aA
5-eri metai – lygiai tiek laiko skaičiuojant nuo 2014-ųjų gruodžio 3-iosios Lietuvoje šiandien veikia Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas (SGD). Nors ekspertai apibendrindami tokį Lietuvos projektą jį vertina teigiamai, pabrėžia, kad klausimų šiandien vis dar kyla įvairių. Pasak jų, pasigendama aiškios ir bendros Lietuvos pozicijos dėl rusiškų dujų importo, o SGD terminalo valdytoja, įmonė „Klaipėdos nafta“, pasak jų, taip pat šiandien dirba nepakankamai efektyviai.

Apie tai, kokie Lietuvai buvo pastarieji penkeri metai su SGD terminalu, buvo kalbamasi laidoje DELFI11.

Vadino gyvybiškai svarbiu

Nors SGD terminalas Lietuvą pasiekė 2014 metais, o gruodžio 3-iąją, prieš penkmetį, pradėjo savo veiklą, energetinio saugumo tyrimų centro vadovas prof. Juozas Augutis laidoje atsiminė, kaip Lietuva gyveno iki terminalo atsiradimo.

Jo teigimu, tuo metu Lietuva buvo Rusijos kišenėje, netrūko net ir tokių dalykų, kaip politinis kaimynės spaudimas bei šantažas.

Juozas Augutis
Juozas Augutis
© DELFI / Josvydas Elinskas

„Mūsų energetinio saugumo lygis tada buvo žemas, o jeigu lygintume su Europos šalimis, tai kritiškai žemas. Viena silpniausių grandžių – dujų tiekimas. Vienintelis tiekėjas tada – „Gazprom“, o nuo 2004 m. matėme ir greitą dujų kainų kilimą. Iš esmės galime sakyti, kad buvome Rusijos kišenėje“, – laidoje atsiminęs pasakojo jis bei pridūrė, kad tada situacija mūsų šaliai buvo itin nemaloni, netrūko ir politinio spaudimo, šantažo.

Jo teigimu, Lietuva tuo metu už dujas mokėjo žymiai didesnę kainą, o prie prisidėjo ir vienintelis tuometinis dujų tiekėjas „Gazprom“, kuriam lietuviai už dujas permokėjo. Kaip lygino, tuo metu lietuviams dujos kainavo apie 15 proc. daugiau nei kaimynams latviams ir estams.

„Tada buvo būtina keisti situaciją, priklausomybę nuo vieno tiekėjo, kuris elgėsi monopoliškai. Mūsų energetinio saugumo centras atliko skaičiavimus, ir pats projektas, turint omeny šimtabalę sistemą, mūsų energetinį saugumą pakėlė apie 6 proc.“, – skaičiavo jis ir sakė, kad tai labai didelis pakilimas, mat įprastai procentai kinta dešimtųjų dalimis.

Su J. Augučio vertinimu sutiko ir energetikos viceministras Egidijus Purlys ir tikino, kad priežasčių, kodėl Lietuvai reikėjo terminalo, buvusios ne viena, tačiau pagrindinės – aukštos SGD kainos ir tuo metu buvęs žemas saugumo lygis.

Tuo metu, 2014-aisiais, kaip atsiminė, baigėsi sutartis su „Gazprom“, o Lietuva buvo atsidūrusi kryžkelėje: ar toliau tęsti derybas dėl naujos gamtinių dujų tiekimo sutarties su Rusijos įmone, ar rinktis kitą kelią mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo.

Egidijus Purlys
Egidijus Purlys
© DELFI / Josvydas Elinskas

„Šiuo atveju buvo pasirinkta įgyvendinti alternatyvų SGD projektą“, – teigė jis bei pasakojo, kad sutarčiai su „Gazprom“ einant į pabaigą Lietuva, pirkdama dujas iš Rusijos, permokėjo maždaug 30 proc. daugiau, nei buvo galima įsigyti rinkoje.

Viceministras, paklaustas, tiesa ar mitas, kad Lietuva už SGD terminalo nuomą paklojo žymiai per didelę sumą, teigė, kad tada toks pasiūlymas buvęs optimaliausias iš visų galimų.

