aA
Kartais filmuose būna tragiškų scenų, kai prie laivo pririštas herojus su siaubu žiūri, kaip kyla potvynio vanduo, kuris neišvengiamai jį užtvindys. Panaši padėtis susiklostė ir su šildymo bei kitų paslaugų kainomis – jos auga nenumaldomai ir netrukus pasieks vidutinį atlyginimą.
Sąskaitos už šildymą tuoj pasieks vidutinį atlyginimą
© DELFI / Audrius Solominas

Visai nenuostabu, kad žmonės jaudinasi dėl artėjančio šildymo sezono, tačiau kelia nuostabą tai, jog per nepriklausomybės metus taip niekas šioje srityje ir nepasikeitė, išskyrus kai kuriuos gana retus atvejus, kai žmonės patys priėmė sprendimus dėl savo gyvenimo. Kitiems iš tikrųjų lieka tik jaudintis ir nerimauti, kad kitą sezoną vieną algą teks skirti komunalinėms paslaugoms, žinoma, su sąlyga, kad šeimoje dirba du asmenys.

Tretiems bus skiriamos kompensacijos – joms valstybė išleidžia apie 200 mln. litų (per nepriklausomybės metus tai sudarytų milijardus). Beveik 3 mlrd. litų gyventojai buvo skolingi už komunalines paslaugas pasibaigus praėjusiam šildymo sezonui, o prisidėjus antstolių daliai, suma dar išaugs.

Gąsdinimai iš anksto

Nors praėjęs šildymo sezonas buvo vadinamas istoriškai brangiausiu Lietuvoje, jau dabar teigiama, kad ateinantis šildymo sezonas sąskaitomis pranoks 2011–2012 m., taigi vėl bus istoriškai brangiausias. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija prognozavo, kad kainos šalyje turėtų augti vidutiniškai apie 4 proc., tačiau kai kuriuose miestuose sąskaitos padidės iki 11 proc.

Per praėjusį šildymo sezoną gyventojai išleido vidutiniškai 19 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Ekonomistai teigia, kad išlaidos šildymui mažina gyventojų galimybes taupyti ir vartoti, stumia juos į neišbrendamas skolas. Ne šildymo sezonas pas mus – per trumpas, kad leistų gyventojams atsitiesti.

Kai kuriose vietovėse žmonės bando taupyti iki sveikatai pavojingų ribų: naktimis daugiabučiuose vyrauja vos 10–12 laipsnių temperatūra, dienomis – vos keliais laipsniais didesnė.

Renovacija – iš esmės sužlugdyta, pasirinkus gyventojams nepatrauklų jos modelį – vietoj planuotų renovuoti 1 150 daugiabučių iki 2015-ųjų bus renovuota gal tik pusė. Neseniai visus šokiravo žinia, kad iš Europos Sąjungos JESSICA fondo, skirto namams renovuoti, nutarta penktadalį skirti sraigtasparniams įsigyti. Kalbėdamas apie naują šildymo sezoną, Premjeras Andrius Kubilius minėjo kažkokius žingsnius, tačiau esą jų poveikio dar teks palaukti. Tačiau kur iki šiol atliktų žingsnių poveikis – neaišku. Net ir turint omeny mūsų vangumą ir įvairius Lietuvoje susikertančius interesus, buvo galima bent kažką padaryti, ne tik kasmet vis labiau aimanuoti.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis siūlė, kad renovaciją išjudintų valstybė savo lėšomis, nes žmonėms beveik neapsimoka, jei mažiau mokės už šilumą, tačiau 20 metų bus skolingi bankui. Juo labiau kad auga ir kitų paslaugų kainos, ne tik šildymo.
Statybų bendrovės „Eika“ direktorius Robertas Dargis, siūlęs savo būdą, padėtį reziumavo taip: niekas nieko nenori daryti.

