aA
Nors liaudies išmintis byloja, kad šiluma kaulų nelaužo, visgi centralizuotai besišildantiesiems sulaukus sąskaitos galvą gali įsiskaudėti. Nebe pirmus metus Panevėžyje šildymo kaina laikosi didžiausia iš šalies didmiesčių.
Šildymo kainos vieno miesto gyventojų pinigines tuština daug smarkiau
© Shutterstock

Tokia tendencija Aukštaitijos sostinės gyventojų pinigines veikia gerokai skausmingiau nei, tarkim, ją pajustų gerokai daugiau uždirbantis vilnietis ar kaunietis.

Statistikos departamento duomenimis, Panevėžio apskrityje vidutinis atlyginimas praėjusių metų trečią ketvirtį siekė 1146 Eur, o tai yra apie 735 eurus į rankas. Klaipėdiečiai uždirbo vidutiniškai 1254 Eur (798 Eur į rankas), Kauno apskrityje vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių siekė 1315 Eur (apie 833 Eur). O statistinis vilnietis uždirba vidutiniškai apie 1459 Eur, o tai yra apie 915 Eur į rankas.

Paradoksalu, bet tarp penkių didžiųjų Lietuvos miestų sausio mėnesį mažiausiai už šilumą moka didžiausiais atlyginimais galinčio girtis Vilniaus gyventojai, o daugiausia – panevėžiečiai.

Maža paguoda

Bendrovės „Panevėžio energija“ aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina sausį didėja 3,20 proc. Panevėžiečiai galėtų bent jau guostis, kad pernai sausį už šilumą jie mokėjo 13,41 proc. brangiau nei šįmet. Tačiau kituose šalies didmiesčiuose per metus centralizuotas šildymas atpigo dar labiau.

Pavyzdžiui, Vilniaus gyventojus šildanti bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ per metus šilumos kainą sugebėjo sumažinti 14,75 proc., Bendrovės „Kauno energija“ aptarnaujamiems vartotojams šįmet sausį šildymas pigesnis 16,25 proc. nei pernai tą patį mėnesį, klaipėdiečiams per metus šiluma atpigo 13,87 proc.

„Panevėžio energijos“ įvaizdis kiek geriau atrodo visos šalies šilumos kainų mozaikoje. Iš 49-ių Lietuvos miestus ir rajonus šildančių įmonių šešiolikos kainos mažesnės, nei taikoma panevėžiečiams, ir 32-iejų – didesnė.

Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh su 9 proc. PVM
Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh su 9 proc. PVM

Koziris – biokuras

Šilumos ir karšto vandens kainas „Panevėžio energija“ perskaičiuoja kas mėnesį, kaip reikalauja teisės aktai.

Įmonės atstovės spaudai Daivos Paulauskienės teigimu, kainos pasikeitimui kas mėnesį turi įtakos tik pirkto kuro bei šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų kainos. Šios galutinę šilumos kainą vartotojui, pasak D. Paulauskienės, gali didinti ar mažinti.

Nors Panevėžio šilumos tiekėja tarp didžiųjų šalies miestų jau virtinę metų išlaiko aukščiausią kainą, įmonė motyvuoja nuo 2012-ųjų metų ją sumažinusi 24 proc. Pasak bendrovės atstovės, tą lėmė biokuro plėtra – rekonstruotos katilinės ir pastatyti nauji katilai, deginantys biokurą šilumai gaminti.

Praėjusiais metais bendrovės katilinėse naudojamo kuro struktūroje biokuras sudarė daugiau nei 75 proc. Apie 85 proc. patiektos šilumos visiems bendrovės paslaugų vartotojams pagaminta deginant biokurą ir superkant šilumą iš nepriklausomų šilumos gamintojų.

Didėjant biokuro panaudojimui, įmonė motyvuoja priklausomybę nuo gamtinių dujų sumažinusi iki 13 proc., tas irgi turėjo įtakos kainos mažėjimui.

Kad šilumos kainų pokytį didžiuosiuose miestuose iš esmės lemia kuro (biokuro ir gamtinių dujų) bei iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyjamos šilumos kainų pokyčiai, patvirtina ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Panevėžyje veikia tik vienas nepriklausomos šilumos gamintojas. VERT duomenimis, Vilniuje veikia šeši nepriklausomi šilumos gamintojai, Kauno mieste – dešimt, Klaipėdoje – taip pat dešimt.

Pelnas nesuskaičiuotas

„Panevėžio energijoje“ darbuojasi 448 žmonės. Įmonės viešai skelbiamais duomenimis, daugiausia uždirba šeši administracijos darbuotojai, kurių vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių paskutinį 2019-ųjų ketvirtį siekė 3680 Eur. 2018-aisiais jų vidutinis atlyginimas popieriuje buvo 2678 Eur.

Mažiausiai gauna 264 darbininkai. Jų vidutinis darbo užmokestis kartu su mokesčiais 2019 m. ketvirtą ketvirtį sudarė 1263 Eur, o 2018 m. „Panevėžio energijoje“ darbininkų vidutinis atlyginimas siekė 797 Eur neatskaičius mokesčių.

