„Žiūrint į ateitį labai daug parodys, ar bus pastatytas „Nord Stream 2“, kuris yra geopolitinis projektas ir kuriam, bent jau skelbiama, Europos Komisija nepritaria ir pats projektas ne visiškai atitinka Europos Sąjungos direktyvų, tai matysis. Jei „Nord Stream 2“ bus įgyvendintas, tai kalbėti apie kažkokius įpareigojimus „Gazprom“ yra realybės apudravimas“, – BNS sakė A. Sekmokas, 2011 metais inicijavęs Lietuvos skundą Komisijai prieš „Gazprom“.

„Kaip „Gazprom“ naudojosi dominuojančia padėtimi, tai tam tikru laipsniu jis naudosis ir toliau. Tai lemia silpnavaliai Europos politikai ir taip pat galingas didžiųjų Europos kompanijų lobizmas“, – pridūrė jis.

Antimonopolinį „Gazprom“ veiklos tyrimą baigusi Komisija ketvirtadienį pareiškė, kad koncernas, naudodamasis dominuojančia padėtimi, Lietuvoje ir dar 4-iose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, galbūt nustatė aukštesnes dujų kainas. Už tai Komisija koncernui nustatė privalomus įsipareigojimus, kuriuos pažeidus koncernui grėstų bauda iki 10 proc. jos metinių pasaulinių pajamų.

„Matome, kad buvo pažeidimai, kurie neatitinka Europos teisės aktų, buvo kreipimaisi, skundai, buvo patirti nuostoliai, tačiau sankcijų nebuvo. Vieną kartą išvengus tokių sankcijų, manau, yra pagrindo kalbėti apie tai, kodėl reikia griežtai laikytis kažkokių įsipareigojimų, jeigu vis tiek yra nebaudžiama už pažeidimą“, – sako A. Sekmokas.

Komisija tyrimą dėl galimų „Gazprom“ pažeidimų aštuoniose Vidurio ir Rytų Europos šalyse Lietuvos iniciatyva pradėjo 2011 metais. Skaičiuota, kad dėl nesąžiningos „Gazprom“ taikytos kainodaros Lietuva patyrė apie 1,5 mlrd. eurų nuostolį.

„Tų nuostolių, tos žalos, kurią Lietuva patyrė, dėl kurios kreipėsi į Stokholmo arbitražą ir teikė skundą Komisijai, niekas nekompensuos. Mes tą žalą patyrėm ir tuo reikalas baigėsi. Aišku, gerai, kad bent tam tikrus įsipareigojimus „Gazprom“ teko prisiimti, bet mes savo problemas jau išsisprendėm pasistatę terminalą Klaipėdoje. Būtent per konkurenciją, o ne per „Gazprom“ įsipareigojimus apsisaugojom nuo tolimesnių „Gazprom“ veiksmų“, – BNS sakė A. Sekmokas.

Lietuva Stokholmo arbitraže iš „Gazprom“ nesėkmingai siekė atgauti 1,4 mlrd. eurų už permokėtas dujas – 2016 metų birželį arbitražas paskelbė neįžvelgęs Rusijos bendrovės kaltės, tačiau pripažino, kad „ Gazprom“, tiekdamas dujas Lietuvai ir valdydamas „Lietuvos dujų“ akcijų, turėjo interesų konfliktą.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (26)