Pagrindiniai klausimai:

  • Kas yra sinchronizacija su žemynine Europa?

  • Kada ir kodėl nuspręsta palikti posovietinę sistemą?

  • Ką tai reiškia Baltijos šalių gyventojams?

  • Ar vartotojai turi pasiruošti sinchronizacijai?

  • Saugumas: kokia yra sabotažo galimybė?

  • Kokie kiti žingsniai laukia projekte?

1. Sinchronizacija: įtampa, dažnis ir... dviratis?

Daugelis elektros vartotojų Lietuvoje žino, kad įtampa rozetėje siekia 220–230 voltų (V), o dažnis yra 50 hercų (Hz). Būtent tai yra ir svarbiausi elektros kokybės parametrai – dažnis ir įtampa.

Daugiau nei prieš 100 metų – dar kuriantis energetikos sistemoms – sutarta, kad geriausiai kokybinius elektros reikalavimus išlaikyti galima susijungus į sistemas, tai yra, tuo pačiu dažniu ir tuo pačiu taktu, arba sinchroniškai. Sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais (KET) reiškia ir geografiškai kitokį dažnio valdymą nei šiuo metu.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ siūlo dviračio-tandemo analogiją paaiškinti sinchronizuotam elektros sistemos darbui. Šiuo atveju įtampa atitinka oro slėgį padangose, o dažnis – greitį.

„Važiuodami dviračiu tandemu, dviratininkai mina pedalus sinchroniškai – tai yra, tuo pačiu ritmu ir taktu, todėl visi važiuoja tuo pačiu greičiu bei išlaiko balansą (dviratis nevirsta ant šono).

Pagal šią supaprastintą analogiją energetinės elektros sistemos yra sujungtos į infrastruktūrą (rėmas), kuri susieta nepertraukiama elektros gamyba (pedalų mynimas), paskirstymu (grandinė) ir vartojimu“, – teigia „Litgrid“.

Tad visai supaprastintai kalbant: trys Baltijos šalys persėda ant kito dviračio, tikėdamosi didesnės sprendimų laisvės, kokybės ir saugumo.

Šioje iliustracijoje matyti, kaip Austrija, Vokietija, Prancūzija ir Belgija „mina“ kontinentinių Europos tinklų (KET) dviratį-tandemą. 50 Hz dažnis prilygintas 50 km/h greičiui:

Sinchroninės elektros energijos sistemos pavyzdys (KET sistemos pagrindu)

Dažnio reguliavimas yra iš esmės pusiausvyros tarp elektros gamybos ir suvartojimo palaikymas. Dažnis apibūdina kintamosios srovės savybę keisti kryptį (50 hercų reiškia 50 svyravimų per sekundę į vieną ir kitą pusę).

Kodėl gi svarbu palaikyti 50 Hz? Dažnio nuokrypis gali lemti elektros tiekimo sutrikimų. Virduliai, lygintuvai „nebijo“ pakitusio dažnio, tačiau jautresnė įranga gali nukentėti.

Vienas iš būdų palaikyti dažnį yra sinchroniniai kompensatoriai ir stambūs energijos kaupikliai. Šiedu dalykai yra ir sinchronizacijos projekto dalis.

Bet mes jau dabar turime 50 Hz ir turėsime tokį dažnį prisijungę prie KET, kas gi keičiasi?

„Iki šiol svarbiausią elektros sistemos parametrą – elektros energetikos sistemos dažnį – Baltijos šalyse centralizuotai valdo ir koordinuoja dispečerinė Maskvoje, todėl sistemos valdymo kontekste Lietuva, Latvija ir Estija yra energetinė sala Europos bendrijoje“, – „Delfi“ komentuoja „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

Trumpai – kaip sinchronizacija pakeis Lietuvos energetiką:

Pasak R. Masiulio, pradėjus sinchroninį darbą su kontinentinės Europos tinklais, elektros energetikos sistemos valdymo principas pasikeis iš centralizuoto dažnio valdymo į decentralizuotą. Visos kontinentinės Europos operatorės yra atsakingos už dažnio valdymą proporcingai pagal valdomos sistemos dydį. 

„Tad po sinchronizacijos Baltijos šalys turės prisidėti prie bendro sinchroninės zonos dažnio valdymo. Veiksime savarankiškai ir nepriklausomai, tuo pačiu – bendradarbiaudami su keliasdešimt kitų Europos elektros perdavimo sistemų operatorių“, – teigia vadovas.

Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais vyks pasinaudojant išplėsta esama jungtimi tarp Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“. Planuojama, kad per būsimą jungtį – „Harmony Link“ – vyks prekyba elektra su Lenkija. Lietuvoje veiks trys galingi varikliai – sinchroniniai kompensatoriai (Latvijoje ir Estijoje – taip pat po tris).

