Prižiūrėtojai atsirado nuo pernykštės liepos
Vadovaujantis pakeistu Šilumos ūkio įstatymu, nuo pernai liepos „Alytaus energija“ atsisakė prižiūrėti daugiabučių namų karšto vandens tiekimo sistemas ir šilumos punktus, kurių teisinė priklausomybė iki šiol neišspręsta, nors miesto savivaldybės vadovai kreipėsi net į šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę, premjerą Algirdą Butkevičių, energetikos ministrą Jaroslavą Neverovičių.
Daugiabučiai savo ruožtu ėmė spręsti šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros klausimą – arba pačios bendrijos pradėjo atlikti šį darbą, arba pasisamdė prižiūrėtojus. Savivaldybės taryba, įvertindama būtiniausius darbus sistemose, nustatė maksimalius tarifus, kad prižiūrėtojai nepiktnaudžiautų įkainiais. Tačiau konkretūs įkainiai yra bendrijų ir prižiūrėtojų susitarimo reikalas.
Šiandien iš beveik 600 miesto daugiabučių daugiausia šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūri savivaldybei pavaldi bendrovė „Alytaus butų ūkis“ – 164 namuose, 141 name – bendrovė „Žaidas“. Pačios bendrijos šias sistemas prižiūri 127 namuose. Kituose paslaugą teikti pradėjo privačios Alytaus ir Kauno bendrovės, taip pat savivaldybei pavaldūs „Alytaus šilumos tinklai“, per kuriuos miesto šilumos ūkis nuomojamas „Litesko“.
„Alytaus energijos“ pateiktais duomenimis, sąskaitos už suvartotą viršnorminę šilumą ne šildymo sezono metu pateiktos maždaug 60 daugiabučių minėtų sistemų prižiūrėtojams. Iš šio skaičiaus tik 8 bendrijų prižiūrimiems namams. Visų kitų namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra priklauso savivaldybei pavaldžioms ir privačioms bendrovėms. Tačiau iki šiol pateiktų sąskaitų neskubama apmokėti, nepaisant to, kad pagal šilumos tiekėjų pranešimus atsakomybę už jų apmokėjimą turi prisiimti prižiūrėtojai. Antraip iš jų bus išieškoma per antstolius.
Priversti vėsinti karštą vandenį
Sąskaitas už viršnorminę šilumą ne šildymo sezono metu gavo prižiūrėtojai ne tik tų daugiabučių, kuriems karštą vandenį tiekia „Alytaus energija“, bet ir tų, kurie šį gauna ne iš pastarojo tiekėjo. Mieste yra 140 namų, kurie patys šilumos punktuose esančiuose boileriuose ruošiasi karštą vandenį iš „Dzūkijos vandenų“ pirkdami šaltą. Pastaruosiuose kubinis metras karšto vandens maždaug 5 proc. pigesnis nei šilumos tiekėjų, kurie dabar už kubinį metrą skaičiuoja per 22 litus.
Viršnorminės šilumos daugiabučiuose daugeliu atvejų susidaro dėl naudojamo per daug karšto vandens. Tačiau, Kernavės gatvės 6 namo bendrijos pirmininko ir šio namo šildymo bei karšto vandens sistemos prižiūrėtojo Alvydo Bucevičiaus teigimu, kad butuose būtų normatyvinės 52 laipsnių šilumos vanduo, jis iš sistemos turi būti paimamas aukštesnės temperatūros. Šilumos tiekėjai į tinklus vasarą paduoda maždaug 70 laipsnių šilumnešį. Iš minėto Kernavės gatvės daugiabučio už viršnorminę šilumą liepą reikalaujama beveik 2,5 tūkst. litų.
Kai kuriuose daugiabučiuose taupant lėšas karštas vanduo butus naktį pasiekia 10 ir daugiau laipsnių žemesnės temperatūros, nei reikalauja normatyvas. Tuo rizikuojama gyventojų nusiskundimais Valstybinei energetikos inspekcijai. Už tai vėl tektų atsakyti sistemų prižiūrėtojams.
To paties Kernavės gatvės namo bendrijos pirmininkui ir sistemų prižiūrėtojui kyla klausimas, kodėl viršnorminės šilumos nesusidarė karšto vandens sistemas prižiūrint šilumos tiekėjui. Juk sistemose niekas per metus nepasikeitė. „O jei mums pavyks sutaupyti šilumos naudojant šaltesnį vandenį, ar tiekėjai kažkokiu būdu sugrąžins pinigus? Tikriausiai ne“, – svarsto A.Bucevičius.
Su šilumos tiekėjų reikalavimais užtikrinti, kad nebūtų viršijami Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyti normatyvai karšto vandens temperatūrai palaikyti ir už jų viršijimą siūloma prisiimti atsakomybe prižiūrėtojams nesutinka ir Kauno bendrovė „Santermita“. Apie tai ji informavo ne tik „Alytaus energiją“, bet ir miesto savivaldybę, minėtą komisiją, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Alytaus teritorinį skyrių. „Santermita“ yra viena iš miesto daugiabučių šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų.
Kol kas sąskaitos už viršnorminę šilumą neketinančios mokėti bendrovės „Alytaus butų ūkis“ direktorė Stasė Mikelionienė sakė šilumos tiekėjų paprašiusi sąskaitą padalyti į dvi dalis, kad būtų matyti, kiek viršnorminės šilumos sunaudoja bendrovės prižiūrimi namai, kurie patys ruošiasi karštą vandenį, ir tie namai, kuriems šį tiekia „Alytaus energija“: „Kur tiekėjai kontroliuoja karšto vandens duomenis, jie turėtų ir atsakyti už viršnorminę šilumą.“
Gavusieji sąskaitas už šią šilumą nesupranta, kodėl jiems išrašant dokumentus taikomas 21 proc. PVM, kai šiluma gyventojams parduodama su lengvatiniu 9 proc. PVM.
