Seime – aistros dėl elektros ir dujų kainų: turėjo pateikti paaiškinimus, kodėl kaina kyla

Nuo liepos augančios elektros ir dujų kainos kelia Seimo narių pasipiktinimą. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai teigia neprisimenantys, kada kainos būtų augusios taip stipriai. Tačiau rinkos reguliuotojas ramina, kad nuo liepos kainos bus tokios, kaip prieš pandemiją ir paaiškina, kad negali paveikti tų kainų, kurias tenka sumokėti už elektros ar dujų importą.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininką Renatą Pocių opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija pasikvietė į posėdį paaiškinti elektros ir dujų kainų didėjimą.

Jau skelbta, kad elektra daugumai vartotojų nuo liepos brangs vidutiniškai apie 8 proc., o dujos namų ūkiams – 26-50 proc., didžiausias kainas augimas – suvartojantiems didesnius dujų kiekius.

LVŽS frakcija kritikuoja Vyriausybę, kad ši nesikiša į procesą ir iš valstybės valdomų energetikos įmonių „siekia tik pelno ir nekreipia dėmesio kaip gyvena gyventojai“. Tarifus pagal bendrovių pateikiamus duomenis tvirtina VERT. Taip pat frakcija įspėja, kad pakilusios elektros ir dujų kainos lems kitų prekių kainų augimą.

Tačiau R. Pocius patikina, kad kainų augimas turi objektyvias priežastis – daugiau tenka susimokėti už perkamas dujas ir elektrą, nes jų importo kaina padidėjo.

Atsiskaitantys pagal „Standartinį“ vienos laiko zonos planą mokės nebe po 14,1 cento, o po 15,2 cento už kilovatvalandę elektros. Dviejų laiko zonų tarifai: 10,6 cento už naktinę elektrą (iki liepos – 10 centų), ir 17,7 cento už dieninę elektrą (iki liepos – 16,1 cento).

Standartinio namų ūkio, kuris per mėnesį sunaudoja vidutiniškai apie 100 kWh elektros, išlaidos padidės apie 1,16 euro, anksčiau skaičiavo „Ignitis“.

Dujų kubinis metras, kainuojantis 50 centų, nuo liepos pabrangs iki 63 centų, tačiau pastovioji dalis nesikeis – 56 centai, rašoma VERT sprendimuose.

Pocius: perkamų dujų ir elektros kainų nustatinėti negalime

VERT pirmininkas R. Pocius patikino, kad daugumai vartotojų toks brangimas pasijus neženkliai. Dujų vartotojams sąskaitos padidės apie 59 centus per mėnesį, o elektros – 1,2 eurų.

Jis paaiškina, kad tarifus sudaro kelios dedamosios, tačiau nuo liepos nesikeitė jokios dedamosios, susijusios su skirstomaisiais dujų ar elektros tinklais ar kita infrastruktūra – kainų augimą iš esmės nulėmė rinkoje pabrangusios dujos ir elektra – šie energetiniai ištekliai yra perkami ir importuojami.

„Išties klausimas yra visiems aktualus: vartotojams, taip pat politikams, lygiai taip pat ir reguliuotojui nėra malonu didinti tarifus, bet yra kaip yra“, – atsiduso R. Pocius.

Jis patikina, kad natūralios monopolijos rinkoje didesnio uždarbio negauna – jų tarifai nekeičiami, kadangi jie paprastai peržiūrimi vieną kartą per metus – prieš prasidedant kitiems metams.

„Dujų kaip produkto kainos mes niekaip negalime įtakoti ar kažkaip nustatyti. (…) išties turėjome pakankamai gerą laikotarpį kainų prasme, nes pandemijos laikotarpiu, 2020 metais, ne tik GD, bet ir apskritai visų žaliavų kainos, tiek ir naftos, buvo pasiekusios netgi neigiamą lygį. Dujos kainavo 5 eurus už megavatvalandę Lietuvoje, tačiau ekonomika po truputį atsigauna, paklausa auga. Pagal naujausius duomenis, šiandien dujų kaina jau yra pasiekusi 25 eurus už MWh. Balandžio mėnesį kaina išaugo daugiau nei 5 kartus“, – sako R. Pocius.

Šis kainos augimas, anot jo, ir atsispindi dujų kainoje.

„Nepaisant to, kad šiandien rinkoje dujos kainuoja 25 Eur už MWh, mes, kai skaičiavome tarifus, buvo įvertintas 20,6 Eur už MWh kainos prognozė“, – sako R. Pocius.

Dujas rinkoje brangina užsitęsusi šalta žiema Europoje, atsigavusi Kinijos ekonomika, ir ten traukiantys SGD kroviniai – Europoje pasiūla mažėja, priežastis vardijo VERT pirmininkas.

Jis patikina, kad net ir išaugusios dujų kainos gyventojams tebėra žemesnės nei 2019 metais.

457 tūkst. vartotojų yra pirmoje grupėje, jų vidutinė sąskaita šiuo metu sudaro 3,42 euro per mėnesį – po liepos paaugs 59 centais.

