Mėnesį trukusį eksperimentą dar kovą pradėjo visa šeima: 32 metų Aurelija, 35 metų jos vyras Remigijus ir jų 6 bei 1,5 metų dukros – Juta ir Gerda. Šeima energiją ėmė taupyti iš peties: pirmiausia pradėjo labai retai žiūrėti televizorių.
Vietoje to šeima stengėsi ne mažiau kaip 4 val. kasdien praleisti lauke, o likusį laiką skaityti, piešti, žaisti stalo žaidimus. Vyresnioji dukra netgi pradėjo kurti eilėraščius.
Atsisakė net virdulio
A.Dermantė skalbyklę ėmė jungti ne kasdien, o 1-2 kartus per savaitę - tik pririnkusi ją pilną ir parinkusi trumpiausią skalbimo ciklą bei ekonomišką režimą. Pašnekovė teigia įsitikinusi, kad kiekvieną dieną jungti pustuštę skalbyklę – neprotinga.
„Paskaitę racionalių patarimų apie elektros vartojimą pamatėme, kad namų ūkyje daugelį darbų atliekame visiškai neracionaliai. Viską teko mokytis iš naujo – skalbti, lyginti, virti maistą. Atrodo, tai tokie elementarūs paprasti dalykai, kuriuos moka kiekviena namų šeimininkė“, - pasakojo A. Dermantė. Iki tol ji lyginimą dažnai nutraukdavo ir atlikdavo kitus darbus - dėl to tekdavo įjungti ir išjungti lygintuvą, o kiekvienas lygintuvo įjungimas papildomai suvartoja energijos. Jai naujiena buvo ir tai, kad reguliariai valant dulkes nuo elektros lempučių, apšvietimas pagerėja net iki 40 proc.
Šeima atsisakė elektrinio virdulio ir keletą savaičių arbatą ar kavą užvirindavo ant dujinės viryklės. Virdami maistą jie įsigudrino viryklę išjungti anksčiau – dar kurį laiką ši būna pakankamai įkaitusi. Muzikos centrą kartais atstodavo akordeonas, o kaitrinės lemputės svetainėje pakeistos į taupančiąsias.
Šeimos nariai vieni kitiems nuolat primindavo apie netyčia paliktas šviesas. Išeidami iš namų, prieš eidami miegoti jie iš elektros lizdų išjungdavo elektros prietaisus. „Buvau nustebusi, kad visų elektros prietaisų išjungimas iš elektros tinklų išvykstant ilgesniam laikui ar nakčiai gali sutaupyti net iki 40 proc. energijos“, - pasakoja pašnekovė. Pasak jos, po mėnesio įpročiai prigijo ir pasidarė visai nesunkūs.
Taupymas bet kokia kaina?
Kartą šeima sumanė paeksperimentuoti - praleisti dieną visiškai nenaudojant elektros ir paskaičiuoti, kiek energijos išeikvoja nenaudojami prietaisai. Paaiškėjo, kad per parą sunaudotos 8 kilovatvalandės elektros energijos. „Nieko nedarai, tačiau namas pats suvartoja“, - juokėsi pašnekovė.
Per mėnesį šeimai pavyko sutaupyti 71 litą – tiek mažiau nei įprastai sumokėta už elektros energiją. Už sutaupytus pinigus tėvai vyresnei dukrai ketina nupirkti paspirtuką.
„Manau, pasiekti visai geri rezultatai. Iš pradžių, kol esi labai stipriai pripratęs prie įvairiausių patogumų, turi susikūręs įvairiausių ritualų, jų labai sunku atsikratyti. Pradžioje atrodė, kad darau labai daug, o energijos sutaupysiu labai mažai. Praėjus mėnesiui pradedi žiūrėti visai kitaip – nieko ypatingai daug nedariau, o va kiek sutaupiau“, - pasakojo A. Dermantė.
„Va būtent, čia tiesiog elektros taupymas bet kokia kaina, o ne racionalus išlaidų mažinimas. Išleista krūvos pinigų lemputėms, sugadintos rozetės, blogai išplauti indai ir skalbiniai ir t.t. Jeigu bus skaičiuojama tik sutaupyta elektra ir ignoruojamos patirtos išlaidos, eksperimento vertė bus nedidelė“, - bloge kritikuodamas šeimynos veiksmus, rašė vienas komentatorius.
A.Dermantė stebisi, kodėl žmonės taip mąsto. Mat taupančiosioms lemputėms ji sako išleidusi per 70 litų, o jos sėkmingai šviečia trejus metus. „Kaitrines lemputes pakeitus į taupančiąsias vien tik per metus susitaupo iki kelių šimtų litų“, - kalbėjo pašnekovė. Pasak jos, taip tiesiog investuojama į taupiąsias technologijas. Be to, investavimas į žaidimus, ekskursijas suteikia malonumą bendraujant su šeima, o žaidimai bus naudojami dar ilgai.
Pataria įsitaisyti dviejų tarifų elektros skaitiklius
Pasak A. Darmantės, pasibaigus eksperimentui niekas šeimoje nepuolė prie senų įpročių: išjungia nereikalingus buities prietaisus, nepalieka įjungtos elektros energijos. Tam padeda geras pavasario oras – mažiau laiko slenka prie televizoriaus ir kompiuterio. Visgi po eksperimento į namus grįžo virdulys, keletas kitų buities prietaisų.
„Juk perkami šiuolaikiški daiktai skirti laikui taupyti, kvaila imti ir nustoti jais naudotis“, - sakė eksperimento dalyvė. Kartu ji pripažįsta, kad, norėdama pasiekti geresnį rezultatą, galbūt per daug visa ko atsisakė.
Energijos taupymu susidomėjusiems DELFI skaitytojams A. Darmantė pataria nusipirkti energiją taupančiųjų lempučių, atnaujinti buitinės technikos prietaisus, kurie vartoja mažiau energijos, ilgesniam laikui išvykstant iš namų viską išjungti iš elektros lizdų. Ji pataria įsigyti dviejų tarifų elektros skaitiklius - tada savaitgaliais ir vėlai vakare elektros energija pigesnė.
Ir, žinoma, sako A. Dermantė, reikia vieni kitiems priminti nepalikti įjungtų šviesų, televizoriaus.
Vyras norėjo eksperimentą mesti
Eksperimento dalyvė pripažįsta, kad, norint keisti įpročius, reikia stipraus motyvo - kad entuziazmas taupyti nesumažėtų. Jos vyras buvo panorėjęs viską mesti. „Aš jam vis primindavau, koks tikslas – pamokyti dukrą“, - sako A. Dermantė.
Vyresnioji dukra buvo susigalvojusi, kad greitai ateis pasaulio pabaiga, dėl to pradėjo kalbėti ekologinėmis temomis bei apie tai, kad energiją reikia taupyti. „Jaučiau didelę atsakomybę, kad mes negalime viduryje eksperimento visko mesti, pasakyti, kad tegul taupo kiti, tegul kiti pasirūpina Žeme“, - sakė pašnekovė.
Kol neišblėso entuziazmas, Darmančių šeima sumanė imtis naujo eksperimento - nusprendė sveikai maitintis. Tai daryti padės dietologo sudarytas sveiko maisto valgiaraštis.