„Turbūt nėra vieno paprasto atsakymo, nes terminalo įgyvendinimo metu buvo renkamasi iš kelių alternatyvų. Buvo ieškoma ir paties terminalo, vertinama, kaip terminalą užsitikrinti numatytu laiku.

Antžeminis SGD terminalas nebuvo racionali alternatyva, nes jo įgyvendinimo terminas būtų dviem metais ilgesnis“, – atsiminė jis ir pabrėžė, kad nuoma tuo metu buvusi bene vienintelis būdas laiku užsitikrinti SGD tiekimą.

E. Purlys skaičiavo, kad šiandien terminalo išlaikymas, jei skaičiuosime su visomis susijusiomis paslaugomis bei norvegų įmonei „Hoegh LNG“ mokama nuoma, Lietuvos dujų vartotojams kainuoja 60 mln. Eur metams, tačiau jau kitąmet, jei Seimas pritars valstybės garantijai dėl KN planuojamos imti paskolos, o terminalo nuomos kaštai tuo atveju bus išdėstyti iki 2044 m., terminalo išlaikymas mažės iki 36 mln. Eur per metus.

Sulaukė kritikos

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys DELFI laidoje sakė SGD terminalo projektą vertinantis labai gerai, tačiau kritikos negailėjo už jo valdymą atsakingai įmonei KN.

„Politine prasme, niekas nebesikiša į mūsų politinį visuomeninį gyvenimą, energetinio saugumo prasme – turime pasirinkimą iš kur (pirkti dujas – red. past.), ir vartotojų prasme – turime mažesnes dujų kainas dėl terminalo, ne tik dėl dujų kainų kritimo rinkose. Kitaip sakant, pats terminalas ir mūsų valstybės vadovų sprendimas buvo absoliučiai teisingas, bet tai – tik viena pusė.

Kita pusė yra šio projekto įgyvendinimas“, – užsiminė jis.

SGD terminalui skaičiuojant penktuosius metus – kritika dėl valdymo ir rusiškų dujų įtaka
© DELFI / Josvydas Elinskas

Seimo narys tikino, kad terminalas šiandien veikia tokiu principu, jog jam yra skiriamos subsidijos, nors KN yra pelno siekianti akcinė bendrovė.

„Iškart užsidega raudona lemputė – o kaip tokiu atveju tokioje įmonėje elgiasi vadybininkai?

Kitas dalykas – toks (terminalo – red. past.) išlaikymas sukuria ydingą paskatų sistemą. Ar įmonės vadybininkai stengiasi mažinti sąnaudas? Nes iš anksto įdedamas net ir pelnas. Kitaip sakant, ar įmonės vadybininkai mažina išlaikymo sąnaudas, nes sąnaudos nėra mažos, o subsidijos terminalui ir susijusioms veikloms yra tokio dydžio, kad per trejus metus mes nusipirktume naują terminalą“, – kalbėjo V. Poderys.

„Kitaip sakant, nuomoji daiktą, moki tokius nuomos pinigus, kad gali per trejus metus naują nusipirkti, ar tikrai tai buvo optimalus sprendimas? Ką įmonės valdyba daro, kad sumažintų šitą (naštą – red. past.), persiderėtų sandėrius? Ar tai yra daroma? Kaip suprantu, tuo keliu toliau ir ruošiamasi gyventi, o mano požiūris būtų tas subsidijas mažinti ir versti įmonę ieškoti kelių, kaip efektyvinti veiklą“, – sakė jis.

Tiesa, tokiai minčiai pritarė ir viceministras E. Purlys.

„Terminalo išlaikymo kaštai šiuo metu yra fiksuoti arba labai mažai kintantys dėl to, kad nuomos sutartis sudaryta 10 m. laikotarpiui, todėl čia labiau kalbame apie finansavimo modelio tvarumą, bet kita dalis – tiekimo saugumo užtikrinimas, čia galima palaikyti Seimo nario iškeltą idėją, kad įmonės, kurios vykdo tokias paslaugas, tikrai turėtų įdėti maksimalias pastangas siekdamos sumažinti tokios paslaugos kainą ir nuo veiklos efektyvumo turėtų priklausyti vertinimas, ar bendrai Lietuva sėkmingai užsitikrina tiekimą, ar ne“, – pritarė jis ir sakė, kad į tokią pastabą tikrai verta atkreipti dėmesį.

