aA
Kartais filmuose būna tragiškų scenų, kai prie laivo pririštas herojus su siaubu žiūri, kaip kyla potvynio vanduo, kuris neišvengiamai jį užtvindys. Panaši padėtis susiklostė ir su šildymo bei kitų paslaugų kainomis – jos auga nenumaldomai ir netrukus pasieks vidutinį atlyginimą.
Sąskaitos už šildymą tuoj pasieks vidutinį atlyginimą
© DELFI / Audrius Solominas

Visai nenuostabu, kad žmonės jaudinasi dėl artėjančio šildymo sezono, tačiau kelia nuostabą tai, jog per nepriklausomybės metus taip niekas šioje srityje ir nepasikeitė, išskyrus kai kuriuos gana retus atvejus, kai žmonės patys priėmė sprendimus dėl savo gyvenimo. Kitiems iš tikrųjų lieka tik jaudintis ir nerimauti, kad kitą sezoną vieną algą teks skirti komunalinėms paslaugoms, žinoma, su sąlyga, kad šeimoje dirba du asmenys.

Tretiems bus skiriamos kompensacijos – joms valstybė išleidžia apie 200 mln. litų (per nepriklausomybės metus tai sudarytų milijardus). Beveik 3 mlrd. litų gyventojai buvo skolingi už komunalines paslaugas pasibaigus praėjusiam šildymo sezonui, o prisidėjus antstolių daliai, suma dar išaugs.

Gąsdinimai iš anksto

Nors praėjęs šildymo sezonas buvo vadinamas istoriškai brangiausiu Lietuvoje, jau dabar teigiama, kad ateinantis šildymo sezonas sąskaitomis pranoks 2011–2012 m., taigi vėl bus istoriškai brangiausias. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija prognozavo, kad kainos šalyje turėtų augti vidutiniškai apie 4 proc., tačiau kai kuriuose miestuose sąskaitos padidės iki 11 proc.

Per praėjusį šildymo sezoną gyventojai išleido vidutiniškai 19 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Ekonomistai teigia, kad išlaidos šildymui mažina gyventojų galimybes taupyti ir vartoti, stumia juos į neišbrendamas skolas. Ne šildymo sezonas pas mus – per trumpas, kad leistų gyventojams atsitiesti.

Kai kuriose vietovėse žmonės bando taupyti iki sveikatai pavojingų ribų: naktimis daugiabučiuose vyrauja vos 10–12 laipsnių temperatūra, dienomis – vos keliais laipsniais didesnė.

Renovacija – iš esmės sužlugdyta, pasirinkus gyventojams nepatrauklų jos modelį – vietoj planuotų renovuoti 1 150 daugiabučių iki 2015-ųjų bus renovuota gal tik pusė. Neseniai visus šokiravo žinia, kad iš Europos Sąjungos JESSICA fondo, skirto namams renovuoti, nutarta penktadalį skirti sraigtasparniams įsigyti. Kalbėdamas apie naują šildymo sezoną, Premjeras Andrius Kubilius minėjo kažkokius žingsnius, tačiau esą jų poveikio dar teks palaukti. Tačiau kur iki šiol atliktų žingsnių poveikis – neaišku. Net ir turint omeny mūsų vangumą ir įvairius Lietuvoje susikertančius interesus, buvo galima bent kažką padaryti, ne tik kasmet vis labiau aimanuoti.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis siūlė, kad renovaciją išjudintų valstybė savo lėšomis, nes žmonėms beveik neapsimoka, jei mažiau mokės už šilumą, tačiau 20 metų bus skolingi bankui. Juo labiau kad auga ir kitų paslaugų kainos, ne tik šildymo.
Statybų bendrovės „Eika“ direktorius Robertas Dargis, siūlęs savo būdą, padėtį reziumavo taip: niekas nieko nenori daryti.

