Šildymo sezonui netaupo beveik pusė gyventojų, dešimtadalis dar turi skolų

SEB banko Lietuvos šeimos finansų specialistė Julita Varanauskienė sako nenustebusi, kad šildymo sezonui netaupo beveik pusė apklaustųjų: dalis veikiausiai neturi finansinių rūpesčių, kita dalis įpratusi skolas šilumininkams išmokėti ir vasarą. Pasak J. Varanauskienės, taupant trumpam laikotarpiui galima būtų rinktis indelius banke, kurie padėtų kiek sumažinti infliacijos nuvertėjimą ir priverstų du kartus pagalvoti prieš išlaidaujant tuos, kuriems stinga disciplinos taupyti.

Julita Varanauskienė

© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Tai, kad pusė gyventojų taupo šildymui sezonui arba taip darytų, jei išgalėtų rodo, kad šildymo sąskaitos yra našta“, - kalba J. Varanauskienė.

Taupo vyresni ir uždirbantys mažiau

Artėjančiam šildymo sezonui taupantys nurodė beveik 18 proc. apklaustųjų, kiek daugiau planuoja tai daryti, penktadalis – norėtų, bet neturi iš ko. Keturi iš dešimties šildymo sezonui netaupo.

Taupantys šildymo sezonui dažniau nurodė vyresnio amžiaus, mažesnių pajamų, rajonų centrų gyventojai. Šiuo metu netaupantys, bet planuojantys tai daryti dažniau atsakė aukštesnio išsimokslinimo, vidutinių pajamų, didmiesčių gyventojai, moterys. Dažniau netaupo aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų, didmiesčių gyventojai, 18-35 m. respondentai.

Skolų už šildymą turi 9 proc. apklaustųjų, tai daugiausia 36-55 m., žemesnio ir vidutinio išsimokslinimo, mažesnes pajamas turintys gyventojai. Šilumininkams įsiskolinimų neturi 86 proc. gyventojų.

Daugiausia gyventojų – kiek daugiau nei trečdalis – už šildymą per mėnesį moka nuo 200 iki 300 litų. Maždaug ketvirtadalis – 301-500 litų.

Paklausti, kaip efektyviausiai būtų galima sumažinti išlaidas šilumai šaltuoju metų laiku, dauguma minėjo namo renovaciją – tokį būdą efektyviausi nurodo aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų, didmiesčių gyventojai. Šildymo sistemos pakeitimą – vyrai, 26-55m., rajonų centrų ir kaimų gyventojai. Seno būsto keitimą nauju kaip efektyviausią priemonę dažniau įvardijo aukščiausių pajamų, 26-35m, didmiesčių gyventojai.

„Spinter“ viešosios nuomonės apklausą atliko naujienų portalo DELFI užsakymu. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1006 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ butina!