V. Poderys pridūrė, kad prie terminalo išlaikymo taip pat turėtų prisidėti ir vartotojai už Lietuvos ribų, kurie šiandien irgi naudojasi SGD terminalu.

„Įmonė turi dėti pastangas, kad prisidėtų ir jų klientai iš kitų šalių“, – kartojo jis.

Prakalbo apie rusiškas dujas

Apie tai, kad rusiškos dujos atkeliauja į Lietuvą, DELFI jau rašė. Apie tai plačiau galite paskaityti čia.

Visgi viceministras akcentavo, kad didžioji SGD dalis mūsų šalį pasiekia iš Norvegijos, tačiau taip pat pabrėžė, kad įmonės pačios turėtų apsispręsti ir įvertinti situaciją dėl rusiškų dujų pirkimo ir importo.

„Turbūt niekam nekyla abejonių, kad tos įmonės, kontroliuojamos valstybės, kurios užtikrina būtinąjį tiekimo saugumą ar tiekia SGD, turėtų tikrai įvertinti tą aspektą, ar yra naudinga ir pagrįsta SGD importuoti iš Rusijos. Šiuo metu turime penkias terminalo naudotojas, ir tai yra apsisprendimo klausimas“, – kalbėjo jis.

O štai V. Poderys laidoje pabrėžė, kad šaliai būtų puiku turėti susitarimą tarp institucijų, kad visiems būtų aišku, ką su minėtomis rusiškomis dujomis iš tokių įmonių, kaip „Novotek“, kuri yra siejama su Rusijos Kremliumi, daryti – pirkti ar vengti.

„Kaliningradui yra nupirktas panašus terminalas. Jis įsikrauna dujų Amerikoje ir keliauja į Ispaniją išsikrauti.

Kitaip sakant, SGD rinkoje niekas tų molekulių nežiūri, bet mes turime savęs paklausti – ar žiūrime, ar mums tai rūpi? Turime žiūrėti iš vartotojų pozicijos – mažiausią kainą, o jei yra tų „blogųjų“ molekulių, tai ar jos neužvaldo mūsų terminalo bei tiekimo ir nedaro įtakos“, – svarstė jis ir sakė kol kas jokio pavojaus dėl rusiškų dujų pirkimo Lietuvoje nematantis.

J. Augutis taip pat pridūrė, kad pavojus galėtų kilti tik tuo atveju, jei su tam tikromis Rusijos ar kitomis įmonėmis būtų sudarytos ilgalaikės sutartys.

Ateityje numato stabilų dujų vartojimą

Kadangi KN nusprendė įsigyti SGD terminalą, o tokį sprendimą jau palaimino ir Seimas, viceministras, paklaustas, kokį dujų vartojimą mato ateityje, sakė, kad šiandien Lietuva gyvena stabiliu laikotarpiu.

Kaip aiškino, pastaruosius trejus metus SGD vartojimas tapo stabilus (2–2,2 mlrd. kubinių metrų), o bent pusę kiekio įprastai suvartoja didžiausia trąšų gamintoja Baltijos šalyse – „Achema“.

Vertindamas ateities prognozes, viceministras teigė pastebintis, kad gamtinių dujų patrauklumą šiandien vertina vis daugiau tokių įmonių, kurios anksčiau SGD išvis nenaudojo.

SGD terminalui skaičiuojant penktuosius metus – kritika dėl valdymo ir rusiškų dujų įtaka
© DELFI / Josvydas Elinskas

„Atsiranda įmonių, kurios prisijungia prie gamtinių dujų tinklų, arba ateina naujų investuotojų į Lietuvą. Tai leidžia mums teigti, kad šalia transporto sektoriaus plėtros, šalia regioninės rinkos vystymosi mes turėsime bent jau stabilų arba nemažėjantį dujų vartojimą“, – sakė jis.