Didžiausia dalis pajamų

Valdas Lukoševičius
Valdas Lukoševičius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Kalbėdamas apie šilumos kainas, Energetikos konsultantų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius, remdamasis neįvardytu tarptautiniu tyrimu, teigė, kad Lietuvoje statistinis namų ūkis šildymui išleidžia 9 proc. savo sukuriamos ekonomikos dalies. Pasak jo, tai didžiausia proporcija Europos Sąjungoje. Lietuvos kaimynės – Lenkija, Latvija, Estija – šilumai skiria 8 proc. šalies pajamų. Rusijoje ši proporcija tesiekia 5 proc., Švedijoje – 3 proc.

Pasak Daugiabučių namų savininkų prezidento Juozo Antanaičio, svarbiausias požiūris yra ne žmonių, o vadovo – Prezidentės, Premjero ir t. t. Jei žmonės nuteikiami prieš šilumos, vandens tiekėjus, namų administratorius, vadinant juos vagimis ir sukčiais, konstruktyvių sprendimų sunku tikėtis, mat žmonės jaučiasi nesaugūs. Pašnekovo teigimu, dažniau kalbama ne apie tai, kad namus reikia modernizuoti, diegti naujas kuro rūšis, o apie tai, kad šilumininkus reikia tramdyti, pasodinti ir pan. Maža to, pabrėžiama, kad jei žmonės už vieną ar kitą politiką balsuos, jis taip ir padarys, ir šildymo kainos sumažės.

„Šioje srityje vyksta žiaurios spekuliacijos. Žmonės klausosi skirtingų nuomonių, skirtingų patarimų bei kitų spekuliacijų ir nežino, kaip gyventi, – kalbėjo J. Antanaitis. – Mes nuolatos prašome, kad politikai susitartų tarpusavyje ir suformuluotų uždavinius bei darbus, kuriuos reikėtų įgyvendinti, kad šildymo kainos būtų mažesnės.“

Didžiausią nusivylimą sukėlė tai, kad Vyriausybė sužlugdė savo pačios projektą – namų renovaciją. Šokiruojantis ir Vyriausybės ketinimas už energijai taupyti skirtus pinigus pirkti sraigtasparnius. Tai rodo jos požiūrį.

Už šias lėšas buvo galima daug ką nuveikti, nors ir ne tokio grandioziško kaip renovacija, sakykim, kompensuoti dalį individualių šilumos skaitiklių kainos. „Buvo galima bent jau po vieną namą miesteliuose renovuoti, kad žmonės pamatytų, kaip galima gyventi“, – sakė J. Antanaitis.

Papildomi spąstai

Pasak pašnekovo, ypač per pastaruosius metus buvo priimta daug abejotinų sprendimų, kurie dar labiau apsunkins žmonių padėtį. Tačiau šildymo ūkio peripetijose paprastam žmogui ne taip lengva susigaudyti, o kai susigaudo, būna per vėlu.

Juozas Antanaitis
Juozas Antanaitis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Sakykim, buvo gražiai pateikta galimybė pasirinkti karšto vandens tiekėją. Išėjo taip, kad žmonės, sugundyti perspektyva pasirinkus „kitą“ karšto vandens tiekėją, ne šilumos tinklus, mokėti pigiau, papuolė į spąstus. Pasirodė, kad mokėti reikia ne pagal individualaus, o pagal įvadinio skaitiklio rodmenis, maža to, metus išvis nežinota, kam mokėti.

Kitas žingsnis – šilumos punktų perdavimas gyventojams kartu su pareiga juos prižiūrėti ir remontuoti.

„Jei šiuose punktuose įvyktų rimtesnis gedimas, gyventojams tai būtų skaudus finansinis smūgis, nes niekas neturi nei lėšų, nei reikiamų dalių, jei ką nors reikėtų keisti. Visa tai liko pas šilumos tiekėją, – dėstė J. Antanaitis. – Maža to, nors šilumos tiekėjas liko atsakingas už šilumą butuose, jam nepriklauso prietaisai, kurie užtikrina šilumos patekimą į butus.“

Pašnekovo teigimu, dar tragiškiau būtų, jei šilumos tinklai būtų atskirti nuo šilumos tiekimo: tai ir nauja įmonė, papildomas personalas ir papildomos sąskaitos. Be to, toji įmonė nebus atsakinga už šilumos tiekimą.