Sinchroniniai kompensatoriai (SK) yra didelės masės galingi elektros varikliai, užtikrinantys tinklo inerciją. Sukimosi sukurta inercija garantuoja stabilų sistemos dažnį ir patikimą jos darbą, sumažina įtampos kryčius trumpųjų jungimų metu, kompensuoja reaktyviąją galią.

Lietuvoje nuspręsta juos įrengti Alytaus, Telšių ir Neries (Vilniaus rajone) transformatorių pastotėse. Pirmieji du SK jau įjungti.

2. Kada ir kodėl nuspręsta palikti BRELL – 17 metų pasiruošimo

Taigi, Europoje veikia kelios energetinės sistemos, tarp kurių: Didžiosios Britanijos, Šiaurės šalių, Kontinentinės Europos tinklai (KET) ir IPS/UPS sistema. Baltijos šalys tebeveikia IPS/UPS sistemoje, kurią valdo Rusija.

Energetinių sistemų žemėlapis ir KET bei BRELL (IPS/UPS) sistemų iliustracija

IPS/UPS sinchroninio darbo zona apima labai didelę geografinę teritoriją – kad būtų patogiau valdyti, ji padalyta į keletą mažesnių grupių. Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos sistemos kartu su Baltarusijos ir Rusijos Centrinės bei Šiaurės Vakarų teritorija veikia vadinamajame BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) žiede.

„Idėją atsijungti nuo Rusijos valdomos elektros perdavimo sistemos galima atsekti iki Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybių atkūrimo prieš daugiau nei 30 metų. Atsiradus tinkamoms ekonominėms ir politinėms sąlygoms, 2007 metais Baltijos šalių premjerai patvirtino strateginį Lietuvos, Latvijos ir Estijos siekį tapti kontinentinės Europos tinklų dalimi“, – komentuoja R. Masiulis.

2018 metais pasiektas politinis susitarimas dėl sinchronizacijos scenarijaus ir įgyvendinimo termino, taip pat prasidėjo formali kontinentinės Europos sinchroninės zonos išplėtimo procedūra.

2019 metais kelių šalių elektros perdavimo sistemų operatorės pasirašė prisijungimo sutartį ir technines prisijungimo sąlygas.

„Tais pačiais metais Lenkijos ir Baltijos šalių šalių prezidentai bei Europos Komisijos pirmininkas pasirašė politinį susitarimą dėl Baltijos šalių elektros sistemos sinchronizacijos su Europos tinklais įgyvendinimo, kuriuo įtvirtintas konkretus veiksmų planas ir būtini įgyvendinti kertiniai projektai iki 2025 metų“, – teigia „Litgrid“ vadovas.

Geopolitiniai ir kiti pokyčiai taip pat skatino projektą. Pavyzdžiui, Lietuva kritikavo Astravo atominės elektrinės (AE) Baltarusijoje saugumo spragas, nors Minskas jas neigė.

Buvo kilę ir būgštavimų dėl Rusijos energetikos infrastruktūros būklės (2009 metais galingiausia Rusijos Sajanų–Sušensko hidroelektrinė patyrė didžiausią avariją Rusijos istorijoje. Per avariją buvo sunaikinti bei sugadinti visi elektrinės hidroagregatai. Jėgainė buvo sustabdyta tų pačių metų rugpjūtį, primena „Litgrid“). Galiausiai negalima ignoruoti ir Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį.

3. Ką tai reiškia gyventojams – ne vien saugumas

„Litgrid“ pažymi, kad sinchronizacijos projektas – tai „vartai į Vakarus“. Sinchronizacija leis Lietuvai pasiekti energetinę laisvę, todėl ji esanti ypač svarbi nacionalinio saugumo prasme. Tačiau sinchronizacija turi ir daugiau naudų: pavyzdžiui, naujos linijos ir įrenginiai prisidės prie atsinaujinančios energetikos plėtros.

Skirtumus tarp Baltijos šalių dalyvavimo KET ir IPS/UPS sistemose galima įvardyti šiais keliais punktais:

„Sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais – vienintelis būdas visas tris Baltijos šalis ne tik komerciškai ir teisiškai, bet ir fiziškai atriboti nuo Astravo atominės elektrinės ir joje gaminamos energijos“, – teigia operatorė.

Taip pat padidėsiantis elektros energijos prekybos su kontinentine Europa mastas (nutiesus „Harmony link“ jungtį).

„Be to, kad tapsime visaverčiais Europos elektros infrastruktūros dalyviais, patys galėsime savarankiškai valdyti elektros sistemos dažnį, sujungus elektros sistemos tinklus, taip pat atsiras daugiau galimybių plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius ir aktyviau dalyvauti bendroje ES elektros rinkoje.