O štai V. Poderys tikino, kad Lietuva prieš įsigydama SGD terminalą privalo iš naujo įsivertinti dujų poreikį ir tai, kas jomis naudotųsi.

„Kam reikės šio SGD terminalo? Chemijos pramonei, kuri sunaudos du trečdalius, ir mūsų kaimynų energetikams.

Mums, energetine prasme, tų dujų reikės labai mažai“, – teigė politikas.

Apibendrindamas E. Purlys teigė, jog ministerija penkerius SGD terminalo veiklos metus vertina teigiamai tiek saugumo, tiek kainos prasme.

„Kainos akivaizdžiai rodo rezultatą, kurio pasiekėme su SGD terminalu. Manau, kad rezultatas teigiamas ir 5 metų laikotarpį vainikuoja labai užimtas terminalo grafikas bei naujos žinios, kad pagrindiniai žaidėjai ir toliau planuoja terminalu naudotis“, – sakė jis, o J. Augutis pridūrė, kad SGD terminalas buvo vienas didžiausių energetinio saugumo laimėjimų.

„Sutinku, kad yra problemų su jo operavimu, valdymu, ką visada galima gerinti, bet tai, ką jau turime, tai turime didelį gėrį“, – sakė profesorius.

V. Poderys, apibendrindamas SGD veiklą, ją taip pat vadino sėkminga, tačiau pasikartojo, kad Lietuva turėtų peržiūrėti subsidijų KN politiką, o įmonė – mažinti terminalo išlaikymo sąnaudas ir didinti jo naudą visiems gyventojams.

KN: mažinome su SGD susijusias sąnaudas

KN Klaipėdos SGD direktorius Arūnas Molis, paprašytas DELFI pakomentuoti, ar per terminalo veiklos laiką buvo mažintos jo išlaikymo sąnaudos, sakė, kad tai buvo padaryta net kelissyk.

„SGD terminalo išlaikymo modelis yra įtvirtintas įstatymu ir suderintas su Europos Komisija (EK). Nuo terminalo veiklos pradžios jis jau tobulintas kelis kartus – paskutinį kartą lygiai prieš metus, sumažinus su SGD terminalo veikla susijusias sąnaudas 6 mln. Eur per metus.

Matome prasmę ir toliau tobulinti šį modelį, tartis su kaimyninėmis šalimis dėl bendros dujų rinkos kūrimo, eliminuojant prekybos kliūtis ir sąžiningai pasidalijant infrastruktūros išlaikymo sąnaudas.

Nuomos sutartis su „Hoegh LNG“ galioja iki 2024 m. pabaigos – ji apima tiek finansinius Lietuvos, tiek „Hoegh LNG“ įsipareigojimus teikti dujinimo paslaugą, t. y. bet kokiomis aplinkybėmis garantuoti Lietuvai dujų tiekimo alternatyvą ir prieigą prie pasaulinių dujų kainų. Nutraukus sutartį, tektų prisiimti finansinius nuostolius ir atsisakyti minėto strateginio tikslo.

Arūnas Molis, KN Klaipėdos SGD direktorius
Arūnas Molis, KN Klaipėdos SGD direktorius
© Įmonės nuotr.

Kita vertus, jau nuo 2020 m. pradės veikti naujas SGD ilgalaikio tiekimo modelis, sumažinantis metines terminalo veiklos sąnaudas beveik 40 proc. (~27 mln. Eur per metus). Įgyvendinant 2018 m. pabaigoje Seimo priimtą sprendimą dėl SGD ilgalaikio importo į Lietuvą užtikrinimo, KN pavyko susitarti su instituciniais bankais dėl palankiausio finansavimo, suderinti terminalo išlaikymo modelio pakeitimus su EK“, – komentavo jis.

SGD terminalo vadovas taip pat aiškino, kad terminalo operacinių sąnaudų mažėjimą atspindi ir VERT sprendimai, kuriais beveik 4 mln. Eur nuo 2020 m. mažinama SGD saugumo dedamoji.