Pasak J. Antanaičio, dabar žmonės nerimauja, tačiau jei susigaudytų, išeitų į gatves.

„Savaitė“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Vilniaus kogeneracinė jėgainė šilumą pradės gaminti lapkritį (2)

350 mln. eurų vertės valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ šiemet vasarą...

Vaičiūnas: saulės energetikos plėtra sparti, bet nepakankama (4)

Nepaisant ypač sparčios gaminančių vartotojų plėtros, saulės jėgainių augimo mastas galėtų...

Siūloma griežtinti sankcijas Rusijai ir atsisakyti „Nord Stream 2“ projekto (23)

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ( NSGK ) pirmininko pavaduotojas konservatorius...

„Ignitis grupė“ sudarė finansavimo sutartį su EIB dėl 110 mln. eurų paskolos (2)

Energetikos įmonių grupė „ Ignitis grupė “ trečiadienį pasirašė sutartį su Europos...

Prognozuojama, kad šilumos kaina spalį bus daug mažesnė: labiausiai pajus kauniečiai

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) spalio mėnesiui prognozuoja vidutinę...

Top naujienos

Tiesioginė transliacija / Tiesiogiai – iš SAM: Veryga apie sparčiai besikeičiančią koronaviruso situaciją (2)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga dalyvauja nuotolinėje spaudos konferencijoje, kurioje...

Netikėtas proveržis beveik 20 metų strigusioje Daškevičiaus byloje: sulaikyti trys asmenys įtariami rezonansinės žmogžudystės organizavimu į teismą atvestas Rolandas Dromantas (137)

Gerai informuotų šaltinių teigimu, vakar ne tik Kaune, bet ir kituose Lietuvos miestuose vyko...

Mažvydas Jastramskis. Ar turėsime prezidentinę Gerovės koaliciją?

Prezidentas Gitanas Nausėda į rinkimų kampaniją tiesiogiai nesikiša – neremia nė vienos...

Karštieji koronaviruso taškai: situacija Raseiniuose 10 kartų blogesnė nei visoje šalyje (134)

Lietuvoje per praėjusią parą buvo nustatytas rekordinis naujų koronaviruso atvejų skaičius –...

Omonininkų persekiotą vyrą efektingai išgelbėjęs taksistas tapo socialinių tinklų žvaigžde (1)

Baltarusijoje protestų, kilusių po slaptos Aliaksandro Lukašenkos inauguracijos, herojumi tapo...

Tragiška 5 automobilių avarija Vilniuje: dvi moterys žuvo, sužaloti dar 4 asmenys (289)

Bendrasis pagalbos centras informavo, kad Vilniuje įvyko baisi avarija . Pirminiais duomenimis,...

Lenkijoje užfiksuotas didžiausias naujų COVID-19 atvejų per dieną skaičius EK: valstybės narės turi imtis priemonių nedelsiant (7)

Lenkijoje užfiksuotas rekordinis naujų per dieną patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius - 1...

Ekspertai: spartus Lietuvos visuomenės senėjimas tampa praeitimi (37)

„ Investuok Lietuvoje “ atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos visuomenė senėja greičiau nei bet...

Nausėda: jei būtų užkliudyta tik Diana Nausėdienė ar aš pats, nereaguočiau (452)

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį feisbuke sureagavo į viešojoje erdvėje kilusį...

NBA jis uždirbo 16 milijonų: buvęs Jameso ir Ilgausko bendražygis gatvėje prašo išmaldos (3)

Buvusio ilgamečio NBA žaidėjo Delonte Westo nuotrauka ir vėl šmėžuoja socialiniuose tinkluose...

|Maža didelių žinių kaina