Didžiausia dalis pajamų

Valdas Lukoševičius
Valdas Lukoševičius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Kalbėdamas apie šilumos kainas, Energetikos konsultantų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius, remdamasis neįvardytu tarptautiniu tyrimu, teigė, kad Lietuvoje statistinis namų ūkis šildymui išleidžia 9 proc. savo sukuriamos ekonomikos dalies. Pasak jo, tai didžiausia proporcija Europos Sąjungoje. Lietuvos kaimynės – Lenkija, Latvija, Estija – šilumai skiria 8 proc. šalies pajamų. Rusijoje ši proporcija tesiekia 5 proc., Švedijoje – 3 proc.

Pasak Daugiabučių namų savininkų prezidento Juozo Antanaičio, svarbiausias požiūris yra ne žmonių, o vadovo – Prezidentės, Premjero ir t. t. Jei žmonės nuteikiami prieš šilumos, vandens tiekėjus, namų administratorius, vadinant juos vagimis ir sukčiais, konstruktyvių sprendimų sunku tikėtis, mat žmonės jaučiasi nesaugūs. Pašnekovo teigimu, dažniau kalbama ne apie tai, kad namus reikia modernizuoti, diegti naujas kuro rūšis, o apie tai, kad šilumininkus reikia tramdyti, pasodinti ir pan. Maža to, pabrėžiama, kad jei žmonės už vieną ar kitą politiką balsuos, jis taip ir padarys, ir šildymo kainos sumažės.

„Šioje srityje vyksta žiaurios spekuliacijos. Žmonės klausosi skirtingų nuomonių, skirtingų patarimų bei kitų spekuliacijų ir nežino, kaip gyventi, – kalbėjo J. Antanaitis. – Mes nuolatos prašome, kad politikai susitartų tarpusavyje ir suformuluotų uždavinius bei darbus, kuriuos reikėtų įgyvendinti, kad šildymo kainos būtų mažesnės.“

Didžiausią nusivylimą sukėlė tai, kad Vyriausybė sužlugdė savo pačios projektą – namų renovaciją. Šokiruojantis ir Vyriausybės ketinimas už energijai taupyti skirtus pinigus pirkti sraigtasparnius. Tai rodo jos požiūrį.

Už šias lėšas buvo galima daug ką nuveikti, nors ir ne tokio grandioziško kaip renovacija, sakykim, kompensuoti dalį individualių šilumos skaitiklių kainos. „Buvo galima bent jau po vieną namą miesteliuose renovuoti, kad žmonės pamatytų, kaip galima gyventi“, – sakė J. Antanaitis.

Papildomi spąstai

Pasak pašnekovo, ypač per pastaruosius metus buvo priimta daug abejotinų sprendimų, kurie dar labiau apsunkins žmonių padėtį. Tačiau šildymo ūkio peripetijose paprastam žmogui ne taip lengva susigaudyti, o kai susigaudo, būna per vėlu.

Juozas Antanaitis
Juozas Antanaitis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Sakykim, buvo gražiai pateikta galimybė pasirinkti karšto vandens tiekėją. Išėjo taip, kad žmonės, sugundyti perspektyva pasirinkus „kitą“ karšto vandens tiekėją, ne šilumos tinklus, mokėti pigiau, papuolė į spąstus. Pasirodė, kad mokėti reikia ne pagal individualaus, o pagal įvadinio skaitiklio rodmenis, maža to, metus išvis nežinota, kam mokėti.

Kitas žingsnis – šilumos punktų perdavimas gyventojams kartu su pareiga juos prižiūrėti ir remontuoti.

„Jei šiuose punktuose įvyktų rimtesnis gedimas, gyventojams tai būtų skaudus finansinis smūgis, nes niekas neturi nei lėšų, nei reikiamų dalių, jei ką nors reikėtų keisti. Visa tai liko pas šilumos tiekėją, – dėstė J. Antanaitis. – Maža to, nors šilumos tiekėjas liko atsakingas už šilumą butuose, jam nepriklauso prietaisai, kurie užtikrina šilumos patekimą į butus.“

Pašnekovo teigimu, dar tragiškiau būtų, jei šilumos tinklai būtų atskirti nuo šilumos tiekimo: tai ir nauja įmonė, papildomas personalas ir papildomos sąskaitos. Be to, toji įmonė nebus atsakinga už šilumos tiekimą.