Šilumos tiekėja yra viena iš didžiausių dividendų miesto Savivaldybei mokėtojų.

Bendrovė kol kas nėra suskaičiavusi 2019-ųjų finansinių rezultatų, tačiau, pasak įmonės finansų direktorės Ritos Morozovienės, planuojama, jog pelningumas galėtų siekti apie 2,5 proc. nuo apyvartos. Tai reiškia, kad per praėjusius metus bendrovė tikisi būti uždirbusi kiek daugiau nei 500 tūkst. eurų. Po finansinių ataskaitų parengimo ir jų nepriklausomo audito atlikimo visuotinis įmonės akcininkų susirinkimas pelną paskirstyti turi iki 2020 metų gegužės 1-osios.

Papildė dividendais

O 2018-aisiais „Panevėžio energijos“ grynasis pelnas siekė 5,2 mln. eurų. Įmonė motyvavo tiek uždirbusi ne iš pagrindinės veiklos – šilumos gamybos ir tiekimo, bet iš apyvartinių taršos leidimų (ATL) pardavimų, kurie padidino 2018 metų pelną net 2,9 mln. Eur.

„Gautas pelnas iš ATL pardavimų buvo panaudotas Panevėžio katilinės, esančios Pušaloto gatvėje, ir Pasvalio katilinės rekonstrukcijoms plečiant biokuro panaudojimą šilumos gamybai. Tai sudarys sąlygas mažinti šilumos kainas vartotojams“, – teigė įmonės finansų direktorė.

Pernai „Panevėžio energija“ akcininkams išmokėjo 746 tūkst. Eur dividendų. Iš jų didžiausia dalis teko pagrindinei įmonės akcininkei – 59,37 proc. valdančiai Panevėžio miesto savivaldybei.

„Sekundė“
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(23 žmonės įvertino)
2.3043

Kreivys: dabartinė prekybos elektra metodika dirbtinai sukelia kainas Lietuvoje

Baltijos šalims derantis dėl efektyvaus Astravo atominės elektrinės (AE) elektros importo...

Balandį Europos ir Azijos biržose toliau brango dujos

Balandžio mėnesį Europos ir Azijos gamtinių dujų biržose tęsėsi kainų augimas, o jo esmine...

„GET Baltic“ biržos apyvarta per mėnesį sumažėjo 29 proc. (1)

Baltijos šalyse ir Suomijoje veikiančioje dujų biržoje „GET Baltic “ gamtinių dujų...

Ministerija: neveikianti „Equinor“ gamykla neturi įtakos dujų tiekimui į Lietuvą (2)

Lietuvos Energetikos ministerija teigia, kad daugiau kaip pusmetį po gaisro neveikianti Norvegijos...

Top naujienos

Galimybių pasu galės naudotis paskiepyti ar persirgę koronavirusu: instrukcija, kaip gauti tai patvirtinantį dokumentą (89)

Vyriausybė nusprendė, kad jau nuo gegužės 24 dienos Lietuvoje pradės veikti Galimybių pasas ....

Profesorius Usonis siūlo naują vakcinavimo taktiką: yra du keliai ir šis būtų tikrai greitesnis (160)

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ketvirtadienį pranešė, kad gegužės 31 dieną...

Teismas: Veryga kurį laiką buvo nelegalus operacijų vadovas trys sprendimai prieštarauja teisės aktams (170)

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nuo praėjusių metų gegužės pradžios...

Lietuva – Europos šalių, kuriose daugiausiai sergama koronavirusu, penketuke, Lenkija išsiskiria mirtingumu (136)

Jau praėjusią savaitę Lietuva pagal sergamumą koronavirusu iškopė į šeštą, o pagal...

Birutė Vėsaitė grįžta į aktyvią politiką (208)

Oficialu: socialdemokratė Birutė Vėsaitė – naujoji Lazdijų rajono savivaldybės tarybos...

„Bellingcat“: Miškinas ir Čepiga – nebe šnipai, Kremlius davė naujas pareigas (130)

Rusijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) agentai Aleksandras Miškinas ir Anatolijus Čepiga...

Lavrovas pagrasino ES: nepaliksime be atsako tokių išpuolių (434)

Rusija imsis atsakomųjų priemonių, jei Europos Sąjunga paskelbs Maskvai naujų sankcijų,...

Renginių industrijos asociacija apie Galimybių pasą: naudojimas – nesuprantamas (1)

Vyriausybei trečiadienį priėmus sprendimus dėl Galimybių paso, Renginių industrijos asociacijos...

Situacija darbo rinkoje keičiasi: analitikai gegužę užfiksavo rekordą (6)

Šių metų gegužės pradžia paženklinta nauju rekordu. Nepaisant pandemijos ir karantino,...

Aiškėja, kaip atrodys naujas karantino etapas: po poros savaičių gyvenimas keisis pagerėjus situacijai testas galėtų galioti 48 valandas (376)

Vyriausybė trečiadienį pritarė galimybių pasui: tvarkai, pagal kurią nuo gegužės 24-osios...