Pradėkime nuo skaičių: Lietuvoje šiuo metu veikia 17 vėjo jėgainių parkų, kurių bendra instaliuota galia yra 258 MW. Stambiausi gamintojai – Estijos energetikos bendrovės „Nelja Energia“ padalinys Lietuvoje UAB „4 Energia“, kurios parkai 2013 m. pagamino 188,3 MWh elektros energijos, ir lietuviško kapitalo bendrovė UAB „Renerga“, kurios vėjo jėgainės 2013 m. pagamino 113,83 MWh energijos.
Naujausiuose parkuose pagaminta elektra 12 metų bus parduodama už 24 ct/kWh ir 24,5 ct/kWh (anksčiau pastatytų jėgainių elektra iki 2020 m. parduodama už 30 ct/kWh), o vėliau – už rinkos kainą. Pigiau Lietuvoje elektrą gamina tik Kauno hidroelektrinė. Nors vėjo energetikos srities perspektyvos Lietuvoje yra labai geros, visgi stabiliai plėtrai būtina ir nuosekli šalies politika.
Prieš jėgainės statybas – 5 metai pasiruošimo
Apie vėjo energetikos plėtojimą konkrečioje teritorijoje svarstyti galima, jeigu joje pučia tinkamo stiprumo vėjas, yra galimybė prisijungti prie elektros linijų ir yra sutinkantys išnuomuoti žemę savininkai. Taip pat svarbu, kad dominantis plotas būtų mažai gyvenamas ir atitiktų aplinkosauginius reikalavimus. Kai randama šiuos kriterijus atitinkanti teritorija, atliekami poveikio aplinkai, poveikio visuomenės sveikatai vertinimai, renkami gyventojų sutikimai, atliekami teritorijų planavimo, projektavimo darbai. Tam tikrose šalies teritorijose jėgainių parkui netgi reikalingas Krašto apsaugos ministerijos sutikimas. Visas pasiruošimo procesas gali užtrukti iki 5-6 metų ir kainuoti nuo kelių iki keliolikos milijonų litų.
Vis dėlto, net ir baigus šias procedūras, garantijos, kad iškils jėgainių parkas, nėra. 2012-2013 m. vykusio vėjo energetikos plėtros etapo metu prie elektros tinklų prijungti savo būsimą jėgainę ir parduoti elektrą siekiantis vėjo energetikos kompanijos atstovas turėjo dalyvauti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos organizuojamame aukcione ir siūlyti kuo mažesnę elektros kainą. Valstybė įsipareigojo aukciono laimėtojo parką prijungti prie šalies elektros tinklų ir 12 metų supirkti elektrą už pasiūlytą kainą. Atsinaujinančios energetikos įstatymo dabartinė redakcija numato, kad prie Lietuvos elektros tinklų jungiamų jėgainių bendra galia iki 2020 metų turi būti 500 MW, ir ši riba jau pasiekta. Kokiu būdu bus organizuojamas kitas plėtros etapas, ar išliks aukcionų principas, kol kas nėra žinoma.
Laimėjus aukcioną, prasideda statybos darbai, kurie trunka pora metų. Įprastai jėgainės statomos 20 metų eksploataciniam laikotarpiui. Kuomet elektrinė jau veikia, jai reikalinga tik minimali priežiūra. Patikimą jėgainių veikimą garantuoja pabaigus statybas su jėgainių gamintoju pasirašoma ilgalaikė priežiūros sutartis. Gamintojas įsipareigoja, jog jėgainės veiks net 97 proc. laiko per visą garantinį laikotarpį.
Lietuvoje dar esama mitų, kad vėjo jėgainės nepakankamai patikimos ir sunkiai prognozuojamos. Tačiau šie mitai nėra pagrįsti. Kalbant apie patikimumą, svarbu pažymėti, kad jėgainių viename parke yra ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt, todėl vienos iš jų gedimas nesustabdo viso parko veiklos. Be to, gedimų rizika yra sąlyginai maža ir Lietuvoje dar nėra buvę atvejo, kad dėl gedimų sustotų visas vėjo jėgainių parkas.
Mitas apie negalėjimą prognozuoti elektros iš vėjo gamybos apimčių irgi nėra pagrįstas: ilgalaikiu laikotarpiu prognozuoti pagaminamos elektros kiekį galima maždaug 10 proc. tikslumu. Be to, vėjo jėgainės pagamina daugiau elektros žiemą, kai elektros poreikis didesnis, ir mažiau vasarą, kai poreikis mažesnis.
Kas gauna naudos iš jėgainių parkų?