„Efektyvinant veiklą pavyko pasiekti, kad per 2019 m. per SGD terminalą Klaipėdoje dujas importavo trys nauji terminalo naudotojai, o per terminalą importuotų dujų kiekis išaugo daugiau nei du kartus, lyginant su 2018 metais. Kiekvienas terminalo naudotojas, kuris naudojasi terminalo paslaugomis, moka už pakartotinio dujinimo paslaugas, todėl per terminalą importuotoms dujoms keliaujant į kaimynines šalis gautais pinigais buvo mažinama saugumo dedamoji būtent Lietuvos vartotojams“, – teigė A. Molis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(20 žmonių įvertino)
3.0000

Tūkstančiai įmonių ir įstaigų už elektrą priversti mokėti brangiau (1)

Lietuvoje verslo vartotojai nepriklausomą elektros tiekėją gali pasirinkti nuo 2010-ųjų. Pagal...

Vaičiūnas: sąlygos skolintis „Klaipėdos naftai“ dabar idealios

Energetikos ministras sako, jog sąlygos valstybės valdomai naftos produktų ir suskystintų...

„Achemoje“ incidentas: darbuotojams liepta užsidaryti langus ir neiti į lauką (132)

Bendrovė „ Achema “ trečiadienį, 10.55 val., dėl techninių priežasčių sustabdė vieną...

Turkija žada sustabdyti be leidimų vykdomus dujų telkinių žvalgybos darbus Viduržemio jūros rytuose

Ankara perspėja valstybes be leidimo nežvalgyti dujų telkinių ir jų neeksploatuoti teritorijose...

Paaiškėjo dujų jungties su Lenkija rangos darbų konkurso laimėtojas (17)

Beveik 100 mln. eurų vertės strateginį Lietuvai dujotiekį į Lenkiją (GIPL) statys Lietuvos...

Top naujienos

Griežti Nausėdos žodžiai: neapgaudinėkime savęs daugiau dėl Rusijos (10)

Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, negalima paviršutiniškai kalbėti apie didžiausią Lietuvos...

„Achemoje“ incidentas: darbuotojams liepta užsidaryti langus ir neiti į lauką papildyta 14:17 val. (132)

Bendrovė „ Achema “ trečiadienį, 10.55 val., dėl techninių priežasčių sustabdė vieną...

Generalinis prokuroras į teismą padavė Lietuvos valstybę (208)

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis į teismą padavė Lietuvos valstybę ir iš jos prašo...

Lietuviai sunkmečio nebijo: nors gyvena geriau, santaupų nekaupia (177)

2019 m. gyventojų pajamos augo, skurstančiųjų skaičius šalyje mažėjo, tačiau lietuviai...

Dulkys apie švietimo situaciją Lietuvoje: griauname žmonių gyvenimą (27)

Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys sako, kad šiandieninė švietimo sistema Lietuvoje ruošia...

Skvernelio atsakas į viešą laišką – kategoriškas (300)

Prezidento rinkimuose dalyvavęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pirmosiomis gruodžio...

Vilniuje – kelios vandentiekio avarijos: „Vilniaus vandenys“ ketina kreiptis į policiją atnaujinta 13:15 (23)

Trečiadienio popietę „Vilniaus vandenys“ pranešė apie kelias vandentiekio avarijas sostinės...

Namie eglutę įžiebusi Katažina Zvonkuvienė savo vaikystės Kalėdas pamena su ašaromis: mes net nežinojome, kas yra dovanos (16)

Katažina Zvonkuvienė prisimena savo vaikystės Kalėdas, kai eidavo pati kirsti eglės į mišką,...

Sėdinčiųjų biuruose ateitis – nugaros skausmai, judėjimo bėdos ir lėtiniai sveikatos sutrikimai. Kaip galima to išvengti?

Nepaisant didėjančio visuomenės susidomėjimo sveikesniu gyvenimo būdu, dažnas mūsų sėdimoje...

Gyvai / Kablys.lt: ką veikia mūsų smegenys, kol žvejojame?

Žvejyba – ne tik laisvalaikio praleidimo būdas. Tai gali būti puikiu vaistu, padedančiu įveikti...