„Politinė kryptis labai aiški ir priklausomybė nuo Rusijos, kaip energetikos išteklių eksportuotojos, Vakarų pasaulyje turi būti kaip įmanoma greičiau mažinama. Bet tas įmanomumas skiriasi šitose skirtingose rinkose“, – antradienį Vyriausybėje žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Anot premjerės, alternatyvų rusiškai naftai pasaulyje yra gerokai daugiau nei dujų, be to, dujų tiekimui iš kitų valstybių reikalingi dujotiekiai ir kita papildoma infrastruktūra.
„Naftos atveju ji yra, klausimas, ar yra tiekėjų, kurie užpildytų tuos 7–8 proc., įvairiais vertinimais, nuo pasaulinės pasiūlos, kuriuos dabar į rinką tiekia Rusija. Toje temoje darbas vyksta, iš kur galėtų atsirasti papildomos pasiūlos, kad įtaka kainoms būtų kuo mažesnė“, – sakė I. Šimonytė, pridūrusi, kad, jei ES narės sutars, rusiškos naftos tiekimas bus nutraukiamas.
„Naftos galima atsisakyti, jei taip bus sutarta. Kai kurios šalys vienašališkai naftos atsisakė ir didesnių problemų dėl to nemato. Jei ES sutars dėl to, tikrai neprieštarausime“, – pabrėžė Vyriausybės vadovė.
„Pagal pajamas, kurias gauna Putinas karui finansuoti, nafta yra gerokai riebesnis pajamų šaltinis nei dujos“, – akcentavo ji.
Kainos rinkose, kaip pastebi I. Šimonytė, dar nėra nusistovėjusios dėl išliekančio neaiškumo, ar ES lyderiai nutars atsisakyti rusiškų energetikos išteklių importo, reaguojant į Kremliaus karinius veiksmus Ukrainoje. Pasak jos, rinkoje „tiesiog labai daug spekuliacijų“.
„Dabar įtaką kainoms labiausiai daro turbūt nežinomybė. Todėl tie sprendimai, būtų gerai, kad būtų priimti greitai, nes atsiras aiškumas – tada persikalibruos pusiausvyra ir nusistovės kainos“, – atsakydama į žurnalistų klausimus, svarstė premjerė.
Kalbėdama apie galimybes stabdyti gamtinių dujų importą, I. Šimonytė priminė, kad ne visos ES šalys yra pasirengusios diversifikuoti dujų importą per suskystintųjų dujų terminalus taip, kaip Lietuva, kuri jau dabar galėtų užsitikrinti energetinį saugumą, nutrūkus rusiškų dujų tiekimui.
Kitoms ES narėms, tokioms kaip Vokietija, anot I. Šimonytės, reikia laiko tam pasirengti.
„Per naktį tokia infrastruktūra neatsiranda, kas yra turbūt gamtos faktas“, – pažymėjo ji.
SEB „Biržos laikmatis“: rinka seka planus dėl rusiškų išteklių atsisakymo
Rinkos dalyviai įdėmiai seka žinias dėl galimo rusiškos naftos atsisakymo, skelbiama naujausiame SEB banko rubrikos „Biržos laikmatis“ pranešime. Prekybos sesija Europos akcijų biržose pirmadienį prasidėjo smarkiu išpardavimu, bet vėliau neigiami pokyčiai kiek sumažėjo („Stoxx Europe 600“ per dieną nukrito 1,10 proc.), paaiškėjus, kad Vokietija ir Nyderlandai nepritaria rusiškos naftos embargui, nes tai sukeltų energetikos kainų šoką.
Šią idėją aktyviai svarsto JAV valdžios institucijos. JAV akcijų biržose prekybos sesija susiklostė priešingai – jos pradžioje kainų nuosmukiai nebuvo itin dideli, bet vėliau išpardavimas įgavo pagreitį („S&P 500“ nukrito 2,95 proc., „Dow Jones“ – 2,37 proc.).
Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas pareiškė, kad rusiškos naftos atsisakymo atveju šalis turėtų teisę nebetiekti dujų „Nord Stream I“ dujotiekiu. ES iš Rusijos gauna apie 40 proc. dujų ir apie 30 proc. naftos. „Brent“ nafta pirmadienį pabrango 4,32 proc., antradienio rytą, 8.30 val. Lietuvos laiku, dar 3,72 – iki 127,79 JAV dolerio už barelį. Dujų kaina TTF prekybos taške pakilo atitinkamai 19,73 proc. ir 18 proc. – iki 227,20 euro už megavatvalandę. Tai visų laikų rekordinis lygis.
Naujas aukštumas pasiekė ir per savaitę beveik dvigubai pakilusi nikelio kaina. „Bloomberg“ pranešė, kad Europos Komisija skubiai rengia planą, kaip per metus sumažinti ES priklausomybę nuo rusiškų dujų beveik 80 procentų. OPEC generalinis sekretorius Mohammedas Barkindo pareiškė, kad pasaulyje nėra pakankamai laisvų pajėgumų pakeisti rusišką naftą.