Pasak J. Antanaičio, dabar žmonės nerimauja, tačiau jei susigaudytų, išeitų į gatves.

„Savaitė“
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

„Litgrid“: elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 12 proc.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 12 proc. iki...

Vėjo jėgainės jūroje efektyvesnės nei sausumoje, sako Vokietijos operatorius (2)

Pirmą vėjo negausų šių metų pusmetį vėjo turbinos Šiaurės jūroje pademonstravo didesnį...

Nafta pinga rinkai nerimaujant dėl paklausos (4)

Pirmadienį naftos kainos leidžiasi rinkai nerimaujant dėl ​​silpstančios pasaulinės žaliavų...

Astravo AE į Baltarusijos energetikos sistemą planuojama įjungti rugpjūčio viduryje (18)

Baltarusijos energetikos ministerija penktadienį paskelbė, jog Astravo atominės elektrinės...

SGD terminale Klaipėdoje – naujas dujų krovinys iš Vysocko (27)

Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų ( SGD ) terminalą penktadienį atplaukė naujas...

Top naujienos

Neteisėtiems migrantams vis labiau trūksta vietų – perpildytos visos patalpos (20)

Vien liepą jau sulaikyta daugiau kaip 2 tūkstančiai neteisėtų migrantų, tarnybos jau nebeturi...

Visi gulintys reanimacijoje dėl koronaviruso – nepasiskiepiję: situacija dvejose savivaldybėse skiriasi itin smarkiai (193)

Pirmadienio rytą Statistikos departamentas pranešė, jog šiuo metu Lietuvos ligoninėse gydoma 100...

Rūdninkų poligone ruošiantis apgyvendinti migrantus, blokuojamas patekimas į teritoriją papildyta (396)

Šalčininkų rajone , Rūdninkų poligone ruošiantis apgyvendinti neteisėtus migrantus,...

Lietuvė perspėja kitas mamas atidžiau žiūrėti, kokius daiktus duoda savo vaikams: viskas galėjo baigtis labai liūdnai

Kiekviena mama savo vaikui nori kuo geriausio, bet kartais viską sužiūrėti yra tiesiog neįmanoma....

Duomenų mokslininkas: jokių gerų naujienų nėra – ketvirtoji banga įsibėgėja (242)

Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys–Balevičius laidoje „Delfi rytas“ pirmadienį teigė,...

Privalomas darbuotojų testavimas pasėjo sumaištį – artimiausia galimybė daugiau nei po savaitės, gresia 6000 eurų baudos (583)

Pirmadienį įsigaliojęs reikalavimas periodiškai testuotis restoranų darbuotojams pasėjo...

Dviem šalims padalintoje Kipro sostinėje lietuvis pateko į nemalonią situaciją: staiga atsirado kareivis su į mane atstatytu ginklu (1)

Ar Jums yra tekę lankytis Jeruzalėje ar prie Gazos ruožo? Į šias vietas jau buvau nuvykęs, bet...

Žiniasklaida: su nutupdyto „Ryanair“ lėktuvo pilotu bendravęs Baltarusijos dispečeris nebesirodo darbe pasikeitė jo paskyros socialiniuose tinkluose (83)

Keli navigacijos paslaugas teikiančios „Belaeronavigacijos“ dispečeriai pranešė, kad jų...

Andrius ir Vaida Rimiškiai paminėjo plienines vestuvių metines: iš dukrelių sulaukė ypatingos staigmenos (13)

Dainininkas Andrius Rimiškis ir jo žmona Vaida liepos 23-iąją paminėjo 11-ąsias vedybų...

Edita Rouge | D+

Fobija, kuri aplanko ne tik vaikus: nuo tikroviškų lėlių baimė net pakerta kojas

Baimė yra normali emocija, kuri visuomet siejama su kokiu nors konkrečiu objektu, reiškiniu ar...