Šiuo metu atliekama studija, vertinanti realius komercinius terminalo pajėgumus, tarifikacijos modelį ir galimus rinkai suteikti produktus.
„Galbūt mes galėtume siūlyti ne tiktai metams kiekvienam naudotojui užsisakyti pajėgumus. Mes norėtume siūlyti ir dešimt metų iš karto užsirezervuoti kažkokią dalį terminalo, ir penkeriems metams ar daugiau. Palikti galimybę ir metams. Ir, jeigu yra poreikis ir laisvų pajėgumų, – taip pat pasinaudoti momentine rinka, vadinamaisiais spot“, – Klaipėdoje žurnalistams ketvirtadienį sakė SGD komercijos skyriaus vadovė Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė.
Pasak jos, studija preliminariai rodo, jog realus komercinis terminalo pajėgumas turėtų siekti „apie 70 proc. nuo technologijų, tai reikštų apie 3 mlrd. kubinių metrų – realus komercinis, kurį mes galime parduoti rinkai“. Maksimalus teorinis technologinis terminalo pajėgumas yra 3,75 mlrd. kubinių metrų.
Operatorės atstovų teigimu, visą technologinį pajėgumą pasekti praktiškai nėra realu, Europoje maksimaliai pasiekiama būtent apie 70 proc. Tuo metu Klaipėdos SGD terminalo užimtumo lygis 2020 metais buvo 47 proc., o Europos vidurkis – 45 proc.
„Jeigu sakytume, kad 70 kažkeli procentai yra viskas, ką galime pasiekti, tai realiai šiandien mes panaudojame du trečdalius pajėgumų“, – sakė „Klaipėdos naftos“ komercijos direktorius Mindaugas Navikas.
J. Šilinskaitės-Venslovienės teigimu, matyti, kad suinteresuotumas terminalu bus didelis, o tai bendrovei suteikia prielaidas peržiūrėti ir kainą, kuri mokama už suteikiamas paslaugas.
„Siekdami mažinti gamtinių dujų vartotojams tenkančią saugumo dedamosios dalį, mes šiuo metu analizuojame, kaip galima būtų pakeisti mūsų kainodarą ir siūlyti daugiau prisidėti užsienio vartotojams prie terminalo sąnaudų padengimo“, – kalbėjo ji.
Klaipėdos SGD terminale dalis pajamų surenkama tiesiogiai iš naudotojų per išdujinimo tarifą, o kita dalis kaštams padengti gaunama iš saugumo dedamosios, kurią moka visi Lietuvos gamtinių dujų vartotojai.
„Iki šių metų pabaigos mes analizuosime ir gryninsime, kaip tas modelis ateityje galėtų veikti ir, jeigu viskas tvarkoje (...), tai mes matytume, kad kitais metais galėtume skelbti konkursą ilgalaikiams pajėgumams rezervuoti ir nuo 2023 metų galėtų jau veikti įmonės, užsisakiusios ilgalaikius pajėgumus“, – sakė J. Šilinskaitė-Venslovienė.
Balandį valstybės valdoma „Klaipėdos nafta“ pranešė, kad pradeda rengti terminalo ilgalaikio pajėgumų skirstymo bei kainodaros modelio studijos atlikimo studiją – ją atliks Švedijos inžinerijos, projektavimo ir konsultavimo įmonė „Afry“.
Šiemet SGD terminalo pajėgumų skirstymo procedūra 2022 dujų metams vyko dar pagal galiojančią metodologiją ir kainodarą.
„Klaipėdos nafta“ komentuoja, jog šiuo metu yra septyni terminalo naudotojai, tarp jų – Lietuvos bendrovės, dvi Estijos kompanijos, o nuo šių metų terminalo naudotoju tampa ir viena norvegiška kompanija. Tikimasi, kad terminalo klientų skaičius augs.
Bendrovė birželį, baigusi kasmetinį pajėgumų skirstymą naujiems dujų metams, paskelbė, kad terminalu naudosis ir Norvegijos energetikos koncernas „Equinor“.
Terminalo pajėgumais anksčiau jau yra besinaudojusios elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“, didžiausia dujų vartotoja šalyje Jonavos trąšų gamintoja „Achema“, bendrovė „Imlitex“, Estijos energetikos koncernas „Eesti Energia“ ir dujų bendrovė „Elenger“ („Eesti Gaas“).