Kalbant apie tiekimo saugumą, susijungimas su kontinentine Europa užtikrins nepriklausomą, stabilų ir patikimą Baltijos šalių elektros sistemų valdymą ir prisidės prie viso regiono energetinio saugumo“, – sako R. Masiulis.

Pasak jo, Lietuva šiuo metu jau visiškai integruota į Europos elektros prekybos rinką, kuri veikia pagal principą, kad elektra iš pigesnių zonų keliauja į brangesnes zonas, taip artėjant prie kainų pusiausvyros visoje Europoje. Apie trečdalį elektros energijos Lietuva importuoja iš kitų valstybių. Vietos gamybos dalis pastaruosius kelis metus sparčiai ir nuosekliai auga, įrengiant naujas saulės ir vėjo elektrines.

„Kadangi elektros prekyba su Rusija nėra vykdoma nuo 2022 metų, o su Baltarusija – nuo 2020 metų, Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais neturės reikšmingos įtakos didmeninėms elektros kainoms.

„Litgrid“ vertinimu, didesnę įtaką vartotojų mokamai galutinei elektros kainai turės auganti atsinaujinančių išteklių gamyba Baltijos šalyse, importo galimybės ir dujų kainos rinkoje. Lietuvoje didėjant vietos atsinaujinančių išteklių gamybos pajėgumams, prognozuojamas elektros kainų mažėjimas“, – komentuoja „Litgrid“ vadovas.

Elektros perdavimo jungčių Lietuvoje žemėlapis:

Jungčių žemėlapis Lietuvai ruošiantis sinchronizacijai

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) yra komentavusi „Delfi“, kad dėl sinchronizacijos vartotojams elektros kainos neturėtų pastebimai padidėti.

„Trumpuoju laikotarpiu atsijungimas nuo BRELL gali lemti nedidelį elektros kainų padidėjimą dėl infrastruktūros investicijų, tačiau ilgainiui Baltijos šalys pajus naudas: stabilesnes kainas, didesnį tiekimo saugumą ir galimybę naudotis pigesniais elektros ištekliais iš Europos rinkų. Vidutiniam vartotojui tai reiškia patikimesnį elektros tiekimą ir mažesnių sąskaitų perspektyvą ateityje“, – sakoma komentare.

4. Elektros vartotojų prašoma likti budriems – gali siautėti sukčiai

Artėjant (de)sinchronizacijos datai „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir „Litgrid“ išplatino pranešimą, kuriame aiškiną, koks vaidmuo tenka Lietuvos žmonėms. Pasak abiejų operatorių, gyventojams nereikia atlikti jokių papildomų veiksmų.

„Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su kontinentine Europa ir atsijungimas nuo Rusijos valdomos sistemos yra paskutinis žingsnis į Lietuvos energetinę nepriklausomybę, tačiau fiziškai ESO klientai perėjimo niekaip nepajus ir jokių su tuo susijusių veiksmų atlikti nereikia“, – pranešime sako ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.

ESO atstovė atkreipia dėmesį, kad artėjančiu sinchronizavimu gali bandyti pasinaudoti sukčiai ar dezinformacijos skleidėjai, todėl kviečia gyventojus išlikti budriems, nepasikliauti nepatikimais šaltiniais, nespausti jokių prisidengiant sinchronizacija atsiųstų neaiškių nuorodų, neatsakinėti į SMS ir kitais kanalais gautus pranešimus.

„ESO nesiųs savo klientams pranešimų, susijusių su sinchronizacija, nes žmonėms nieko nereikia daryti, spausti, jungtis, išjungti ar perjungti. Elektros tiekimas bus užtikrintas be pertrūkių, todėl tikrai nereikia nerimauti ar ruoštis galimiems atjungimams, tokių dezinformacinių žinučių jau pasipylė Latvijoje ir Estijoje“, – pastebi R. Juodkienė.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas išvakarėse patikino, kad sinchronizacijai pasirengta, grėsmių nematyti.

Šeštadienį, vasario 8 dieną Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės atjungs Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros energetikos sistemas nuo Rusijos valdomos IPS / UPS sistemos ir pradės bendrą izoliuoto darbo bandymą. Pasibaigus bandymui vasario 9 dieną per „LitPol Link“ elektros jungtį su Lenkija Baltijos šalių elektros energetikos sistemos bus sinchronizuotos su kontinentinės Europos tinklais.

„Atsijungimas nuo Rusijos valdomos sistemos, bandymai ir prisijungimas prie kontinentinės Europos įvyks nepastebimai, lygiai kaip įvyko ir mūsų 2023 metų balandį atliktas Lietuvos elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas“, – pranešime sako „Litgrid“ atstovas Matas Noreika.

