Įstatyme nustatoma bendra skatinimo naudoti atsinaujinančius energijos išteklius – vandens potencinę, saulės, vėjo, biomasės ir jai prilygstančių išteklių (įskaitant biologiškai skaidžią pramoninių ir komunalinių atliekų dalį), žemės, oro ir vandens šilumos energiją – sistema.
Kaip praneša Seimo spaudos tarnyba, teisės akto aiškinamajame rašte pažymima, kad šiuo teisės aktu siekiama sudaryti paprastą ir skaidrią ūkinės veiklos reguliavimo aplinką, užtikrinti palankesnes sąlygas subjektams pradėti ir plėtoti ūkinę veiklą (gaminti energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, imtis iniciatyvos plėsti esamus pajėgumus, projektuoti ir statyti naujas jėgaines ir pan.), skatinti ūkio subjektų tarpusavio konkurenciją, reguliuoti gamybos ir vartojimo kainą pagal Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos skaičiavimo metodiką.
Įstatyme įtvirtinta, kad atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių projektai bus rengiami ir statybos darbai vykdomi laikantis Aplinkos apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos ir reikalavimų. Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turės užtikrinti, kad visi leidimų, sertifikavimo ir licencijavimo procedūras reglamentuojantys aprašai ir taisyklės, taikomi elektros energijos, šilumos ir vėsumos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių įrenginiams ir susijusioms perdavimo ir skirstymo tinklų infrastruktūroms ir biomasės pavertimo biodegalais ar kitais energijos produktais procesams, būtų objektyvūs, skaidrūs, proporcingi ir būtini, nediskriminuojantys pareiškėjų ir kad juose būtų visiškai atsižvelgta į konkrečių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo technologijų ypatybes.
Atsižvelgiant į nedidelės įrengtosios galios elektrinių (iki 350 kW), naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, ribotą dydį ir galimą poveikį ir siekiant išvengti neproporcingos finansinės bei administracinės naštos, atsakingos institucijos turės užtikrinti, kad nedidelės įrengtosios galios elektrinių projektavimui ir statybai, išskyrus patvankinio tipo hidroelektrines, būtų taikomi supaprastinti reikalavimai, nereikalaujant rengti detaliųjų planų ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, jei tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams.
Priimtu įstatymu nustatyti šie statomoms hidroelektrinėms keliami reikalavimai: Vyriausybės nustatyta tvarka pirmenybė teikiama nepatvankinio tipo hidroelektrinių statybai; jeigu hidroelektrinės tvenkinys užlieja teritoriją, teisės aktų nustatyta tvarka mokama kompensacija teritorijos savininkui ar valdytojui arba jiems susitarus žemė išperkama; hidroelektrinėse turės būti įrengiami žuvitakiai ir sudaroma galimybė periodiškai pašalinti hidroelektrinės tvenkiniuose ir užtvenktuose ežeruose susikaupusius nešmenis.
Kaimo vietovėse statant ne didesnės kaip 350 kW įrengtosios galios vėjo elektrines ir (ar) saulės šviesos energijos elektrines, nebus reikalaujama keisti žemės naudojimo paskirties, rengti detaliųjų planų ir keisti bendrojo plano sprendinių.
Mažesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėms, saulės šviesos energijos elektrinėms, saulės šilumos energijos kolektoriams, šilumos siurbliams įstatymu nustatyta taikyti šiuos supaprastintus reikalavimus: saulės šviesos energijos elektrinėms, saulės šilumos energijos kolektoriams, šilumos siurbliams bus nereikalingas pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas, leidimas statyti ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, netaikoma poveikio aplinkai vertinimo procedūra; vėjo elektrinės žemės sklype turės būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas iki sklypo ribos būtų didesnis už įrenginio ilgį, plotį arba aukštį pasirenkant didžiausią iš šių trijų matmenų.
Šie įrenginiai bus įrengiami pagal atitinkamų įrenginių gamintojo įrengimo ir eksploatavimo taisykles. Kaimyniniuose gyvenamosios paskirties sklypuose vėjo elektrinės skleidžiamo triukšmo lygis turės atitikti Sveikatos apsaugos ministro nustatytus triukšmo ribinius dydžius; teisės aktų nustatyta tvarka šie įrenginiai galės būti perkelti į kitą vietą. Tokiu atveju turės būti parengti dokumentai apie įrenginių efektyvumo ir ekologiškumo parametrų kaitos stebėseną ankstesnėje jų buvimo vietoje.
Priimtu įstatymu įtvirtinta, kad ant pastatų statomos ar į pastatus integruojamos saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai ir šilumos siurbliai galės būti įrengiami be statybą leidžiančio dokumento.
Šiuo teisės aktu Lietuva siekia įgyvendinti savo tarptautinius įsipareigojimus numatančius, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime 2020 metais sudarytų 23 procentus.
Šis įstatymas, išskyrus tam tikrus straipsnius, įsigalios nuo jo paskelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ dienos. Įstatymo 3, 16, 17, 19, 23, 24, 25, 32, 36, 39, 44, 48, 49 ir 50 straipsniai įsigalios 2011 m. liepos 1 d., 41 straipsnis – 2012 m. sausio 1 d., 45 straipsnis – 2012 m. gruodžio 31 d.