145 tūkst. vartotojų namus šildo dujomis, jų vidutinė sąskaita šiuo metu siekia 48 eurus per mėnesį, jiems dujos brangs 14 eurų per mėnesį.

„Mūsų gamtinių dujų vartotojai moka vieną mažiausių kainų ES. Pirma grupė, kurie naudoja dujas viryklėse, moka beveik 60 proc. mažiau nei ES vidurkis. O kalbat apie tuos, kurie dujomis šildo namus, mokame praktiškai pigiausiai ES, panašiai kaip ir latviai, 54 proc. mažiau nei ES vidurkis“, – patikino R. Pocius.

Tuo metu elektros tarifai didėja nuosaikiau, tą, anot VERT pirmininko, taipogi lemia perkamos elektros kainos pokyčiai – to kontroliuoti negalima.

„Kaip matote, tarifas auga 8,7 proc., įsigijimo kainos augimo dalis sudarė 6 proc. Labai maža dalis augimo atsirado dėl pasikoregavusios vartotojų struktūros, dėl to, kad dalis nukeliavo pas nepriklausomus tiekėjus“, – vardijo R. Pocius.

Jis akcentavo, kad rinkose elektra yra pabrangusi 19 procentų, o ją lėmė brangstantys taršos leidimai ir energetiniai ištekliai, kurie naudojami elektros gamyboje.

„Standartiniam“ plane, kurį naudoja 80 proc vartotojų, padidėjimas sudarytų apie 1,2 euro per mėnesį, tokie vartotojai vidutiniškai suvartoja apie 112 kWh per mėnesį. (…) Mūsų buitiniai vartotojai moka vieną mažiausių el. tarifų visoje ES ir patys smulkiausi moka daugiau nei 47 proc. mažiau nei ES vidurkis, o stambesni buitiniai moka 40 proc. mažesnę kainą negu ES vidurkis. Net ir tas padidėjimas suponuoja, kad mūsų vartotojai moka vieną palankiausių kainų visoje ES“, - vertino R. Pocius.

Klausė, ar prisimena, kad kainos keistųsi 50 proc.

LVŽS frakcijoje dirbantys Seimo nariai R. Pociui teikė aštrių klausimų.

„Istoriškai, ar prisimenate kada tokį atvejį, kad kainos brangtų faktiškai 50 proc.? Ar buvo Lietuvos istorijoje toks laikotarpis, kad būtų toks drastiškas brangimas? Turėjome įvairiausių krizių“, – stebėjosi ir Arvydas Nekrošius.

VERT pirmininkas paaiškino, kad didelis procentas susidaro dėl to, kad skaičiuojama nuo buvusios itin žemos tarifo bazės, kadangi tokių rekordiškai žemų kainų taip pat nėra buvę.

„Rinkose importo kaina atsilenkė į tas anksčiau buvusias kainas, augimas procentais gali atrodyti pakankamai didelis, tačiau jei žiūrėtume, kokie tarifai istoriškai galiojo buitiniams vartotojams, tai jie mažesni, nei buitiniai vartotojai mokėjo priešpandeminį laikotarpį“, – paaiškino R. Pocius.

Luką Savicką neramino VERT požiūris: „Jei kainos mažos, tai galima didinti?“

Jis taip pat teiravosi, kodėl augimas neišdėliojamas per ilgesnį laikotarpį, pvz., 3 ar 5 metus. R. Pocius paaiškino, kad ištęsimo galimybių beveik nėra, tuo metu papildomai dar tektų mokėti ir palūkanas, ir galiausiai vartotojai sumokėtų dar daugiau.

„Išties VERT neturi tokio požiūrio, kad buvo mažos kainos ir dabar reikia didinti. Mes turėjome istoriškai mažiausias kainas ir šiai dienai tas augimas, kuris buvo, jis yra toks, kuris atsistoja ir neviršija prieš tai buvusio lygmens. Bet tai nereiškia, kad dėl to, kad buvo mažas kainos, skubėjome pakelti kainas. Tai nelengvas sprendimas ir įsivaizduojame, kad gausime kritikos, ir iš politikų, ir žmonių, ir artimos aplinkos. Bet tam ir yra nepriklausomas reguliuotojas, kuris turėtų priimti sprendimus atsižvelgiant į objektyvias priežastis“, - vardijo R. Pocius.

LVŽS frakcijos pirmininkė Aušrinė Norkienė patikino, kad ją neramina situacija dėl to, kad elektra brangsta.

„Vaikantis tokių pelnų šiuo metu, kai taip išaugęs bedarbystės lygis, yra ne tik kad labai nejautru, bet ir socialiai nepateisinama. Akivaizdu, kad kainų kilimas pirmiausiai neišvengiamai smogs mažas pajamas gaunantiems žmonėms, kurie neturi galimybės šildytis būstą kitaip, kaip dujomis. Tuo tarpu valdžia nekalba nei apie patirtų išlaidų kompensavimą prasčiau besiverčiantiems, nei apie išmokas ar kitą pagalbą būtent šiems žmonėms,“ – sako LVŽS seniūnė A. Norkienė.