Iš 110 balsuojančiųjų 82 pasisakė už, 2 – prieš, o 26 susilaikė. Alternatyviųjų degalų įstatymo projekto lydintiems klausimams pritarta bendru sutarimu.
Posėdyje po svarstymo pritarta siūlymui, kad iki 2030 metų pirmą kartą registruojamų elektromobilių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. metinių pirkimų sandorių.
Taip pat siūloma įtvirtinti nuostatą, kad nuo 2030 metų nauji N1 (lengvieji krovininiai) klasės automobiliai su vidaus degimo varikliais nebegalėtų būti registruojami, išskyrus alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones.
Įstatymo pataisa siekiama numatyti, kad finansinė parama įsigyjant grynuosius elektromobilius būtų taikoma, kol transporto priemonių skaičius pasieks ne mažiau kaip 10 proc. viso automobilių parko.
Numatoma, kad nuo 2023 metų statomose arba rekonstruojamose degalinėse būtų įrengiamos elektromobilių įkrovimo prieigos. Taip pat įtvirtinamos nuostatos dėl viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų registravimo sistemos sukūrimo.
Siekiama, kad iki 2029 metų visas viešasis keleivių vežimo keliais transportas, įskaitant taksi ir pavėžėjimo paslaugas teikiančių asmenų transporto priemones, būtų pritaikytas naudoti alternatyviuosius degalus.
Taip pat numatomi didesni įpareigojimai degalų tiekėjams patiekti degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), jiems taikomas įpareigojimas 2030 metais turėtų sudaryti ne mažiau kaip 16,8 proc.
Numatoma, kad fizinis biodegalų įmaišymas turėtų vykti visus metus (prieš tai žiemos laikotarpius buvo galima nemaišyti).
Aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas diskusijos metu pažymėjo, kad Lietuva jau ir taip vėluoja vykdyti įsipareigojimus ES dėl atsinaujinančių energetinių šaltinių transporto sektoriuje.
„Jei pažiūrėsime, kiek atmosferai kenksmingų dujų mes išmetame, tai trečdalis jų susidaro transporte. Ir iš to trečdalio Europai mes buvome įsipareigoję, kad bent 10 proc. jau šiemet bus iš atsinaujinančių energetinių išteklių. Tačiau mes dar 2020 metais pavėlavome, nes pernai metus baigėme artėdami link 4 proc. atsinaujinančių išteklių transporte.
Europa prašo ir reikalauja visos Bendrijos mastu, kad 2030 metais 15 proc. transporto būtų varoma atsinaujinančiais ištekliais“, – diskusijos metu teigė jis.
Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Laima Nagienė teigė, kad šis įstatymas nepadės Lietuvai sukurti pridėtinės vertės bei stiprins priklausomybę nuo išorinių rinkų.
„Mes dėl naujojo alternatyvių degalų įstatymo importuosime abejotinos kilmės biodegalius, nesukurdami pridėtinės vertės ir stiprindami priklausomybę nuo išorinių rinkų“, – komentavo ji.
Pažangiųjų biodegalų gamybos plėtrai finansuoti planuojama panaudoti 152 mln. eurų, skiriant šias lėšas iš valstybės biudžeto, Klimato kaitos programos lėšų, ES struktūrinių fondų bei kuriamos Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų.
Preliminarus viešųjų lėšų poreikis finansuojant transporto priemonių parko infrastruktūros atnaujinimą iki 2030 metų gali siekti iki 1,72 mlrd. eurų.
