Visą kelią iki Lietuvos laivo saugumu rūpinosi norvegai, o dabar perims Lietuva. SGD terminalas yra strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintis energetikos objektas, todėl jo apsaugai skiriamas ypatingas dėmesys.
Kai „Independence“ priartėjo prie Lietuvos, jo pasitikti išplaukė karinis laivas. Domėn buvo priimta ir tai, kad „Independence“ plaukiant į Klaipėdą iš Sankt Peterburgo spalio 20 d. išplaukė rusų povandeninis laivas, kuriam iki sekmadienio buvo įsakyta pasiekti Kaliningradą. Nerimo sukėlė ir rusų povandeninio laivo paieška prie Švedijos krantų.
Suskystintųjų dujų laivas-saugykla „Independence“ šiuo metu dreifuoja prie pat Klaipėdos.
Nepriklausomybę nuo „Gazprom“ dujų turėsiančio užtikrinti laivo kelionę iš Pietų Korėjos lietuviai sekė nuo gegužės. Visą šį laiką jo saugumą užtikrinę norvegai dabar šią pareigą perduoda lietuviams. „Indepedence“ jau pasitiko Lietuvos karinės jūrų pajėgos. Pirmadienį bus pasitelktos Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Saugios laivybos administracijos, uosto policijos ir net „Aro“ pareigūnai. Tikimasi, kad laivas sėkmingai įplauks ir prisišvartuos Klaipėdos uoste.
„Sutrukdyti laivui įplaukti į uostą gali tik oro sąlygos, tokios kaip 10 m/s vėjas“, – sako Klaipėdos uosto kapitono pavaduotojas Eduardas Ringis.
Jo teigimu, laisvas gali įplaukti tik šviesiu paros metu ir jei srovės greitis uoste neviršija vieno mazgo (1,9 km/h).
Už suskystintųjų dujų terminalo ir laivo-saugyklos apsaugą atsakinga Viešojo saugumo tarnyba (VST). Tam specialiai Klaipėdoje įkurto padalinio pareigūnai rengėsi ypač kruopščiai: vyko mokymai sausumoje ir po vandeniu.
Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas priskirtas prie strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių energetikos objektų, jam bus taikoma aukščiausio lygio fizinė apsauga. Mūsų duomenimis, pasitelkus JAV ekspertus atnaujintas uosto apsaugos nuo teroristinių išpuolių veiksmų planas. Energetikos ministras neneigia, kad tokių priemonių imtasi, tačiau jų nedetalizuoja.
„Be abejo, kadangi specialistai vertino šiuos planus, tai įvertinti absoliučiai visi aspektai“, – energetikos ministras Rokas Masiulis.
Pakeisti vidiniai Jūrų uosto teisės aktai, prie terminalo apribota laivyba, fizinis asmenų patekimas. Specialūs veiksmų planai numato, kad iškilus grėsmei gali būti pasitelktos visos šalies specialiosios tarnybos ir net kariškiai.
„Yra numatyta, kokiais atvejais kariuomenė yra pasitelkiama į pagalbą. Visiems atvejams yra paruošti planai“, – sako Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas brg. gen. Vilmantas Tamošaitis.
Kai kas abejoja, ar terminalo apsaugai teisingai pasitelktos ne kariuomenės pajėgos, kurių sudėtyje yra kovinių narų tarnyba, o neva riaušių malšinimu užsiimanti VST. Tačiau įstatymuose civilinių objektų apsauga kariškiams nenumatyta.
Gynybos politikos apžvalgininkas sako, kad tokių objektų apsaugą užtikrina gerai koordinuota specialiųjų tarnybų visuma iš Valstybės saugumo departamento, kai kurių kariuomenės struktūrų, Vidaus reikalų ir pačios terminalą eksploatuojančios įmonės „Klaipėdos nafta“.
„Aš manau, kad VST šiai funkcijai pasirinkta pagal tam tikrą logiką, atsižvelgiant į tai, kad ši struktūra turi pakankamai daug personalo – daugiau kaip 1000 per visą Lietuvą. Tai yra kaip vienas NATO batalionas, ir jie jau atlieka strateginių objektų Lietuvoje apsaugą: saugo oro uostus, tam tikrus geležinkelio mazgus, tiltus“, – sako gynybos politikos apžvalgininkas Aleksandras Matonis.
Prie terminalo saugumo ketina prisidėti ir NATO Energetinio saugumo centro ekspertai. Šią savaitę pirmą kartą Lietuvoje surengtos tarptautinės energetinės infrastruktūros apsaugos pratybos. Didžiulę patirtį turintys ekspertai iš Kataro, JAE, taip pat NATO valstybių pagal iš anksto parengtus scenarijus sprendė, kaip atremti teroristines ar kibernetines atakas, ieškojo informacinių sistemų saugumo spragų. Rusija šiemet sukūrė galingą kibernetinį ginklą, kurį naudoja prieš Ukrainą, atakuotos net kai kurių NATO šalių sistemos.
Aptarta ir hibridinio karo grėsmė, kai tam tikros žiniasklaidos priemonės skleidžia dezinformaciją, o suklaidinti žmonės stoja prieš ypatingai svarbius valstybei energetinius objektus.
„Kad tokios grėsmės gali pasireikšti, yra visai tikėtina. SGD terminalas kai kuriems mūsų kaimynams labai nepatinka, tai greičiausiai tam tikro atsako, tam tikrų veiksmų iš tos valstybės galima tikėtis. Reikia tiesiog būti tam pasiruošus“, – sako Arūnas Molis, NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro skyriaus vedėjas.
O kol „Indepedence“ iriasi galutinio tikslo link, spalio 20 d. iš Sankt Peterburgo išplaukė povandeninis laivas „Novorosijsk“. Jam įsakyta iki sekmadienio pasiekti Rusijos Baltijsko laivyną, tad visiškai įmanoma, kad šis gelmių pasalūnas atsiras visai šalia dujų laivo.
Rusų kariškiai giriasi, kad pernai į vandenį nuleisto „Novorosijko“ išskirtinė savybė – tyli eiga ir gebėjimas pasislėpti nuo sonarų ir radarų. Gynybos politikos apžvalgininkas neabejoja, kad tokių provokacijų tikimybė yra įvertinta.
„O tai, kad Rusija sukurs tam tikrą dirginantį foną – tai yra kasdienybė, su kuria mes turime sugyventi kol mūsų kaimynas bus toks neprognozuojamas ir nedraugiškas“, – sako A. Matonis.
Kai tik prie Kiaulės nugaros salos esančiame terminale prisišvartuos laivas-dujų saugykla, į Lietuvą atplauks pirmasis dujovežis su bandomuoju dujų kroviniu. Europos Komisija neseniai pateikė ataskaitą dėl grėsmių, jei Rusija per speigus užsuktų Europai dujas. Teigiama, kad tokiu atveju Klaipėdos suskystintųjų dujų terminalas apsaugotų ne tik Lietuvą, bet ir Latviją su Estija. Tad šis objektas yra strategiškai svarbus visam Baltijos regionui.
