BFK kartu pritarė jo pirmininko Mykolo Majausko idėjai plėsti kompensacijų už šildymą gavėjų ratą, suteikiant galimybę jas gauti ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims.
Už Vyriausybės iniciatyvą balsavo 5 BFK nariai, 4 parlamentarai jos nepalaikė. Pagal šį siūlymą, atgaline data nuo 2022 m. sausio 1 d. iki balandžio 30 d. centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens vartotojams nereikėtų mokėti PVM, kuris šiuo metu siekia 9 proc. Finansų ministerija skaičiuoja, kad dėl to šalies biudžetas netektų 23,3 mln. eurų pajamų.
Prieš siūlymą pasisakę BFK parlamentarai argumentavo, kad nėra teisinga 0 proc. PVM lengvatą taikyti tik centralizuotai besišildantiems gyventojams. Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius svarstė, kad toks sprendimas nėra socialiai teisingas atsisakiusiųjų centralizuoto šildymo daugiabučių bei individualių namų gyventojų atžvilgiu.
„Labai daug rajonuose yra nusiskundimų, kur gyvenvietėse didelėse, kur yra ir daugiabučiai, buvo atsisakyta centralizuoto šildymo, (gyventojai – ELTA) įsirengė kitokį šildymą. (...) Antras dalykas, individualių gyvenamųjų namų kvartalai, kurie įsivedė gamtines dujas namų šildymui, irgi bus kaip išskirtiniai asmenys. Čia irgi gali kilti didelių diskusijų dėl socialinio teisingumo“, – teigė A. Butkevičius.
Pritaręs Vyriausybės, BFK atmetė parlamentarų teiktus siūlymus būtent praplėsti nulinės PVM lengvatos gavėjų skaičių. Pasak Darbo partijos frakcijos pasiūlymą teikusios Ievos Kačinskaitės-Urbonienės, taikant PVM lengvatą, kitais būdais besišildantys gyventojai negali būti diskriminuojami.
„Turint mintyje, kad ir dabar centralizuotam šildymui taikomas 9 proc. PVM tarifas, o gyvenantiems individualiuose namuose – 21 proc., tai jau šiuo metu yra didžiulis skirtumas tarp tų dviejų vartotojų grupių“, – sakė Darbo partijos narė, kartu akcentavusi, kad, priėmus Vyriausybės siūlymą, dar labiau kiltų kitų gyventojų nepasitenkinimas ir socialinė įtampa.
„Toks pat dengimas turėtų būti taikomas visiems, nepriklausomai, kokia energetinių išteklių rūšimi naudojamasi išgaunant šilumą namuose“, – kalbėjo parlamentarė.
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Kęstutis Vilkauskas, pristatęs savo ir kolegos frakcijoje Eugenijaus Sabučio pasiūlymą, akcentavo, kad 0 proc. lengvata turėtų būti taikoma ir kietajam kurui.
„Išaugus energetinių šaltinių kainoms, gali nemažai žmonių pereiti prie kietojo kuro, kurie turi tam galimybes. Manome, kad sudėjus Vyriausybės pateiktą projektą ir mūsų pasiūlymą, (...) manau, kad viskas susidėliotų bent jau visų vartotojų atžvilgiu teisingiau“, – sakė K. Vilkauskas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje dirbantis Gintautas Kindurys BFK siūlė taikyti 5 proc. PVM tarifą visiems besišildantiems dujomis, taip pat elektrai, kuri yra teikiama nepriklausomų tiekėjų. Šią lengvatą G. Kindurys kvietė taikyti iki kitų metų šildymo sezono pabaigos.
Argumentuodama, kodėl lengvatą siūloma įvesti tik centralizuotos šilumos vartotojams, finansų viceministrė Rūta Bilkštytė kalbėjo, jog jau anksčiau Vyriausybė ir Seimas patvirtino priemones, kuriomis amortizuojamas šilumos kainų augimas.
Jos teigimu, dujos gyventojams nebrangs daugiau nei 30 proc., o daugiau nei 10 proc. savo pajamų mokesčiams už šilumą išleidžiantys vartotojai gali gauti kompensacijas, nepaisant to, kokia kuro rūšimi šildosi namus.
Vis dėlto BFK ir Regionų frakcijos narys Andrius Palionis dėstė, jog nors Vyriausybė skelbia apie 150 tūkst. jau pateiktų paraiškų kompensacijoms gauti, didelė dalis jas pateikusiųjų „numoja ranka“ susidūrę su gausia biurokratija.
„Kiek tenka bendrauti su gyventojais, visi numoja ranka pateikę paraiškas, nes gauna daug klausimų, ir kai kurie klausimai yra tikrai biurokratijos naštos didinimas. Reikia iš darbovietės pateikinėt duomenis. Žmonės numoja ranka ir toliau nebeatsako (...) Dauguma prašymų ir lieka tik klausimais“, – aiškino A. Palionis.
Siūlys plėsti kompensacijų už šildymą gavėjų ratą
BFK nariai taip pat pritarė komiteto pirmininko Mykolo Majausko pasiūlymui didinti kompensacijas gaunantiems mažas pajamas ir plėsti jų gavėjų ratą, kad pretenduoti į šias išmokas galėtų ir uždirbantys vidutines pajamas. Tą esą būtų tikslinga svarstyti, atsižvelgiant į rekordines energijos išteklių kainas ir infliaciją.
„Daug efektyvesnė, taiklesnė, mažiau diskriminuojanti priemonė būtų didinti kompensacijas, gaunantiems mažas pajamas ir plėsti tas kompensacijas iki vidutinių pajamų taip, kad kompensacijas gautų ne tik uždirbantys mažas pajamas, bet ir dalis vidutines pajamas, nediskriminuojant kuro rūšių, kaip yra dabar“, – pažymėjo M. Majauskas.
ELTA primena, kad šiam Vyriausybės inicijuotam projektui Seimas po pateikimo pritarė ketvirtadienį. Pakeitimais siekiama iš dalies sumažinti finansinę naštą dėl išaugusių sąskaitų.
„Įstatymo projekte siūloma laikinai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto dengti PVM, apskaičiuotą už šilumos energiją ir karštą vandenį, 9 procentinių punktų PVM tarifo dydžiu (nuo 9 iki 0 procentų skirtumas)“, – rašoma dokumente.
Projektą pristačiusi premjerė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad PVM lengvatą nuspręsta taikyti tik centriniam šildymui, kadangi kainų augimą reguliuojantys sprendimai kituose sektoriuose jau buvo pritaikyti.
Pataisas Seimas svarstys antradienį.
