„Dešimt metų lygiai, kai diskusija vyksta tarp Baltijos valstybių. Aš tikiuosi vieno rytoj - padėti tašką. Arba taip, arba ne“, - Žinių radijui ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.
Anot jo, pasiekus susitarimą dėl regioninės Baltijos šalių SGD rinkos, būtų galima atpiginti dujų kainas vartotojams.
„Dešimt metų, manau, pakankamai ilgas laikotarpis diskusijoms, bet tos diskusijos rodo, kad jos stabdo labai svarbius energetinius projektus ir darbus, tai Lietuva negali sau to leisti, tai dėl to ir buvo priversta, tapo lyderiu sprendžiant SGD terminalo klausimą, dabar turime alternatyvą spręsti tiek Lietuvos, tiek Latvijos, tiek Estijos vartotojų klausimus, tai yra mažinti dujų kainą, turėti nepriklausomą laisvą dujų rinką“, - tikino ministras pirmininkas.
Pasak S. Skvernelio, jei šalys susitartų, į europinį finansavimą galėtų pretenduoti Lietuvos ir Estijos terminalai bei Latvijos Inčukalnio dujų saugykla.
„Dėl Baltijos regiono dujų rinkos ateities ir tai susiję pirmiausiai su mūsų terminalo regionalizavimo klausimu, Inčukalnio požeminės dujų saugyklos Latvijoje ir galimybės Estijoje turėti mažos apimties arba mažo galingumo terminalą. Tai būtų bendras visų Baltijos valstybių projektas, kuris galėtų pretenduoti į Europos Komisijos finansavimą“, - tikino S. Skvernelis.
Baltijos šalių vyriausybių vadovai penktadienį apsilankys Latvijos Inčiukalnio dujų saugykloje, o iš ten vyks į Pernu miestą Estijoje.
Lietuvos Vyriausybė siūlo visoms trims šalims susitarti dėl vadinamojo suskystintų gamtinų dujų regioninio paketo, kuriame būtų įvertinta Klaipėdos SGD terminalo, būsimo Estijos terminalo ir Inčiukalnio saugyklos reikšmė.
Anksčiau Lietuva siekė, kad Klaipėdos terminalas būtų pripažintas regioniniu ir taip pretenduotų į ES paramą laivo-saugyklos išpirkimui iš norvegų, tačiau nesulaukė tvirtos kaimynų paramos.
Siekdami įtikinti latvius ir estus, lietuviai dabar siūlo susitarimą, apimantį objektus visose trijose šalyse.
Bendras trijų šalių sutarimas gerokai padidintų galimybes gauti ES paramą. Anot premjero patarėjo Deivido Matulionio, šis susitarimas leistų sumažinti dujų kainas 5-7 proc. ir sudarytų stipresnę konkurenciją Rusijos dujų koncernui „Gazprom“.
Iš pradžių Lietuva planavo iš Norvegijos įmonės „Hoegh LNG“ laivą-saugyklą „Independence“ išpirkti 2024 metais, tačiau vėliau ėmė ieškoti galimybių tai padaryti anksčiau. Už laivo nuomą daugiausia valstybės valdoma įmonė „Klaipėdos nafta“ kasmet moka apie 60 mln. eurų.