Pradiniame pasiruošimo statyti vėjo jėgaines etape labai svarbus vaidmuo tenka projektuotojams. Projektavimo ir planavimo veikla yra licencijuojama, o tai reiškia, kad šių darbų negali atlikti bet kas. Todėl projekto vystytojas pirmiausiai bendrauja su teritorijų planuotojais ir architektais, jiems suteikia pelningų užsakymų.
Vietovėje, kurioje statomos jėgainės, žemės savininkai gauna naudos iš žemės nuomos. Žemė, kurioje statomos jėgainės, nuomojama 99 metams. Viena jėgainė užima maždaug 15 arų plotą, už kurio nuomą kasmet savininkui mokama po keletą tūkstančių litų. Kiti gyventojai, per kurių sklypus tiesiami keliai ar kabeliai, gauna kompensacijas. Be to, vėjo energetikos atstovai įprastai papildomai skiria paramą bendruomenėms – padeda įrengti vaikų darželį, nutiesti kelią ar suorganizuoti šventę.
Investicijos į parkų statybą Lietuvoje siekia maždaug 5-7 mln. litų vienam megavatui. Tai reiškia, kad pastatyti 60 MW galingumo vėjo jėgainių parką kainuoja apie 300-400 mln. litų. Maždaug 75 proc. pinigų, reikalingų statyboms, investuotojams skolina bankai, taigi jie uždirba iš palūkanų.
Parką statant sausumoje, jėgainių kaina sudaro 60-75 proc. projekto išlaidų. Likusią kainos dalį sudaro elektros sistemų prijungimas, kelių tiesimas, jėgainės pamatų statyba. Visus šiuos darbus vykdo vietinės bendrovės. Statant vieną parką, jos užsakymų gauna už maždaug 25 proc. projekto vertės. Įdarbina vietinius verslus ir jau pradėjusios veikti jėgainės. Jų techniniam aptarnavimui ir priežiūrai, taip pat apsaugai samdomos vietinės įmonės, aplinkinių rajonų gyventojai.
Šiais metais Seimui patvirtinus Atsinaujinančių energetikos išteklių įstatymo pataisas, atskirą mokestį vėjo energetikos atstovai mokės Lietuvos kariuomenei. Kad kompensuotų galimus trukdžius radarų ar kitų prietaisų veikimui tam tikrose vietovėse, jie turės mokėti 65 tūkst. litų už kiekvieną instaliuotos vėjo jėgainės megavatą. Šis mokestis kariuomenės biudžetą per metus papildys 10 mln. litų, o kartu ir prisidės prie sklandesnės vėjo energetikos plėtros, nes iki priimant minėtas įstatymo pataisas verslui trūko aiškumo, kokiu būdu reikia suderinti energetikos projektų įgyvendinimo ir šalies saugumo interesus.
Taip pat valstybė naudos gauna iš vėjo energetikos atstovų sumokamų mokesčių. 2013 m. visos Lietuvos vėjo jėgainės pagamino 599 tūkst. MWh vėjo energijos, kurią pardavė po 300 Lt už megavatvalandę. Tai reiškia, kad maždaug 38 mln. litų valstybei sumokėta buvo vien kaip PVM.
Kas kelia susirūpinimą vėjo energetikos atstovams?
LVEA lūkesčiai iš valstybės yra aiškūs – asociacija tikisi, kad bus padidinta 500 MW kvota. Vėjo energetika – pigiausias kelias į energetinę nepriklausomybę, todėl valstybė turėtų nedelsti su nauju plėtros etapu ir kurti stabilią politinę aplinką investicijoms. Dalis rinkos dalyvių yra patenkinti aukcionų sistema, kuri skatina konkurenciją ir užtikrina žemiausią galimą elektros kainą. Kiti vėjo energetikos atstovai norėtų naujos sistemos. Tačiau svarbiausia, kad būtų priimti sprendimai dėl naujo plėtros etapo organizavimo.
Lietuvoje vis dar dažnai į atsinaujinančios energetikos plėtrą žiūrima tik kaip į ES reikalavimų išpildymą, o supratimas, kad ji atneša realios naudos, didina šalies energetinę nepriklausomybę, įsivyrauja labai pamažu. Vis dėlto investicinėje aplinkoje pastebima teigiamų postūmių. Jau įvykęs plėtros etapas Lietuvoje parodė, kad iš vėjo gaminamos elektros kaina gali būti ypač konkurencinga, pasitikėjimo suteikia ir teigiama Skandinavijos šalių praktika, todėl kada Lietuvoje prasidės naujas šios srities plėtros etapas – tik laiko klausimas.