„Dabar situacija dėl objektyvių priežasčių keičiasi ir nepaisant to, kad tikrai nepasieksime skaičių, kuriuos turėjome po ankstesnių krizių, turime aprėptį didinti, padėti žmonėms, kuriems būtų sudėtinga įveikti kylančias socialines įtampas dėl augančių šilumos kainų.
Papildomai 15 tūkst. asmenų turėtų prasiplėsti ratas lyginant su praėjusiais metais, ir numatytos lėšos beveik 16 tūkst. mln. eurų skirta kompensacijoms taip pat turėtų būti ženkli parama tiems asmenims, kuriems šildymo iššūkiai yra sudėtingi“, – pritarti pataisoms kvietė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Priimtu įstatymu nustatytas didesnis valstybės remiamų pajamų dydis, taikomas apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją: bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui šildymo sezono metu už normatyvinį būsto plotą bus kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam bendrai gyvenančiam asmeniui (vietoj 1 valstybės remiamų pajamų dydžio) arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių vienam gyvenančiam asmeniui (vietoje šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtinto 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio).
Taip pat įtvirtinta būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydžio apskaičiavimo taisyklė, kai tame pačiame būste gyvenamąją vietą deklaravę ir (ar) jį nuomojasi kelios bendrai gyvenančių asmenų grupės, įskaitant ir vienus gyvenančius asmenis, kurie už komunalines paslaugas atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę). Tokiais atvejais būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis bus apskaičiuojamas tokia pačia tvarka kaip vienai bendrai gyvenančiai asmenų grupei.
Pakeitimai įsigalios 2022 m. sausio 1 d., tuomet teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją papildomai įgis apie 15 tūkst. asmenų, sumažės jų finansinė našta, kylant šilumos kainoms.
Už tokius įstatymo pakeitimus buvo 117, susilaikė vienas Seimo narys.