Vienas iš kritinės infrastruktūros elementų – sinchroninis kompensatorius. Lietuvoje bus įjungti trys tokie agregatai:

Telšiuose įjungtas Lietuvos elektros energetikos sistemos savarankišką veikimą užtikrinantis įrenginys – vienas iš trijų sinchroninių kompensatorių

5. Ar esame pasirengę sabotažui? – Galimi kibernetiniai išpuoliai

Įtempta geopolitinė padėtis verčia klausti, kiek esame pasirengę trukdymams atsijungti nuo BRELL. Lietuvos Vyriausybės kanceliarija pirmadienį išplatino pranešimą, kuriame taip pat paragino išlikti budriems.

„Artėjant šiam vienam svarbiausių įvykių Lietuvos istorijoje, Nacionalinis krizių valdymo centras kartu su Valstybės saugumo departamentu (VSD) prevenciškai perspėja gyventojus išlikti budriais ir nepasiduoti provokacijoms“, – teigiama pranešime.

VSD vertinimu, Rusija yra suinteresuota diskredituoti Baltijos valstybių sprendimą atsijungti nuo BRELL žiedo. Esą beveik neabejotina, kad artimiausiu laikotarpiu Rusija ir jos interesams atstovaujantys asmenys ieškos būdų paveikti visuomenės nuomonę apie Baltijos valstybių energetikos sektoriaus stabilumą ir energetinį saugumą.

Taip pat pažymima, kad artimiausiu laikotarpiu tikėtinos prieš energetikos sektoriaus įmones nukreiptos kibernetinės atakos, neatmetama kinetinių veiksmų prieš kritinę infrastruktūrą galimybė. Dėl pasikeitusios situacijos Baltijos jūroje yra išaugusi netyčinių incidentų, kurių metu gali būti pažeista povandeninė infrastruktūra, rizika.

Dar vienas svarbus Lietuvos energetikos sistemos elementas – 200 MW baterijų kompleksas:

200 MW baterijos Lietuvoje

„Litgrid“ vadovas R. Masiulis „Delfi“ komentuoja, kad sabotažo galimybės tiesiogiai per Rusijos ar Baltarusijos elektros sistemas yra minimalios, nes Lietuva neimportuoja elektros iš Rusijos nuo 2022 metų gegužės, o iš Baltarusijos – nuo 2020 metų lapkričio, kai pradėjo veikti Astravo AE.

„Kalbant apie grėsmes jūroje, net ir neveikiant visoms jūrinėms elektros jungtims Baltijos šalių elektros sistemų stabilus veikimas būtų užtikrinamas tiek tuo atveju, jei tai atsitiktų šiuo metu, veikiant IPS / UPS sistemoje, tiek Baltijos šalims dirbant izoliuotu režimu, tiek po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais“, – sako operatorės vadovas.

Jis pridūrė, kad Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai yra atlikę visiems galimiems scenarijams reikalingus pasiruošimo darbus, parengę ir suderinę veiksmų planus.

6. Kas padaryta ir kas dar numatoma? – 2025 metais bus labai svarbūs

Apie 1,6 mlrd. eurų vertės projektą trimis ketvirtadaliais lėšų finansavo Europos Sąjunga. Jo metu sustiprinti Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo tinklai, įrengti sinchroniniai kompensatoriai, sistemos parengtos savarankiškam dažnio valdymui. Projektas toks sudėtingas, kad nenuostabu, jog kai kurie procesai dar turės palaukti įgyvendinimo.

Brangiausias iš jų – naujos elektros jungties su Lenkija „Harmony Link“ statyba. Iš pradžių ji planuota kaip jūrinė jungtis, tačiau dabar numatyta tiesti šią elektros magistralę per sausumą.

„Pagal pirminį grafiką statybos darbų viešieji pirkimai turėtų būti paskelbti 2026 metais. Naujoji jungtis turėtų būti įjungta iki 2030 metų pabaigos“, – sausio mėnesio sinchronizacijos naujienlaiškyje rašo „Litgrid“.

Pateikiame sinchronizacijos projekto techninę pažangą Lietuvoje:

Sinchronizacijos projektas pareikalavo didžiulių diplomatinių ir politinių pastangų, finansinių išteklių ir laiko. Ne kartą buvo kilusių diskusijų tarp Baltijos šalių dėl sinchronizacijos kelio ir datų. Kaip matyti iš bendro projektų sąrašo, net ir po šio savaitgalio darbai nesibaigs. Dar laukia galutinis linijų su Kaliningradu ir Baltarusija išmontavimas, naujos jungties su Lenkija tiesimas, vietinės elektros gamybos Lietuvoje didinimas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (36)