Jei namas yra nesandarus, prasta sienų, langų, stogo bei grindų šiluminė varža, tuo daugiau šiam pastatui reikia patiekti šilumos butų šildymui, norint palaikyti higienos normomis nustatytą temperatūrą (18 – 20 °C) gyvenamosiose patalpose, dėsto šilumininkai ir pateikia dviejų daugiabučių palyginimą.
Geras to pavyzdys yra Vilniaus miesto Popieriaus g. 82 ir Sviliškių g. 4 daugiabučių 60 m2 butų šilumos vartojimo palyginimas. Popieriaus g. 82 name esantis 60 m2 butas 2010 m. sausio mėnesį, kai vidutinė lauko oro temperatūra buvo -10,4 °C, suvartojo 3600 kWh šilumos už 752 Lt (šilumos kaina siekė beveik 21 ct/kWh). Tuo tarpu to paties ploto butas Sviliškių g. 4 daugiabutyje, esant tai pačiai lauko oro temperatūrai ir tai pačiai šilumos kainai, suvartojo 703 kWh šilumos už 147 Lt.
Mokėjimai šių dviejų butų už suvartotą šilumos energiją skiriasi 5 kartus. Siekiant mokėjimus suvienodinti, tačiau įvertinus didelį neefektyviai vartojamą šilumos kiekį minėtame Popieriaus gatvės daugiabutyje, reikalinga, kad šilumos kaina šio pastato gyventojams būtų tik 4 ct/kWh.
Akivaizdu, dėsto šilumininkai, kad galutinę kainą šilumos vartotojui mokėjimo pranešime lemia ne tiek pačios šilumos kaina, bet šiluminės energijos vartojimo efektyvumas ir pastato sandarumas, neleidžiantis šilumai sklisti per atitvaras į lauką. Jei šilumos kainos neįmanoma sumažinti 5 kartus dėl brangaus importuojamo kuro, tai šilumos suvartojimą, atlikus pastato renovavimo darbus ir vidaus inžinerinių sistemų modernizavimą, yra realu sumažinti iki 5 kartų.
