Po ilgų diskusijų antradienį parlamentarai svarstymą dėl VAE koncesijos sutarties su strateginiu investuotoju „Hitachi“ buvo atidėję trečiadieniui.
Vos prasidėjus neeiliniam posėdžiui, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma frakcijos vardu paprašė pusvalandžio pertraukos dėl iškilusių teisinių abejonių koncesijos sutarties punktuose. Kaip teigė Seimo narys, neaiškumai gali kilti dėl koncesijos sutartyje galimų informacijos apie projektą visuomenei teikimo suvaržymų.
Po pusvalandžio sugrįžus prie koncesijos sutarties klausimo, konservatorius Kęstutis Masiulis ragino parlamentarus balsuoti teigiamai, teigdamas, kad šis projektas sukurtų naujų darbo vietų, atvestų naujas atomines energetikos technologijas į Lietuvą, galėtų pritraukti daugiau Japonijos įmonių ir investicijų.
Tuo metu socialdemokratė Birutė Vėsaitė teigė, kad antradienio diskusijos Seime atskleidė, kad ši sutartis yra „žalinga ir tiesiog nusikaltimas ir labai naudingas „Hitachi“. „Žinoma, Lietuva labai drąsi, bet būtų daug drąsiau, jei šiandien jau turėtume sutarties Latvijos ir Estijos sutikimą. Negalime ignoruoti ir tautos suvereno galios. Kodėl negalime palaukti, kol paaiškės referendumo rezultatai?“, - piktinosi Seimo narė.
Ketvirtadienį Seimo posėdyje bus galutinai balsuojama dėl Atominės elektrinės įstatymo projekto. Antradienį Seimo posėdyje buvo nubalsuota, kad reikia prašyti Specialiųjų tyrimų tarnybos(STT) įstatymo projekto korupcijos prevencijos vertinimo. Trečiadienį parlamentarai gavo atsakymą, kad STT antikorupcinių pastabų ar pasiūlymų neturi.
DELFI primena, kad naujos atominės elektrinės projektas turėtų kainuoti 17 mlrd. Lt. Lietuva iš savo pusės projektui turėtų skirti 6 mlrd. Lt. Siekiama, kad elektrinė būtų pradėta statyti 2015 m. ir pradėtų gaminti elektrą po penkerių metų po statybos pradžios. Tikima, kad atominės elektrinės statybos sukurs 6 tūkst. naujų darbo vietų.
Skaičiuojama, kad 2020-2022 m. pradėjus veikti VAE elektros kaina turėtų siekti 17-25 ct/kWh.
Kadangi Lietuva turi iki 2020-ųjų įsilieti į Vakarų Europos elektros tinklus, Energetikos ministras Arvydas Sekmokas yra pabrėžęs, kad be savo elektros gamybos ir susiformavus deficitinei rinkai, šaliai įgyvendinti plano gali nepavykti.
Koncesijos sutartyje dėl VAE nustatyta, kad Lietuva valdys 38 proc. bendrovės akcijų, strateginiam investuotojui teks 20 proc., Latvijos „Latvenergo“ - 20 proc., Estijos „Eesti Energia“ - 22 proc. Koncesijos sutartis turi būti pasirašyta iki birželio 28 d. Jei ji bus pasirašyta, toliau tęsis projektavimo darbai. Galutinis sprendimas investuoti turėtų būti priimtas iki 2015 m. kovo 31 d.