„Visų daugiabučių namų, kurie suvartoja viršnorminę šilumos energiją vasarą karštam vandeniui ruošti ir cirkuliacijai, gyventojams šildymo sezono metu energijos perteklius, tikėtina, nepagrįstai buvo įskaičiuojamas į šildymo sąskaitas, nes šie nuostoliai šaltuoju metų laiku niekur nedingsta, tik padidėja dėl temperatūros skirtumo. Perkeldamas nuostolius į gyventojų šildymo sąskaitas tiekėjas neteisingai apskaitė PVM, tuo padarydamas žalą valstybės biudžetui, nes daugiabučių šildymui taikomas lengvatinis tarifas. Dabar sąskaitas išrašė tie patys šilumos tiekėjai, kurie privalėjo įrengti atskirą apskaitą tiek šildymui, tiek karšto vandens ruošimui. Šioje istorijoje keisčiausia yra tai, kad dėl tariamai netvarkingų karšto vandens sistemų, kurių savininkai yra gyventojai, susidariusius nuostolius turi mokėti prižiūrėtojai. Į sistemos priežiūros tarifus net neįtrauktos sąnaudos jų kapitaliniam remontui“, – įsitikinęs Pulko gatvės 34 namo, vienintelio mieste geoterminį šildymą turinčio daugiabučio, administratorius Vytautas Kazlauskas.
Nesupranta ir savivaldybė
Alytaus miesto savivaldybės vadovai, reaguodami į šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtojų nusiskundimus dėl viršnorminės šilumos apmokestinimo, apie „Alytaus energijos“ veiksmus informavo Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją ir Valstybinę energetikos inspekciją. Savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto Jono Baliukonio tvirtinimu, savivaldybei nesuprantamas šilumos tiekėjų keliamas reikalavimas už daugiabučiuose nepaskirstytą energiją karštam vandeniui ruošti apmokestinti jų valdytojus ar sistemų prižiūrėtojus: „Juk patys šilumos tiekėjai, būdami ir karšto vandens tiekėjai, neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų per trejus metus įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus butuose. Šilumos ūkio įstatyme numatyta, kad karšto vandens tiekėjas gali pateikti sąskaitas už nepaskirstytą šilumos energiją vartotojams tik tuo atveju, jeigu bus sutvarkyta karšto vandens apskaita daugiabučiuose namuose. „Alytaus energija“ nuo 2010-ųjų ne visuose namuose įrengė šio vandens apskaitos skaitiklius, kurie užtikrintų karšto vandens apskaitą iš visų butų.“
Tokia apskaita turima tik iš daugiau kaip 8 tūkst. butų, o šių gyvenamųjų patalpų mieste – per 16 tūkst.
Iki šiol savivaldybė nėra gavusi atsakymų nei iš minėtos komisijos, nei iš inspekcijos. Šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai neskuba mokėti sąskaitų, nes nenori imti papildomų mokesčių iš gyventojų.
J.Baliukonio manymu, nesusipratimų nebūtų kilę, jei sistemų prižiūrėtojai pagal Šilumos ūkio įstatymo reikalavimus būtų sudarę šilumos ir karšto vandens pristatymo buitiniams vartotojams sutartis: „Reikėtų aiškintis, kokios priežastys lemia viršnorminį šilumos sunaudojimą. Susidaro įspūdis, kad nei šilumos tiekėjas, nei sistemų prižiūrėtojai nuo pernykštės liepos nebuvo suinteresuoti šį klausimą tarpusavyje sureguliuoti.“
„Alytaus energijos“ specialistai dėl viršnorminės šilumos suvartojimo prižiūrėtojams turi vienintelį patarimą – susitvarkyti karšto vandens tiekimo sistemą ir susireguliuoti jo cirkuliaciją, nes jo suvartojimo nedeklaravimas ar kitoks neapskaitymas butuose įtakos neturi, o šilumos sunaudojimas karštam vandeniui paruošti nustatomas pagal „Dzūkijos vandenų“ prieš šilumokaitį įrengtą įvadinį atestuotą šalto vandens skaitiklį.
Dėl 21 proc. PVM aiškinamasi, kad sąskaitos teikiamos ne gyventojams, o juridiniams asmenims, kuriems lengvatinis tarifas netaikomas.
„Koks gali būti šokas dėl gautų sąskaitų? Gegužės mėnesį daugiabučių pirmininkus, administratorius, prižiūrėtojus įspėjome, kad reikia susitvarkyti karšto vandens sistemas, jog nesusidarytų viršnorminės šilumos, antraip bus pateiktos sąskaitos už ją. Liepą gavo sąskaitas už gegužę, birželį, dabar gaus už liepą. Nieko nedaryta, o dabar, matai, šokas. Kodėl 500 namų gerai, o 100 blogai? Todėl, kad nesusitvarkyta. Kodėl gyventojai turi mokėti už prižiūrėtojų neveikimą? Tegul moka prižiūrėtojai“, – sako „Alytaus energijos“ komercijos direktorius Antanas Krilavičius.
Kodėl jiems prižiūrint karšto vandens sistemas daugiabučiuose nebuvo net kalbų apie viršnorminę šilumą? Tiekėjai šiuo klausimu nenorėjo kalbėti, tik sistemų prižiūrėtojams siūlė pagalvoti – jei ne šildymo sezono metu susidaro viršnorminės šilumos, tai kiek jos susikaupia per šildymo mėnesius? Būtent todėl kai kurių daugiabučių gyventojams tenka išskirtinai brangiai mokėti už šilumą.
