos net ir besibaigiant šaltajam metų laikui išlieka užpildytos apie 56 proc., Europai – po Rusijos invazijos į Ukrainą sustojus rusiškų dujų importui – svarbu ieškoti būdų užsitikrinti reikiamus dujų išteklius 2023–2024 m. šildymo sezonui.
Dėl to dar pernai ES pradėjo stiprinti prekybinius ryšius su kitomis energijos tiekėjomis, pavyzdžiui, Jungtinėmis Valstijomis, Norvegija, Azerbaidžanu.
Pasak K. Simson, kovojant su Rusijos energetiniu šantažu, per 2022 m. Bendrijos suskystintųjų gamtinių dujų importo pajėgumai išaugo 25 mlrd. kub. m., o per šiuos metus juos planuojama padidinti dar 50 mlrd. kub. m.
Be to, pernai ES sutarė nuo rugpjūčio iki šių metų kovo 15 proc. sumažinti dujų suvartojimą, o šių dujų suvartojimo mažinimo priemonių taikymą ketinama pratęsti ir kitą žiemą.
